Mokymosi medžiaga

1. Įvadas

Tu irgi esi Europa! – Darnaus vystymosi tikslų ir europinės tapatybės ryšys

Ką pasaulio gelbėjimas turi bendro su mokykla? Gana daug.

Vis daugiau jaunų žmonių Europoje ir visame pasaulyje supranta, kad jų pasirinkimai, idėjos ir veiksmai taip pat turės įtakos planetos ateičiai. Daugelis žmonių mano, kad suaugusieji ir vyriausybės negali būti vieninteliai, kurie spręs neatidėliotinas pasaulines problemas, tokias kaip klimato kaita, skurdas, nelygybė ir žala aplinkai. Čia svarbūs tampa darnaus vystymosi tikslai (DVT) (JT 2015).

17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) , kuriuos Jungtinės Tautos priėmė 2015 m., suteikia visiems bendrą tikslą – iki 2030 m. siekti tvaresnio, teisingesnio ir taikesnio pasaulio. Jais sprendžiamos didelės problemos, darančios įtaką visam pasauliui, tokios kaip skurdas, badas, galimybė gauti išsilavinimą, švarus vanduo, lyčių lygybė, atsakingas vartojimas, klimato kaitos veiksmai ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis. Šie tikslai nėra tolimos politinės idėjos. Jie daro tiesioginį poveikį jaunų žmonių gyvenimui dabar ir ateityje. Darnaus vystymosi tikslai pateikti 1 paveiksle.

1 pav . Darnaus vystymosi tikslai (Šaltinis: JT https://unis.unvienna.org/unis/en/topics/sustainable_development_goals.html )

Yra daug skirtingų sričių, kurias apima DVT , tačiau jas galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes. Kai kurios iš šių grupių yra orientuotos į socialinį teisingumą ir lygybę , pavyzdžiui, skurdo panaikinimą, švietimo gerinimą, nelygybės mažinimą ir lyčių lygybės skatinimą. Kai kurie žmonės rūpinasi aplinka , nori apsaugoti ekosistemas, imtis veiksmų dėl klimato kaitos ir užtikrinti švarų vandenį. Trečioji grupė dirba su ekonomikos ir bendruomenės plėtra , kuri apima tokius dalykus kaip įperkama energija, deramas ir geras darbas, naujos idėjos, ekologiški miestai su gamtos sprendimais ir atsakingas vartojimas. Galiausiai, bendradarbiavimas ir partnerystės kūrimas yra todėl, kad žmonės ir šalys negali vieni įgyvendinti ilgalaikių pokyčių.

Kodėl tai svarbu mokiniams? Darnaus vystymosi tikslai yra svarbūs, nes jie yra apie pasaulį, kuriame gyvens ir kurį keis jauni žmonės. Mokiniai apie juos sužino, kad geriau suprastų pasaulines problemas, apmąstytų savo atsakomybę ir suprastų, kad net ir maži veiksmai gali turėti didelės įtakos.

Tai taip pat labai svarbi europietiško gyvenimo dalis . Vėliava ir himnas yra ne tik Europos tapatybės simboliai. Jie taip pat grindžiami tokiomis vertybėmis kaip solidarumas, žmogaus teisės, demokratija, įvairovė ir tvarumas . Šios vertybės yra ne tik idėjos; jos atsispindi tame, kaip žmonės priima sprendimus ir gyvena savo bendruomenėse (ES Komisija, 2014 m.) . „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas, 2024 m.).

Solidarumas reiškia pagalbą vieni kitiems ir užtikrinimą, kad niekas neliktų nuošalyje. Tai gali vykti įvairiais lygmenimis – nuo Europos šalių bendradarbiavimo iki mažų dalykų, kuriuos žmonės daro mokykloje ar vietos bendruomenėse, pavyzdžiui, padeda kitiems, kovoja su atskirtimi arba užtikrina, kad visi galėtų prisijungti (Europos vystymosi politikos valdymo centras (2023)).

Žmogaus teisės yra pagrindinės teisės ir laisvės, kurias turi kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo tautybės, lyties, religijos ar socialinės kilmės. Jos apima teisę į išsilavinimą, teisę į žodžio laisvę, teisę į vienodą požiūrį ir teisę į privatumą bei kitas teises (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.) ). Viena iš pagrindinių Europos Sąjungos idėjų yra pagarba žmogaus teisėms.

