Mokymosi medžiaga
3. Nuo klasės iki realaus pasaulio problemų sprendimo
Klasės idėjos pavertimas veikiančiu pokyčiu vyksta pagal mokymosi iš veiklos ciklą. Tai labai panašu į gamtos mokslų pamokas, nes tai yra mokslas: jūs suformuluojate hipotezę („manome, kad tai padės“), išbandote, stebite, kas gaunasi, ir bandote patobulinti. Kitaip tariant, „Living Labs“ metodologija moko jus tapti mažais teigiamų pokyčių kūrimo mokslo ekspertais!
Tačiau teorinis „Gyvųjų laboratorijų“ ir jų metodologijos aprašymas nėra tas pats, kas praktikuoti. Čia pateikiami „Gyvosios laboratorijos“ etapai, praktiškai įgyvendinant kasdienę veiklą, kartu su iššūkiais, su kuriais gali susidurti.
-
Atradimas (Ko reikia?)
Pradėkite apklausdami žmonių, kuriuos paveikė problema, idėjas ir pagarbiai išklausydami jų istoriją ar nuomonę. Pirmenybę teikite trumpiems interviu ir greitoms apklausoms, klausimams, į kuriuos galima atsakyti paprastai. „Kada problema buvo pati blogiausia?“, arba, „Ar jau ką nors išbandei?“ arba „... „Kaip, jūsų manymu, atrodytų patobulinimas?“ Gyvojoje laboratorijoje atradimų etapas nėra susijęs su gerų idėjų generavimu: tai žingsnis prieš tai: tai gerų idėjų pagrindas , viskas susiję su poreikių supratimu, kad būtų galima pasiūlyti tai, ką kiti laikytų vertu bandymo (Bergvall-Kåreborn ir Ståhlbröst, 2009). Jei šiukšlės yra problema šalia žaidimų aikštelės, pasikalėkite su mokiniais ir valytojais, kodėl tai vyksta, paklauskite, kurie konteineriai perpildomi pirmiausia ir kada, paklauskite, ar būna dienų, kai žaidimų aikštelė yra švaresnė.
-
Prototipo kūrimas (sukurti nebrangią versiją, į kurią būtų galima reaguoti)
Prototipas yra mažiausia ir pigiausia versija, kurią žmonės gali išbandyti ir pateikti atsiliepimus. Tai gali būti popierinis koridoriaus taisyklių ženklas, kartoninis naujos šiukšliadėžės etiketės modelis, paprastas tvarkaraščio pakeitimas arba programėlės sąsajos brėžinys. Tikslas nėra būti tobulam; tikslas – greitai mokytis iš žmonių reakcijos: ką jie supranta, kas juos glumina, kas iš tikrųjų tinka erdvei ar tvarkaraščiui. Gera taisyklė: jei galite jį sukurti per pamoką, jis tikriausiai yra tinkamo dydžio pirmajam bandymui (Leminen ir kt., 2012). Kurdami prototipą, neleiskite perfekcionizmui užvaldyti vairo! Atminkite, kad prototipas nebūtinai turi būti tobulas; jis skirtas suteikti „Living Lab“ naudotojams aiškesnį vaizdą apie tai, ką jie bando padaryti ir kaip žmonės į tai reaguos.
-
Bandomasis projektas (atlikite trumpą testą su vienu paprastu sėkmės matavimo vienetu)
Pasirinkite vieną aiškų rodiklį, kurį visi supranta. Pavyzdžiui, „Kiek padėklų maisto buvo iššvaistyta?“, „Koks vidutinis triukšmo lygis per pietus?“, „Kiek mokinių per mėnesį apsilanko mokyklos bibliotekoje?“. Bandomąjį projektą atlikite vienoje klasėje, viename valgyklos kampe arba prie vieno įėjimo; bandomasis projektas turi būti nedidelis, saugus ir su laiko apribojimais (mokykloms paprastai tai trunka vieną ar dvi savaites). Rezultatus užsirašykite žurnalo lentelėje, kad rezultatai būtų matomi. Jei bandomasis projektas padeda, atšvęskite sėkmę ir suplanuokite kitą etapą. Jei jis neveikia, traktuokite tai kaip naudingus duomenis, o ne kaip nesėkmę, nes dabar žinote, kas neveikia , ir galite pakoreguoti, kad pasiektumėte geresnių rezultatų (Bergvall-Kåreborn ir Ståhlbröst, 2009; Leminen ir kt., 2012).
