Mokymosi medžiaga

Socialinis aktyvizmas prasideda nuo: (a) pastebėjimo, kad kažkas mūsų bendrame gyvenime galėtų būti teisingiau, saugiau ar maloniau, ir (b) sprendimo veikti bendradarbiaujant su kitais žmonėmis, siekiant tai pagerinti. Mokinys gali taip veikti, pavyzdžiui, pastebėjęs, kad mokyklos kieme yra per daug šiukšlių, kad per pertraukas kuris nors bendraklasis lieka nuošalyje, ar kad reikalinga rampa, jog visi galėtų patekti į biblioteką, ir tada imdamasis veiksmų padėti. Socialinė sąvokos „socialinis aktyvizmas“ dalis yra labai svarbi – ji parodo, kad aktyvizmas vyksta kartu, bendruomenėje, o ne izoliuotai. Kitaip tariant, socialinis aktyvizmas siekia bendrojo gėrio, o ne tik asmeninės naudos.

Europoje šis bendradarbiavimo principas siejamas su ilgalaikėmis vertybėmis, tokiomis kaip orumas, laisvė, demokratija ir žmogaus teisės, taip pat su Europos Sąjungos įsipareigojimu Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslams (DVT) (Jungtinės Tautos, 2015). Organizuodami aplinkos tvarkymo akciją, kurdami draugiškesnes elgesio taisykles koridoriuose ar rengdami pagarbų e. saugumo plakatą, jūs praktiškai taikote šias vertybes. Tokiais būdais – tiek dideliais, tiek mažais – europinė tapatybė ne tik mokoma, bet ir įgyvendinama kasdieniame mokyklos gyvenime (Europos Taryba, 2018; UNESCO, 2021).

1 paveikslas: Aktyvizmo piramidė.

Geras aktyvizmas yra informuotas ir kartu atsakingas. Informacija, kuria naudojamės, turi būti patikima, faktai – patikrinti, o gandų reikia vengti. Tuo pačiu esame atsakingi gerbti kitų žmonių teises: Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija teigia, kad vaikai turi teisę dalyvauti, būti išgirsti, būti saugūs ir, žinoma, mokytis (Jungtinės Tautos, 1989).

Būti informuotam ir atsakingam nėra tolima idėja – tai praktinis vadovas, padedantis planuoti ir elgtis projekto metu. Pavyzdžiui, jei jūsų komanda nori apklausti bendraklasius, pirmiausia aiškiai paaiškinate tikslą, paprašote leidimo ir užtikrinate privatumą. Jei darote nuotraukas, prieš jas dalindamiesi vėl paprašote sutikimo. Susiedami veiksmus su teisėmis, išmokstate gerinti savo aplinką nekenkdami kitiems (Europos Sąjunga, 2016).

Aktyvizmas gali būti mažas ir vietinis arba didelis, apimantis visą miestą, tačiau pagrindinės taisyklės yra panašios: (i) atidžiai pastebėti problemą, (ii) išklausyti tuos, kuriuos ji veikia, (iii) pasirinkti realistišką tikslą, (iv) veikti etapais, (v) įvertinti, kas pasikeitė. Mokytojai šį žingsnis po žingsnio procesą kartais vadina „atvirkštiniu planavimu“: tai reiškia pradėti nuo poveikio, kurį norite pasiekti pabaigoje, o tada suplanuoti žingsnius nuo pradžių, nuspręsti, kokius įrodymus reikės rinkti proceso metu, ir kaip pristatysite savo projekto rezultatus (Wiggins & McTighe, 2005m. Jaunesniems aktyvistams tai dažnai atrodo kaip trumpas jūsų projekto bandomasis etapas. Pavyzdžiui, tarkime, pastebėjote, kad mokiniai jūsų mokykloje skundžiasi situacija koridoriuose – ten per triukšminga ir chaotiška, be to, dažnai trūksta vietos laisvai judėti. Ką daryti?

Pirmiausia aptarkite, kas galėtų pasikeisti, ir pasiūlykite idėjų. Tada išbandykite paprastą ir įgyvendinamą idėją dvi savaites (pavyzdžiui, sukurkite koridoriaus taisykles, kurios būtų labiau pagarbi daugumai). Vėliau fiksuokite, kas vyksta, užrašydami dalykus, kuriuos galima suskaičiuoti (pavyzdžiui, kiek žmonių buvo patenkinti naujomis taisyklėmis?), ir tai apmąstykite. Tuomet, norėdami nuspręsti, ką koreguoti, vėl pradėkite stebėti… ir ciklas prasideda iš naujo!

Šis kartojamas žingsnis po žingsnio metodas, kaip parodyta paveiksle, stiprina pasitikėjimą ir padeda išvengti nusivylimo, nes net jei pirmoji idėja nėra tobula, ji parodo, ką reikėtų tobulinti kitą kartą (UNESCO, 2021).

2 paveikslas: Trumpas bandomasis pokyčių projektas.

Trumpai tariant, aktyvizmas yra širdies, proto ir rankų derinys: rūpinimasis kitais, apgalvotas m Aktyvizmas tampa lengvesnis, kai suprantate, kodėl žmonės apskritai jo imasi. Kartais taip yra todėl, kad jiems rūpi teisingumas; kitais atvejais jie mato praktinį sprendimą ir nori prisidėti jį įgyvendinant. Taip pat svarbūs jausmai, tokie kaip empatija (gebėjimas įsivaizduoti, kaip jaučiasi kitas žmogus) ir priklausymo jausmas (pojūtis, kad esi grupės dalis).

Dar vienas stiprus motyvuojantis veiksnys yra palaikanti aplinka – pavyzdžiui, suaugusieji ir draugai. Tyrimai rodo, kad kai suaugusieji dalijasi realia atsakomybe, suteikia prasmingus vaidmenis ir rimtai vertina mokinių nuomonę, jauni žmonės ugdo veiklumą (jausmą „aš galiu tai padaryti!“) ir pradeda save matyti kaip gebančius kurti pokyčius visuomenėje (Zeldin ir kt., 2013).

Be to, socialinio emocinio ugdymo tyrimai rodo, kad projektai su aiškiais tikslais, laiku praktikai ir galimybėmis apmąstyti patirtį lemia teigiamus rezultatus, tokius kaip geresnis komandinis darbas ir efektyvesnis problemų sprendimas (Durlak ir kt., 2011).

Trumpai tariant, aktyvizmas yra širdies, proto ir veiksmų derinys: rūpinimasis kitais, apgalvotas mąstymas ir bandymai veikti realiame pasaulyje (Jungtinės Tautos, 2015; Europos Taryba).ąstymas ir bandymai praktikoje (Jungtinės Tautos, 2015; Europos Taryba, 2018).