Mokymosi medžiaga

1. Įvadas

Socialinis aktyvizmas gali skambėti kaip didelė ir sudėtinga idėja, tačiau iš esmės jis yra paprastas: aktyvizmas reiškia pastebėti, kad kažkas galėtų būti saugiau, teisingiau ar maloniau, ir tada kartu su kitais stengtis tai pagerinti. Šis modulis padeda mokytojams, bet ir mokiniams, tyrinėti, kaip aktyvizmas pasireiškia kasdieniame mokyklos gyvenime. Jis parodo, kad prasmingiems pokyčiams ne visada reikia didelių veiksmų: kartais pokyčiai prasideda nuo paprasto aplinkos tvarkymo, trumpo maisto švaistymo mažinimo plano ar užtikrinimo, kad pertraukų metu visi jaustųsi laukiami mokyklos koridoriuosModulyje paaiškinama, kad geri aktyvistai turi būti gerai informuoti ir tuo pačiu atsakingi: pabrėžiama faktų tikrinimo svarba, gandų vengimas, vieni kitų privatumo apsauga ir visų dalyvių teisių paisymas. Mokiniai taip pat sužino, kad aktyvizmas veikia geriausiai tada, kai įtraukiami skirtingi balsai ir talentai: kai kiekvienas prisideda, veiklos rezultatas tampa ir teisingesnis, ir veiksmingesnis. Kitaip tariant, kiekvieno aktyvizmo projekto pagrindas turėtų būti: saugumas, etika ir įtrauktis.

Kita svarbi šio modulio idėja yra ta, kad aktyvizmas dažnai yra ciklinis procesas. Pradedi nuo problemos pastebėjimo, tuomet išbandai nedidelį pokyčio pilotinį projektą, stebi, kas vyksta, apmąstai rezultatus ir, atlikęs patobulinimus, pradedi iš naujo. Šis „bandyti–mokytis–tobulinti–bandyti“ metodas moko mokinius baimę suklysti pakeisti smalsumu, kaip patobulinti savo projektą; taip jie ugdo pasitikėjimą savimi ir gebėjimus geriau orientuotis demokratiniame gyvenime. Modulis moko mokinius, kad jų veiksmai, kartojami ir apmąstomi, gali turėti realų poveikį, kad dalykai iš tiesų gali keistis į gerąją pusę, kai jie elgiasi kaip aktyvistai.

Viso modulio metu mokiniai sieja savo mokyklos projektus su europine tapatybe: platesnėmis Europos vertybėmis, tokiomis kaip orumas, teisingumas, solidarumas ir dalyvavimas. Mokiniai atranda, kaip jų veikla susijusi su Europos ir pasauliniais tikslais, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais (DVT). Net ir nedideli mokinių veiksmai mokykloje tampa prasminga didesnių pastangų, kuriomis dalijasi daugybė žmonių visoje Europoje ir pasaulyje, dalimi.

Galiausiai modulis skatina mokinius galvoti apie ilgalaikius pokyčius – idėją, vadinamą tvarumu. Teisingos taisyklės, aiškios rutinos, patikimi įrodymai ir pasidalyta atsakomybė padeda projektui išlikti ir po pirmojo entuziazmo bangos. Tokiu būdu mokiniai supranta, kad būti aktyviais piliečiais reiškia ne tik turėti idėjų, bet ir kurti įpročius, kurie kasdien gerina jų bendruomenes.

1.1. Tikslai ir mokymosi rezultatai

Modulio tikslai

Šis modulis nagrinėja socialinį aktyvizmą mokyklos ir bendruomenės gyvenime. Jūs sužinosite, kaip nedideli, atsakingi veiksmai gali būti susieti su Europos vertybėmis ir Darnaus vystymosi tikslais (DVT), siekiant kurti aplinką, kuri būtų teisingesnė, saugesnė ir draugiškesnė visiem

Jo tikslai yra:

a. Paaiškinti, kas yra socialinis aktyvizmas; kodėl jis svarbus kasdieniame mokyklos ir bendruomenės gyvenime; kaip jis orientuojasi į bendrąjį gėrį, o ne į asmeninę naudą.

b. Padėti mokiniams pastebėti ir aptarti kasdienes situacijas, kuriose galima stiprinti teisingumą, saugumą ar geranoriškumą; paaiškinti, kodėl svarbu imtis veiksmų šiose situacijose.

