Mokymosi medžiaga

Mokytojai gali atlikti svarbų vaidmenį panaikinant atotrūkį tarp aukšto lygio ES politikos sistemų ir vietos, praktinių bendruomenės problemų, siekiant integruoti darnaus vystymosi tikslus (DVT) į švietimą. Trys pagrindiniai šio požiūrio žingsniai: suprasti Europos kontekstą, įvertinti vietos aplinką ir pasirinkti tinkamus DVT.

1. ES lygmens sistemos ir esminiai santykiai

17 JT darnaus vystymosi tikslų yra glaudžiai susiję su pagrindiniais Europos Sąjungos (ES) principais ir tapatybe, atspindėdami bendras vertybes, tokias kaip solidarumas, bendradarbiavimas, žmogaus orumas ir lygybė.

Integruotos ES strategijos:

ES sistemingai integruoja DVT į savo strategines programas, užtikrindama, kad tvarumo tikslai būtų nuosekliai įgyvendinami visose valstybėse narėse (Europos Komisija, 2022 m.). Svarbiausios ES programos, kurios suteikia konceptualų pagrindą, yra šios:

• Europos žaliasis kursas (EGD): Visapusiška ES politikos programa, kuria siekiama iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, tiesiogiai remianti tokius darnaus vystymosi tikslus kaip švari energija (7-asis DVT), klimato veiksmai (13-asis DVT) ir tvarūs miestai (11-asis DVT). EGD iniciatyvos, tokios kaip Teisingos pertvarkos fondas, užtikrina, kad pertvarkos metu būtų apsaugotos pažeidžiamos bendruomenės.

• „GreenComp“ : ši Europos tvarumo kompetencijų sistema apibrėžia įgūdžius, žinias ir vertybes, būtinas tvariam gyvenimui ir veiklai, laikantis ES teisingumo ir įtraukties principų.

• „Global Gateway“ : ši ES strategija yra pasaulinė investicijų strategija, kuria remiamas DVT įgyvendinimas tarptautiniu mastu, teikiant vystymosi finansavimą tvariai infrastruktūrai, skaitmeninei transformacijai ir švariai energijai.

2. Vietinis aktualumas ir sąvokų vertimas

Vadove (WP2) pabrėžiamas pedagogų vaidmuo pristatant DVT kaip universalią sistemą ir vėliau juos kontekstualizuojant Europos aplinkoje, pabrėžiant, kaip ES vertybės (pvz., demokratija ir aktyvus pilietiškumas) sustiprina šiuos tikslus („Oxfam“, 2016).

„Visuotinis“ ryšys

Praktinio pritaikymo esmė – mokyklos turėtų atlikti „globalių“ jungčių vaidmenį, perkeldamos Europos aplinkosaugos ir socialines normas į kasdienę praktiką, pritaikytą prie vietos aplinkybių.

Vietinės reikšmės pavyzdžiai:

• Vengrija : Nacionalinės tvarumo teminės savaitės metu mokiniai užmezga ryšį su DVT per tokią vietinę veiklą kaip atliekų mažinimas (12-asis DVT), pasivaikščiojimai biologinės įvairovės tema (15-asis DVT) ir skaitmeninės inovacijos (9-asis DVT).

• Lietuva : Tūkstantmečio mokyklų iniciatyva užtikrina lygias švietimo galimybes, nepriklausomai nuo geografinės ar socialinės ir ekonominės padėties (DVT 4).

• Turkija : Remiantis Vietos žaliųjų susitarimų veiksmų planu, vietos projektai, tokie kaip miesto sodininkystės projektai, padeda užtikrinti vietos aprūpinimą maistu (DVT 2, 11, 12), o tai reiškia suderinamumą su tiesioginiais ES tikslais ( Ozdemir, A. (2019), Sikri, K. (2025)) .

Problemų tyrinėjimas ir gyvosios laboratorijos

Svarbios problemos nustatomos bendro kūrimo būdu. Mokytojai skatina mokinius įvertinti vietos kontekstą, nustatydami išteklius ir poreikius, bendradarbiaudami su vietos valdžios institucijomis ir organizacijomis.

Toks probleminio mokymosi (PBL) bendradarbiavimas leidžia studentams paversti vietos iššūkius „mokymosi laboratorijomis“ (gyvosiomis laboratorijomis), pavyzdžiui, nagrinėjant su vietos atliekų tvarkymu ar atsparumu klimato kaitai susijusius klausimus.

3. Prioritetinių DVT pasirinkimas

Siekiant užtikrinti, kad mokyklos veikla būtų veiksminga ir kryptinga, vadove pateikiamos konkrečios gairės, kaip nustatyti prioritetus.

Sprendimų priėmimo procesas

Prioritetinių DVT pasirinkimas turėtų būti grindžiamas šiais principais:

1. Bendruomenės poreikių vertinimas : Svarbiausias žingsnis – įvertinti bendruomenės poreikius ir stipriąsias puses bendradarbiaujant su vietos suinteresuotosiomis šalimis. Darnaus vystymosi tikslai (pvz., 13-asis darnaus vystymosi tikslas klimatui jautriuose regionuose arba 4-asis darnaus vystymosi tikslas bendruomenėse, kuriose mažas raštingumo lygis) turi būti pritaikyti prie vietos aktualumo.

2. Tikslinės srities pasirinkimas: Supratę vietos kontekstą, pedagogai ir mokiniai turi nustatyti pagrindinę tvarumo temą (pvz., energetinis skurdas arba biologinės įvairovės nykimas) ir suskirstyti ją į lengvai valdomas potemes.

3. Studentų įtraukimas : Studentai turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, kad padidėtų jų veiksmų laisvė ir atsakomybės jausmas.

4. Rotacijos metodas : Siekiant visapusiško supratimo, siūloma projektus rotuoti pagal tikslus, užtikrinant visapusišką viso DVT spektro aprėptį, įskaitant rečiau nagrinėjamus tikslus, tokius kaip Lyčių lygybė (5-asis DVT) arba Gyvybė po vandeniu (14-asis DVT).

5. Kelių DVT susiejimas : Dauguma projektų būtinai paliečia kelis DVT, nes jie yra tarpusavyje susiję sisteminiu lygmeniu (pavyzdžiui, nulinės atliekos kampanijos turi įtakos 12, 13 ir 15 DVT).

Ši struktūra, kurios pagrindas yra ES programos, o vėliau jos pritaikomos vietos kontekste per partnerystes ir mokinių vadovaujamus projektus, užtikrina, kad švietimas būtų ne tik turinio perdavimas, bet ir mokinių įgalinimas elgtis informacija pagrįstai ir atsakingai (Europos Komisija, 2019, 2022, 2023, Europos darnaus vystymosi forumas, 2022).