Demokratija reiškia, kad žmonės gali reikšti savo nuomonę ir dalyvauti priimant sprendimus, kurie daro įtaką jų gyvenimui. Mokiniai jau gali matyti demokratiją veikiant savo mokyklų bendruomenėse, mokinių tarybose, diskusijose ir kai visi kartu priima sprendimus. Demokratija yra daugiau nei vien balsavimas; tai taip pat atsakomybės prisiėmimas , dalyvavimas ir pagarba kitiems.

Kita svarbi Europos vertybė yra įvairovė . Europos Sąjungą sudaro daug šalių, kultūrų ir kalbų, tačiau pagrindinė jos idėja yra „Vienybė įvairovėje“. Tai reiškia, kad būti kitokiam nėra blogai, tai yra gerai. Mokymasis apie kitus ir atvirumas skirtingiems požiūriams daro Europą labiau sujungtą ir svetingesnę vietą.

DVT ir Europos vertybės gerai dera tarpusavyje ir viena kitą stiprina. Pavyzdžiui, 4-asis DVT: Kokybiškas išsilavinimas yra pagrįstas Europos lygių galimybių principu. 5-asis DVT: Lyčių lygybė – tai idėja, kad su visais turėtų būti elgiamasi pagarbiai ir kad visi turėtų turėti tas pačias teises. 13-asis DVT: Klimato kaitos veiksmai yra glaudžiai susiję su Europos pažadu būti aplinkai draugiška ir atsakinga klimato kaitos srityje („Oxfam“, 2016 m., „New Line Inst.“, 2024 m., Europos Komisija, 2025 m.). 16-asis DVT: Taika, teisingumas ir stiprios institucijos rodo, kokia svarbi Europoje yra demokratija, taika ir teisinė valstybė.

Darbas siekiant DVT taip pat yra būdas mokiniams įgyvendinti Europos vertybes. Tokiu būdu aktyvus dalyvavimas tvarumo, lygybės ir bendruomenės gyvenimo procese taip pat yra būdas būti Europos piliečiu.

Jauniems žmonėms tam reikia daug įvairių įgūdžių ir požiūrio. Štai keletas iš jų: būti aktyviu piliečiu, imtis iniciatyvos, mąstyti demokratiškai, dirbti kartu, būti atsakingam už aplinką, galvoti apie ateitį, būti sąmoningam dėl pasaulio, būti jautriam kitoms kultūroms, žinoti apie tvarumą, mąstyti sistemingai ir priimti sprendimus remiantis bendromis vertybėmis . Šios „supergalios“ nėra specialūs įgūdžiai. Galite mokytis, dirbti kartu ir imtis veiksmų, kad patobulintumėte šiuos įgūdžius.

Mokiniai gali įsitraukti įvairiais būdais. Mokyklos gali planuoti renginius, skirtus didinti informuotumą apie tvarumą ir įvairovę, pavyzdžiui, energijos taupymo kampanijas, rūšiuojamą atliekų surinkimą, bendruomenės sodus ar kūrybinius projektus, tokius kaip plakatai, tinklalaidės ar pasirodymai. Mokiniai taip pat gali dalyvauti tarptautinėse programose, tokiose kaip „Erasmus+“ ar „eTwinning“, kur gali dalytis idėjomis ir patirtimi su kitais jaunais žmonėmis iš viso pasaulio.

Svarbiausia žinia, kurią reikia prisiminti, yra ta, kad jauni žmonės gali pakeisti pasaulį, kad ir kokie maži jie būtų. Darnaus vystymosi tikslai yra ne tik politikų ir organizacijų visame pasaulyje tikslai. Jie taip pat suteikia mokiniams galimybę mokytis, įsitraukti ir kažką nuveikti. Europietiška tapatybė yra daugiau nei tik praeitis. Ji taip pat susijusi su ateitimi ir vertybėmis, kuriomis jauni žmonės pasirenka gyventi.

Studentai jau padeda kurti tvaresnę ir svetingesnę Europą kritiškai mąstydami, elgdamiesi atsakingai ir įsitraukdami į savo bendruomenių gyvenimą.