c. Padėti mokiniams taikyti paprastus etikos principus dirbant grupėje (pvz., būti sąžiningiems, klausytis kitų, vengti kenkti kitiems), kartu laikantis nuoseklaus proceso: sukurti ir įgyvendinti nedidelį pilotinį projektą, apmąstyti jo rezultatus ir tuomet tobulinti pradinę idėją.

d. Susieti mokyklos lygmens aktyvizmą su Europos vertybėmis (pvz., orumu, laisve, demokratija ir žmogaus teisėmis); susieti Europos vertybes su atitinkamais DVT; paaiškinti, kad teigiami pokyčiai yra pasikartojantis ciklas; parodyti, kaip nedideli, ilgainiui išliekantys projektai gali padėti kurti priklausymo jausmą, solidarumą ir pasitikėjimą demokratiniu gyvenimu.

Modulio mokymosi rezultatai

Baigę šį modulį, studentai turėtų gebėti

1. Įvardyti (arba apibūdinti savo žodžiais) pagrindines modulio idėjas: kas yra socialinis aktyvizmas; ką reiškia „bendrasis gėris“; kurios Europos vertybės labiausiai susijusios su DVT ir kas yra DVT paprastais žodžiais; kodėl teigiami pokyčiai reikalauja pasikartojančio ciklo, o ne vienkartinio įvykio.

2. Suprasti, kodėl svarbu gerinti teisingumą, saugumą ir geranoriškumą kasdienėse mokyklos situacijose; kodėl aktyvizmas yra bendras darbas; kaip nedideli, atsakingi veiksmai gali kurti priklausymo jausmą, solidarumą ir pasitikėjimą demokratiniu gyvenimu.

3. Taikyt /naudoti paprastus etikos principus (sąžiningumą, kitų išklausymą, rūpinimąsi kitais) dirbant grupėse; naudoti aiškų nuoseklų metodą kuriant, įgyvendinant ir apmąstant nedidelį pilotinį projektą savo mokykloje ar bendruomenėje.

4. Palyginti/apibendrinti skirtingas kasdienes situacijas, susijusias su projektų idėjomis; sujungti žinias apie teisingumą, Europos vertybes ir DVT bei sukurti veiksmą, kuris geriausiai tarnautų bendram gėriui.

5. Argumentuoti savo idėjas ir veiksmus, paaiškinant, remiantis įrodymais, kad jų projektas yra susijęs su teisingumu, geranoriškumu, saugumu, Europos vertybėmis ir atitinkamais DVT; naudoti savo pilotinio projekto pavyzdžius ir rezultatus savo nuomonei pagrįsti.

6. Kritiškai analizuoti savo projektą, klausiant: kas pavyko, o kas ne; kas gavo naudą; kas galėjo būti neįtrauktas; ar buvo laikomasi etikos principų; kas padėtų projektui išlikti ilgalaikiam; ką reikėtų daryti kitaip kitame pokyčių cik

2. Socialinio aktyvizmo pagrindai

Socialinis aktyvizmas prasideda nuo: (a) pastebėjimo, kad kažkas mūsų bendrame gyvenime galėtų būti teisingiau, saugiau ar maloniau, ir (b) sprendimo veikti bendradarbiaujant su kitais žmonėmis, siekiant tai pagerinti. Mokinys gali taip veikti, pavyzdžiui, pastebėjęs, kad mokyklos kieme yra per daug šiukšlių, kad per pertraukas kuris nors bendraklasis lieka nuošalyje, ar kad reikalinga rampa, jog visi galėtų patekti į biblioteką, ir tada imdamasis veiksmų padėti. Socialinė sąvokos „socialinis aktyvizmas“ dalis yra labai svarbi – ji parodo, kad aktyvizmas vyksta kartu, bendruomenėje, o ne izoliuotai. Kitaip tariant, socialinis aktyvizmas siekia bendrojo gėrio, o ne tik asmeninės naudos.

Europoje šis bendradarbiavimo principas siejamas su ilgalaikėmis vertybėmis, tokiomis kaip orumas, laisvė, demokratija ir žmogaus teisės, taip pat su Europos Sąjungos įsipareigojimu Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslams (DVT) (Jungtinės Tautos, 2015). Organizuodami aplinkos tvarkymo akciją, kurdami draugiškesnes elgesio taisykles koridoriuose ar rengdami pagarbų e. saugumo plakatą, jūs praktiškai taikote šias vertybes. Tokiais būdais – tiek dideliais, tiek mažais – europinė tapatybė ne tik mokoma, bet ir įgyvendinama kasdieniame mokyklos gyvenime (Europos Taryba, 2018; UNESCO, 2021).