-
Išlaikymasis laikantis apribojimų (laikas, pinigai, taisyklės)
Mokyklos ir miestai turi realių apribojimų: biudžetų, saugos taisyklių, tvarkaraščių ir priežiūros poreikių – ir „Gyvoji laboratorija“ turi juos gerbti nuo pat pradžių. Numatykite, kad konkretūs žmonės atliktų konkrečius vaidmenis, kad niekam nekiltų abejonių dėl to, ką jie turėtų daryti (pavyzdžiui, iš anksto nuspręskite, kas kiekvieną rytą iš naujo pastatys visus ženklus, kas papildys atsargas, kas ves interviu ir pan.). Jei norite, kad jūsų idėja išliktų ilgiau nei pirmasis energijos ir entuziazmo pliūpsnis, turite planuoti tvarumą ( tai madingas žodis, apibūdinantis projektą, kuris sugeba ilgai gyvuoti ir išlikti laike). Geras būdas užtikrinti jūsų mažo bandomojo projekto tvarumą – susieti jį su didesniais planais: daugelis Europos miestų turi klimato, sveikatos ar įtraukties strategijas, o ES kasmet stebi darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo pažangą. Kai planavimo metu skiriate laiko susieti savo bandomąjį projektą su DVT (pvz., 3-iuoju DVT „Gera sveikata ir gerovė“, 11-uoju DVT „Darnūs miestai ir bendruomenės“ arba 12-uoju DVT „Atsakingas vartojimas ir gamyba“), viena vertus, sekate kitų sėkmingų projektų pėdomis, o tai padidina jūsų projekto ilgo „gyvenimo“ tikimybę, kita vertus, parodote žmonėms, kad net ir mažas mokyklos projektas telpa į didesnį pokyčių žemėlapį (Europos Komisija, Eurostatas, 2020; UNESCO, 2021).
-
Kartoja (ir kartojasi, ir kartojasi…)
„Gyvųjų laboratorijų“ metodologijos pagrindas yra tas, kad iteracija (įmantrus žodis, reiškiantis kartojimą) visada pranoksta spėliones. Ypač kai iteracija nėra automatinė, o derinama su nuosekliu vadovavimu ir aktyvia savo idėjų refleksija (pavyzdžiui, užsirašinėjant pastabas, generuojant idėjas ar diskutuojant). Tyrėjai apibūdina „Gyvąsias laboratorijas“ kaip atvirus inovacijų tinklus , nes daugelis veikėjų (studentų, darbuotojų, šeimų, miesto tarnybų, NVO) dalijasi savo idėjomis, išbando jas realioje aplinkoje ir mokosi kartu. Laikui bėgant, šis kolektyvinis mokymasis sukuria efektyvesnius, geriau suprojektuotus, geriau priimamus ir lengviau pritaikomus didesnėms ar mažesnėms aplinkoms sprendimus (Leminen ir kt., 2012). Tokių institucijų kaip Europos gyvųjų laboratorijų tinklas ir apskritai bet kokių bandymų archyvuoti „Gyvųjų laboratorijų“ projektus dėka vartotojai gali mokytis iš ankstesnių sėkmingų projektų.
Pateikiame gyvosios laboratorijos pavyzdį, kad studentai aiškiai matytų, kaip ji atrodytų, suskirstytą į etapus.
Gyvosios laboratorijos pavyzdys: maisto atliekų mažinimas
|
Problema? |
à à |
Studentai pastebi, kad daugelis padėklų grįžta su nesuvalgytu maistu, ypač garnyrais. |
|
|
Sprendimas! |
àX!!! |
Pirkite įvairių rūšių maistą, kuris yra brangesnis arba skanesnis. |
|
|
|
à à |
|
||
|
|
|
|||
Pastaba apie etiką ir konkrečiai apie tris dalykus, kurie visada reikalingi, net ir mažuose bandomuosiuose projektuose: sutikimas (žmonės turi sutikti, kad galėtų dalyvauti), privatumas (niekada viešai nesidalinti duomenimis, kuriuos galima susieti su asmeniu), įtrauktis (visada apsvarstyti, kas gali likti nuošalyje nuo pagalbos gavimo ir kaip juos pakviesti!).
Galiausiai, „Gyvoji laboratorija“ mokykloje veikia pagal tas pačias taisykles ir metodus, kaip ir už mokyklos ribų! „Gyvųjų laboratorijų“ vertė yra ta, kad jas galima pritaikyti veikti didesniu ar mažesniu mastu; panašiai jas galima pritaikyti veikti bet kokioje aplinkoje: nuo mokyklos iki visos savivaldybės ar projekto, kuriame dalyvauja skirtingos Europos šalys! Kaip ir moksle, taisyklės išlieka tos pačios, nepriklausomai nuo vietos ir situacijos. Kitame poskyryje pamatysite, kaip „Gyvosios laboratorijos“ visada susijusios su daug didesniais pokyčių tikslais.