1.1. Tikslai ir mokymosi rezultatai

Modulio tikslai:

Vienas iš projekto tikslų – integruoti ir susieti 17 JT darnaus vystymosi tikslų su pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis ir tapatybe. Vadovo tikslas – suteikti mokytojams praktinį vadovą, kaip susieti mokymąsi klasėje su realaus pasaulio iššūkiais ir paruošti mokinius atsakingam, aktyviam pilietiškumui tvarioje ir įtraukioje Europoje.

Modulyje nagrinėjama, kaip 17 DVT atspindi pagrindinius ES principus, tokius kaip vienybė, bendradarbiavimas, solidarumas, pagarba žmogaus orumui, lygybė ir žmogaus teisės. Mokytojai ir švietimo sistema atlieka pagrindinį vaidmenį ugdant jaunų žmonių kompetencijas ir mokymosi procesus, integruojant DVT, skatinant kritinį mąstymą ir bendradarbiavimą bei aktyviai įtraukiant mokinius (mokymasis veikiant) (Europos Komisija, 2022 m.).

Modulio mokymosi tikslai:

Baigę šį modulį, mokytojai ir vėlesni mokiniai gebės:

1. Darnaus vystymosi tikslų (DVT) supratimas ir sąsajų su ES procesais matymas: mokiniai sužinos 17 DVT apibrėžimus, kaip jie grindžiami vienas kitu ir kokia jų pasaulinė reikšmė, taip pat kritiškai išnagrinės, kaip jie dera prie ES strategijų, tokių kaip Europos žaliasis kursas (EGD).

2. Pagrindinių Europos vertybių integravimas į tvarumo veiksmus: Pateiktais pavyzdžiais mokytojai galės įkvėpti mokinius susieti solidarumą ir bendrą atsakomybę su klimato apsauga ir aplinkosaugos iššūkiais, vadovaujantis „GreenComp “ (Tvarumo kompetencijų sistema) ( GreenComp 2022) vertybėmis.

3. Aktyvios, projektais pagrįstos pedagogikos taikymas: mokytojai, siekdami ugdyti būsimų mokinių aktyvaus pilietiškumo kompetencijas, naudos problemomis pagrįstą mokymąsi (PBL), skaitmeninius įrankius ir „gyvosios laboratorijos“ metodus.

4. Aktyvaus Europos ir pasaulio pilietiškumo ugdymas: mokiniai įgyja pagrindinius įgūdžius (pvz., sisteminį mąstymą, vertybinę orientaciją, bendradarbiavimą), būtinus norint kaip aktyvūs ir atsakingi piliečiai prisidėti prie teisingos, įtraukios ir klimato kaitos požiūriu sąmoningos Europos.

5. Bendruomenės partnerystės kūrimas ir rezultatų vertinimas: teikia rekomendacijas, kaip bendradarbiauti su vietos partneriais (savivaldybėmis, NVO) ir įgyvendinti išsamias DVT projektų poveikio stebėsenos ir vertinimo strategijas.

6. Kritiškai analizuoti gamtinius ir socialinius procesus, vykstančius Europoje.

2. Darnaus vystymosi tikslai Europos kontekste

Kas yra 17 darnaus vystymosi tikslų ir kaip ES juos integruoja (žaliasis kursas, semestras, ekonomikos gaivinimas).

• Kai žmonės dirba siekdami DVT, jie taip pat elgiasi kaip Europos piliečiai .

DVT grupavimas

17 tikslų galima suskirstyti į mažiausiai keturias pagrindines grupes:

1. Socialinį teisingumą stiprinantys tikslai: tai 1-asis DVT, 2-asis DVT, 4-asis DVT (kokybiškas švietimas), 5-asis DVT (lyčių lygybė) ir 10-asis DVT (nelygybės mažinimas).

2. Tikslai, pabrėžiantys gamtinės aplinkos apsaugą: tai apima 13-ąjį DVT (klimato kaitos veiksmai), 6-ąjį DVT (švarus vanduo), 14-ąjį DVT (gyvybė po vandeniu) ir 15-ąjį DVT (gyvybė sausumoje) .