1 paveikslas: Aktyvizmo piramidė.

Geras aktyvizmas yra informuotas ir kartu atsakingas. Informacija, kuria naudojamės, turi būti patikima, faktai – patikrinti, o gandų reikia vengti. Tuo pačiu esame atsakingi gerbti kitų žmonių teises: Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija teigia, kad vaikai turi teisę dalyvauti, būti išgirsti, būti saugūs ir, žinoma, mokytis (Jungtinės Tautos, 1989).

Būti informuotam ir atsakingam nėra tolima idėja – tai praktinis vadovas, padedantis planuoti ir elgtis projekto metu. Pavyzdžiui, jei jūsų komanda nori apklausti bendraklasius, pirmiausia aiškiai paaiškinate tikslą, paprašote leidimo ir užtikrinate privatumą. Jei darote nuotraukas, prieš jas dalindamiesi vėl paprašote sutikimo. Susiedami veiksmus su teisėmis, išmokstate gerinti savo aplinką nekenkdami kitiems (Europos Sąjunga, 2016).

Aktyvizmas gali būti mažas ir vietinis arba didelis, apimantis visą miestą, tačiau pagrindinės taisyklės yra panašios: (i) atidžiai pastebėti problemą, (ii) išklausyti tuos, kuriuos ji veikia, (iii) pasirinkti realistišką tikslą, (iv) veikti etapais, (v) įvertinti, kas pasikeitė. Mokytojai šį žingsnis po žingsnio procesą kartais vadina „atvirkštiniu planavimu“: tai reiškia pradėti nuo poveikio, kurį norite pasiekti pabaigoje, o tada suplanuoti žingsnius nuo pradžių, nuspręsti, kokius įrodymus reikės rinkti proceso metu, ir kaip pristatysite savo projekto rezultatus (Wiggins & McTighe, 2005m. Jaunesniems aktyvistams tai dažnai atrodo kaip trumpas jūsų projekto bandomasis etapas. Pavyzdžiui, tarkime, pastebėjote, kad mokiniai jūsų mokykloje skundžiasi situacija koridoriuose – ten per triukšminga ir chaotiška, be to, dažnai trūksta vietos laisvai judėti. Ką daryti?

Pirmiausia aptarkite, kas galėtų pasikeisti, ir pasiūlykite idėjų. Tada išbandykite paprastą ir įgyvendinamą idėją dvi savaites (pavyzdžiui, sukurkite koridoriaus taisykles, kurios būtų labiau pagarbi daugumai). Vėliau fiksuokite, kas vyksta, užrašydami dalykus, kuriuos galima suskaičiuoti (pavyzdžiui, kiek žmonių buvo patenkinti naujomis taisyklėmis?), ir tai apmąstykite. Tuomet, norėdami nuspręsti, ką koreguoti, vėl pradėkite stebėti… ir ciklas prasideda iš naujo!

Šis kartojamas žingsnis po žingsnio metodas, kaip parodyta paveiksle, stiprina pasitikėjimą ir padeda išvengti nusivylimo, nes net jei pirmoji idėja nėra tobula, ji parodo, ką reikėtų tobulinti kitą kartą (UNESCO, 2021).

2 paveikslas: Trumpas bandomasis pokyčių projektas.

Trumpai tariant, aktyvizmas yra širdies, proto ir rankų derinys: rūpinimasis kitais, apgalvotas m Aktyvizmas tampa lengvesnis, kai suprantate, kodėl žmonės apskritai jo imasi. Kartais taip yra todėl, kad jiems rūpi teisingumas; kitais atvejais jie mato praktinį sprendimą ir nori prisidėti jį įgyvendinant. Taip pat svarbūs jausmai, tokie kaip empatija (gebėjimas įsivaizduoti, kaip jaučiasi kitas žmogus) ir priklausymo jausmas (pojūtis, kad esi grupės dalis).

Dar vienas stiprus motyvuojantis veiksnys yra palaikanti aplinka – pavyzdžiui, suaugusieji ir draugai. Tyrimai rodo, kad kai suaugusieji dalijasi realia atsakomybe, suteikia prasmingus vaidmenis ir rimtai vertina mokinių nuomonę, jauni žmonės ugdo veiklumą (jausmą „aš galiu tai padaryti!“) ir pradeda save matyti kaip gebančius kurti pokyčius visuomenėje (Zeldin ir kt., 2013).

Be to, socialinio emocinio ugdymo tyrimai rodo, kad projektai su aiškiais tikslais, laiku praktikai ir galimybėmis apmąstyti patirtį lemia teigiamus rezultatus, tokius kaip geresnis komandinis darbas ir efektyvesnis problemų sprendimas (Durlak ir kt., 2011).

Trumpai tariant, aktyvizmas yra širdies, proto ir veiksmų derinys: rūpinimasis kitais, apgalvotas mąstymas ir bandymai veikti realiame pasaulyje (Jungtinės Tautos, 2015; Europos Taryba).ąstymas ir bandymai praktikoje (Jungtinės Tautos, 2015; Europos Taryba, 2018).

3. Etika, saugumas ir įtrauktis

 Saugumas, etika ir įtrauktis: šie trys žodžiai nėra abstrakčios idėjos, o praktinės taisyklės, kurios turėtų vadovauti bet kokioms socialinio aktyvizmo pastangoms.

Pirmiausia – saugumas. 

Turime visada būti atsargūs, kad mūsų veiksmai, skirti padėti, galiausiai nepakenktų. Etiškas aktyvizmas reiškia sąžiningumą (niekada nesakyti netiesos ar netikslių dalykų), diskretiškumą (visada prašyti leidimo prieš dalijantis kieno nors atvaizdu ar net žodžiais) ir saugumą (atsargiai vertinti, kokią informaciją atskleidžiate internete).

Europoje privatumas ir duomenų apsauga yra labai svarbūs, todėl taisyklės yra griežtos: Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) paaiškina, kaip turime tvarkyti asmens duomenis (pvz., vardus, nuotraukas ar kontaktinę informaciją), kaip juos rinkti, saugoti ir dalintis (Europos Sąjunga, 2016).

Mokiniams tai reiškia paprastas, bet privalomas taisykles: visada klausti prieš fotografuojant ir skelbiant nuotraukas, naudoti tik vardus ar vaidmenis vietoj pilnų vardų (jei taip rekomenduoja mokytojas), saugoti kontaktinę informaciją privačiai ir prieš skelbiant bet ką, kas susiję su bendraklasiais, visada pasitarti su mokytoju.

Šie žingsniai saugo jūsų draugus ir jus pačius, o juos nuolat taikant, jie tampa sveikais įpročiais. Galvokite apie tai kaip apie asmeninę higieną… tik duomenims!

Tada – etika. 

Tai platus žodis, apibūdinantis žmogaus taisykles, kaip elgtis su kitais: ką žmogus laiko teisinga ir ką – neteisinga. Svarbu tai, kad etika taip pat apima, kaip elgiamės su nepažįstamais žmonėmis ar su tais, kurie su mumis nesutinka.

Etiška kampanija yra geresnė ir stipresnė ne tik todėl, kad aktyvistai laikosi gero demokratinio elgesio idealų (teorinė pusė), bet ir todėl, kad jie pagarbiai klausosi kitų žmonių (praktinė pusė). Klausymasis padeda rasti realistiškus sprendimus, kuriuos žmonės gali priimti (Europos Taryba, 2018; UNESCO, 2021).

Pavyzdžiui, jei norite sumažinti triukšmą koridoriuje, prieš siūlydami sprendimus verta paklausti, kodėl tas triukšmas atsiranda: ar mokiniai užsibūna koridoriuose, užuot išėję į kiemą? Ar susidaro spūstys, nes visi bando išeiti vienu metu? Ar mokiniai šaukia, nes jaučiasi suvaržyti klasėje?

Tos pačios etikos taisyklės galioja ir internete: naudokite mandagią kalbą, venkite asmeniškumų ir, naudodami kitų žmonių idėjas, būtinai nurodykite jų autorius.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – įtrauktis. 

Teoriškai tai reiškia, kad visi priklauso bendruomenei ir visi gali prasmingai dalyvauti. Praktiškai tai reiškia projektų kūrimą taip, kad skirtingų stiprybių turintys mokiniai galėtų prisidėti. Vieni gali labiau mėgti rašymą, piešimą ar garso įrašų kūrimą; kiti – bendrauti su žmonėmis, organizuoti medžiagas ar pristatyti idėjas; dar kiti – vadovauti komandai ir spręsti projekte kylančias problemas.