3. Su ekonominiais, technologiniais ir finansiniais procesais susiję tikslai: JT skiria dėmesio tam, kad tvarumas būtų aiškiai matomas šiose srityse ( DVT 7, 8, 9, 11 ir 12).

4. Bendradarbiavimo tikslas: JT pripažino, kad be bendradarbiavimo tikro pokyčio pasiekti neįmanoma ( DVT17 ).

Kaip ES integruoja darnaus vystymosi tikslus

Darnaus vystymosi tikslai ir Europos vertybės yra glaudžiai susiję , tarnaudami bendriems tikslams: teisingesniam, žalesniam ir įtraukesniam pasauliui .

Šaltiniai pabrėžia DVT integravimą per šį mechanizmą:

Žaliasis kursas : Europos Sąjunga aktyviai integruoja 13-ąjį DVT (klimato kaitos veiksmai) per iniciatyvą, vadinamą Žaliąja Europa arba Žaliuoju kursu .

• Tikslas: ES siekia iki 2050 m. tapti klimatui neutralia .

• Mechanizmas: Tai reiškia, kad ES valstybės narės siekia nulinio grynojo CO₂ išmetimo .

• Dalyvavimas: Siekiant šio tikslo, svarbų vaidmenį atliks ir namų ūkiai, ir įmonės .

Tolesnės integracijos nuorodos

Šaltiniai taip pat nustato tiesiogines sąsajas tarp kitų konkrečių DVT ir pagrindinių Europos vertybių:

• 4-asis DVT (kokybiškas švietimas) yra susijęs su Europos lygybe , pabrėžiant, kad kiekvienas Europoje gali mokytis, nepaisant jo kilmės.

• 5-asis DVT (lyčių lygybė) yra susijęs su Europos lygių teisių visiems principu , o tai reiškia, kad niekas neturėtų būti diskriminuojamas dėl savo lyties.

• 16-ąjį DVT (Taika, teisingumas) remia demokratija ir teisinė valstybė, stiprinant taikos projektą, kai taisyklės gina visus žemyne.

3. Kur tapatybė atitinka tvaraus vystymosi tikslus

Europos Sąjunga turi tvirtas pagrindines vertybes, tokias kaip solidarumas ir įtrauktis, žmogaus teisės ir orumas, teisinė valstybė, demokratija ir lygybė. Šios vertybės taip pat atsispindi 17 darnaus vystymosi tikslų.

ES yra įsipareigojusi siekti darnaus vystymosi ir laikytis principo „niekas nepaliekamas nuošalyje“. Solidarumu ES skatina savitarpio paramą, socialinį teisingumą ir teisingą vystymąsi.

Ryšys su teise ir valdžia yra 16-ajame DVT (Taika, teisingumas, stiprios institucijos). DVT integravimas į nacionalinę ir mokyklų praktiką rodo, kad kuriant vieningą ir tvarią Europą reikia kurti bendras vertybes, kompetencijas ir pasididžiavimą.

ES politika taip pat remia lygybę ir tinkamas darbo sąlygas , kurios atitinka 5-ąjį DVT (lyčių lygybė) ir 10-ąjį DVT (nelygybės mažinimas).

ES valstybės narės turi bendrus tikslus, tokius kaip Europos žaliasis kursas. Tai taip pat reiškia, kad nacionalinėse sistemose įtvirtinti darnaus vystymosi tikslai turi bendrą europinę sistemą ir kalbą.

Tai taip pat sukuria bendrą mąstymo būdą, nes dirbant su darnaus vystymosi tikslais reikia taikyti tarptautinį ir tarpdisciplininį požiūrį, pagrįstą abipuse pagarba ir bendrais tikslais.

ES klimato politika grindžiama kolektyvinės atsakomybės principu, pabrėžiant, kad veiksmingiems sprendimams reikalingi koordinuoti veiksmai visose valstybėse narėse ir visuomenės sektoriuose . Įtvirtindami tvarumo ugdymą, mokytojai padeda mokiniams suprasti, kad aplinkosaugos iššūkių sprendimas yra bendrų Europos vertybių (tokių kaip solidarumas ir bendra atsakomybė) klausimas.

demokratijai, žmogaus teisėms ir įvairovei vertybės , kurios yra esminės tiek DVT, tiek Europos projektui. Nacionaliniai pavyzdžiai (pvz., Lietuvos ir Turkijos pastangos) sustiprina ES principą „vienybė įvairovėje“, suteikdami piliečiams galimybę dalyvauti įgyvendinant bendras vertybes imantis konkrečių veiksmų.