Apskritai, geros komandos planuoja vaidmenis taip, kad kiekvieno žmogaus talentai būtų išnaudoti ir niekas nebūtų nustumtas į šalį. Įtrauktis taip pat reiškia galvoti, kas pirmiausia gauna naudą iš pokyčių. Jei jūsų mokykla sodina pavėsį teikiančius medžius, gali būti sąžininga pirmiausia pasirūpinti karščiausiomis, mažiausiai patogiomis vietomis, o ne tomis, kurios jau yra patogios. Keičiant mokyklą, verta klausti: ar tai labiau padeda kai kurioms klasėms nei kitoms? Kai kuriems mokomiesiems dalykams nei kitiems?

Galiausiai, įtrauktis reiškia ir tai, kad aktyvistai turi būti atsargūs, kad nieko netyčia nepaliktų už borto. Jei plakate apie gerumą naudojamas per mažas tekstas arba spalvos, kurios sunkiai skiriamos, kai kurie bendraklasiai gali jo neperskaityti. Jei maisto dalijimosi lentyna yra pakelta per aukštai, jūsų kovos su maisto švaistymu projektas gali netyčia atskirti mokinius, naudojančius neįgaliojo vežimėlį, vietoj to, kad visus įtrauktų.

Jei visos šios taisyklės atrodo sudėtingos, prisiminkite, kad praktikuojant socialinį aktyvizmą saugiai, etiškai ir įtraukiant visus, pakanka trijų paprastų principų: (a) pirmiausia paklausk, (b) būk geranoriškas, (c) įtrauk visus.

3 pav.: Socialinio aktyvizmo saugos tinklas.

4. Aktyvizmas ir europinė tapatybė

„Europos tapatybės“ idėja gali skambėti abstrakčiai, tačiau ji tampa reali, kai žmonės, nepaisydami skirtingos kilmės, veikia kartu dėl bendro gėrio. Mokykliniai projektai – kad ir kokie maži – siejasi su platesnėmis Europos vertybėmis: priklausymu, solidarumu ir demokratiniu pasitikėjimu.

Priklausymo jausmas stiprėja, kai mokiniai prisideda prie akivaizdžių mokyklos pokyčių: pavyzdžiui, mokinių sukurta ir prižiūrima rūšiavimo stotelė kasdien primena, kad „tai mūsų antrieji namai, ir mes jais rūpinamės“.

Solidarumas reiškia stovėti kartu taip, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje: knygų dovanojimas partnerinei mokyklai, kuri negali sau leisti bibliotekos, gerumo savaitė, kai maisto likučiai paverčiami aukomis prieglaudoms, ar mokyklos prieinamumo gerinimo projektas – tokie veiksmai rodo, kad „kai vienam iš mūsų sunku, visi padedame“.

Demokratinis pasitikėjimas kuriamas tada, kai kuriame ar taisome taisykles siekdami teisingumo, kai išklausome mažumų nuomones ir kai sąžiningai laikomės savo pažadų. Turime visada būti aiškūs savo veiksmuose, kad žmonės galėtų mumis pasitikėti; kiti visada turi galėti suprasti: ką padarėme ir kodėl, ką pakeitėme ir ką bandysime toliau (Europos Taryba, 2018; 

Jūsų projektai taip pat gali būti susiję su Europos viešąja politika. Pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas yra Europos Sąjungos planas, siekiant mažinti neigiamą poveikį klimatui ir efektyviau naudoti gamtos išteklius (Europos Komisija, 2020).

Nors Žaliasis kursas veikia miestų ar valstybių lygmeniu, jo tikslai tampa realūs per mokyklos lygmens sprendimus: energijos taupymą, pavėsio ir žaliųjų erdvių kūrimą, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros gerinimą bei teisingo ir įtraukaus dalyvavimo užtikrinimą, kad nauda pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Tokiu būdu aktyvizmas mokykloje nėra atskiras nuo „didelių“ Europos idėjų – tai vienas iš kasdienių būdų, kuriais šios idėjos yra įgyvendinamos naujosios kartos piliečių gyvenime (Europos Taryba, 2018; Europos Komisija, 2020; UNESCO, 2021)

Toliau pateikiamas visų TVT sąrašas.

Tvaraus vystymosi tikslai▪ Tikslas 1. Panaikinti skurdą visomis jo formomis visur

• Tikslas 2. Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir pagerintą mitybą bei skatinti tvarią žemdirbystę

• Tikslas 3. Užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti gerovę visiems bet kuriame amžiuje

• Tikslas 4. Užtikrinti įtraukų ir lygiavertį kokybišką švietimą bei skatinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybes visiems

• Tikslas 5. Pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti visas moteris ir mergaites

•  Tikslas 6. Užtikrinti vandens ir sanitarijos prieinamumą bei tvarų valdymą visiems

•  Tikslas 7. Užtikrinti prieinamą, patikimą, tvarią ir modernią energiją visiems

• Tikslas 8. Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, visišką ir produktyvų užimtumą bei deramą darbą visiems

• Tikslas 9. Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti įtraukų ir tvarią industrializaciją bei inovacijas

• Tikslas 10. Mažinti nelygybę šalyse ir tarp šalių

•  Tikslas 11. Padaryti miestus ir gyvenvietes įtraukius, saugius, atsparius ir tvarius

• Tikslas 12. Užtikrinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius

•  Tikslas 13. Skubiai imtis veiksmų kovojant su klimato kaita ir jos padariniais

•  Tikslas 14. Išsaugoti ir tvariai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darniam vystymuisi

• Tikslas 15. Saugoti, atkurti ir skatinti tvarų sausumos ekosistemų naudojimą, tvariai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, stabdyti ir keisti žemės degradaciją bei stabdyti biologinės įvairovės nykimą

• Tikslas 16. Skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, užtikrinti prieigą prie teisingumo visiems ir kurti veiksmingas, atskaitingas ir įtraukias institucijas visais lygmenimis

• Tikslas 17. Stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę

4 pav.:  17 Darnaus vystymosi tikslų (Šaltinis: Jungtinės Tautos, 2015)

Galiausiai reikia prisiminti, kad Europos tapatybė (kaip ir visos priklausymo tapatybės) yra praktika, o ne tik etiketė. Jei praktikuojate teisingumą, sąžiningumą ir įtrauktį, ir jei rūpinatės aplinkiniais žmonėmis bei vietomis, jūs jau kuriate Europos tapatybę: vienu pagarbiu sprendimu po kito, vienu bendru projektu po kito kuriami pokyčiai (Jungtinės Tautos, 2015; Europos Taryba, 2018).

Todėl net maži, gerai įgyvendinti projektai yra labai svarbūs: jie padeda jums tapti tokiu žmogumi, kuris gali dirbti su kitais siekdamas gerinti pasaulį.

5 pav.: Tapatybės ir priklausomybės ratai.

5. Nuo vizijos iki tvarių pokyčių

Stiprus projektas vyksta pagal paprastą ciklą: vizija → veiksmai → poveikis → tvarumas → (pradėti iš naujo!). Vizija reiškia aiškiai išdėstyti, kas bus geriau, jei projektas pavyks, pavyzdžiui, „Mūsų koridoriai bus ramesni ir draugiškesni“ arba „Pietų metu maisto atliekų bus sumažinta trečdaliu“. Veiksmai – tai konkretūs žingsniai, trumpas bandomasis projektas ir realistiškas tvarkaraštis. Poveikis – tai būdas, kaip sužinosite, ar pokytis iš tiesų įvyko ir kam jis buvo naudingas: pavyzdžiui, trijų klausimų mini-apklausa, paprastas surinktų šiukšlių skaičiavimas arba skaitymo kampelio nuotrauka prieš ir po.

 Tvarumas – tai žingsnis, kurį daugelis grupių pamiršta (Wiggins & McTighe, 2005; UNESCO, 2021): 

• Kaip tai tęsis, kai pirmasis susižavėjimas praeis? 

• Kas bus atsakingas kitą semestrą? 

• Ar bus atnaujintos kokios nors taisyklės ar tvarka, kad pokytis būtų ilgalaikis? 

Kad tai pavyktų, komandos mokosi aiškia kalba apibrėžti sėkmės kriterijus. Sėkmės kriterijus gali būti „Mažiausiai 80 % klasių praneša apie mažesnį triukšmą per pertraukas“ arba „Maisto dalijimosi lentyna dvi savaites kasdien saugiai ir tvarkingai papildoma“. Paprasti pradiniai patikrinimai (patikrinimas ciklo pradžioje) ir tolesni patikrinimai (ciklo pabaigoje) padeda išvengti spėliojimų: pavyzdžiui, jei skaičiuosite šiukšles dvi dienas prieš valymą ir dvi dienas po jo, galėsite su didesniu įsitikinimu pasakyti, ar pokytis yra realus. Įrodymai neturi būti sudėtingi; jie tiesiog turi būti sąžiningi ir pakartojami. Laikui bėgant, mokymasis rinkti nedidelius įrodymus ugdo kritinį mąstymą ir daro jūsų pasiūlymus dėl veiksmų įtikinamesnius mokyklų vadovams ir šeimoms (UNESCO, 2021).

Projektai taip pat išlieka, kai jie yra realistiški: sukurti su aiškiais vaidmenimis ir atsižvelgiant į turimą laiką bei išteklius. Konkrečiai, aiškių vaidmenų svarba matoma tyrimuose apie jaunimo ir suaugusiųjų partnerystę, kurie rodo, kad kai suaugusieji dalijasi atsakomybe, siūlo realius vaidmenis ir rimtai vertina mokinių nuomones, jauni žmonės ugdo įgūdžius tapti geresniais piliečiais , bet taip pat ilgiau išlieka projektuose (Zeldin et al., 2013). Galite sukurti rotuojančią „Žaliąją komandą“, kuri tvarkytų perdirbimo punktus, arba „Gerumo komandą“, kuri globotų naujus mokinius. Projekto užduočių pavertimas rutina (pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį paskutinę pamoką arba pirmąsias dešimt minučių po pietų) padeda projektui tęstis (UNESCO, 2021; Europos Taryba, 2018).

Galiausiai svarbu apmąstyti ne tik rezultatus, bet ir mokymąsi. Niekada nepamirškite paklausti: „Kas pavyko ir kodėl?“, „Kas mus nustebino?“ ir „Ką pagerinsime kitą kartą?“. Socialinio ir emocinio mokymosi tyrimai rodo, kad projektai su struktūruotu apmąstymu duoda geresnius rezultatus visose disciplinose (Durlak et al., 2011). 

Trumpai tariant, tvarūs pokyčiai kyla iš kruopštaus planavimo, pagarbaus partnerystės, įrodymų, kuriuos galima parodyti, ir paprastų įpročių, padedančių tęsti darbą. Tai tie patys ingredientai, kurie daro demokratiją patikimą bet kokiu mastu – nuo klasės iki žemyno (UNESCO, 2021; Europos Taryba, 2018; Jungtinės Tautos, 2015).

`6 pav.: Pokyčių ciklas.

6. Nuorodos

Council of Europe. (2018). Reference Framework of Competences for Democratic Culture. https://www.coe.int/en/web/reference-framework-of-competences-for-democratic-culture

Durlak, J. A., Weissberg, R. P., Dymnicki, A. B., Taylor, R. D., & Schellinger, K. B. (2011). The impact of enhancing students’ social and emotional learning: A meta-analysis of school-based universal interventions. Child Development, 82(1), 405–432. https://doi.org/10.1111/j.1467-8624.2010.01564.x

European Commission. (2020). The European Green Deal. https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en

European Union. (2016). General Data Protection Regulation (EU) 2016/679 (GDPR). https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj

Hart, R. A. (1992). Children’s participation: From tokenism to citizenship (Innocenti Essays No. 4). UNICEF Office of Research—Innocenti. https://participationpool.eu/wp-content/uploads/2020/05/Hart-R.-1992-Children-Participation-from-Tokenism-to-Citizenship.pdf

UNESCO. (2021). Education for Sustainable Development: A roadmap. https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000374802

United Nations. (1989). Convention on the Rights of the Child. https://www.ohchr.org/en/instruments-mechanisms/instruments/convention-rights-child

United Nations. (2015). Transforming our world: The 2030 Agenda for Sustainable Development. https://sdgs.un.org/2030agenda

Wiggins, G., & McTighe, J. (2005). Understanding by design (Expanded 2nd ed.). ASCD. https://www.ascd.org/books/understanding-by-design

Zeldin, S., Christens, B. D., & Powers, J. L. (2013). The psychology and practice of youth–adult partnership: Bridging generations for youth development and community change. American Journal of Community Psychology, 51(3–4), 385–397. https://doi.org/10.1007/s10464-012-9558-y