Bendros europietiškos tapatybės ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) santykį galime įsivaizduoti kaip daugiakalbį orkestrą. Kiekviena šalis (grupės narys) išlaiko savo instrumentą ir kultūrinį stilių (tapatybę), tačiau visi jie vadovaujasi ta pačia bendra partitūra (DVT). Muzikos harmonija (vienybė) kyla iš bendrų vertybių (solidarumo, orumo), o sėkmingas pasirodymas (darnus vystymasis) pasiekiamas tik tada, kai visi groja atsakingai ir bendradarbiaudami (bendri tikslai).

4. Nuo koncepcijų iki praktikos

Mokytojai gali atlikti svarbų vaidmenį panaikinant atotrūkį tarp aukšto lygio ES politikos sistemų ir vietos, praktinių bendruomenės problemų, siekiant integruoti darnaus vystymosi tikslus (DVT) į švietimą. Trys pagrindiniai šio požiūrio žingsniai: suprasti Europos kontekstą, įvertinti vietos aplinką ir pasirinkti tinkamus DVT.

1. ES lygmens sistemos ir esminiai santykiai

17 JT darnaus vystymosi tikslų yra glaudžiai susiję su pagrindiniais Europos Sąjungos (ES) principais ir tapatybe, atspindėdami bendras vertybes, tokias kaip solidarumas, bendradarbiavimas, žmogaus orumas ir lygybė.

Integruotos ES strategijos:

ES sistemingai integruoja DVT į savo strategines programas, užtikrindama, kad tvarumo tikslai būtų nuosekliai įgyvendinami visose valstybėse narėse (Europos Komisija, 2022 m.). Svarbiausios ES programos, kurios suteikia konceptualų pagrindą, yra šios:

• Europos žaliasis kursas (EGD): Visapusiška ES politikos programa, kuria siekiama iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, tiesiogiai remianti tokius darnaus vystymosi tikslus kaip švari energija (7-asis DVT), klimato veiksmai (13-asis DVT) ir tvarūs miestai (11-asis DVT). EGD iniciatyvos, tokios kaip Teisingos pertvarkos fondas, užtikrina, kad pertvarkos metu būtų apsaugotos pažeidžiamos bendruomenės.

• „GreenComp“ : ši Europos tvarumo kompetencijų sistema apibrėžia įgūdžius, žinias ir vertybes, būtinas tvariam gyvenimui ir veiklai, laikantis ES teisingumo ir įtraukties principų.

• „Global Gateway“ : ši ES strategija yra pasaulinė investicijų strategija, kuria remiamas DVT įgyvendinimas tarptautiniu mastu, teikiant vystymosi finansavimą tvariai infrastruktūrai, skaitmeninei transformacijai ir švariai energijai.

2. Vietinis aktualumas ir sąvokų vertimas

Vadove (WP2) pabrėžiamas pedagogų vaidmuo pristatant DVT kaip universalią sistemą ir vėliau juos kontekstualizuojant Europos aplinkoje, pabrėžiant, kaip ES vertybės (pvz., demokratija ir aktyvus pilietiškumas) sustiprina šiuos tikslus („Oxfam“, 2016).

„Visuotinis“ ryšys

Praktinio pritaikymo esmė – mokyklos turėtų atlikti „globalių“ jungčių vaidmenį, perkeldamos Europos aplinkosaugos ir socialines normas į kasdienę praktiką, pritaikytą prie vietos aplinkybių.

Vietinės reikšmės pavyzdžiai:

• Vengrija : Nacionalinės tvarumo teminės savaitės metu mokiniai užmezga ryšį su DVT per tokią vietinę veiklą kaip atliekų mažinimas (12-asis DVT), pasivaikščiojimai biologinės įvairovės tema (15-asis DVT) ir skaitmeninės inovacijos (9-asis DVT).

• Lietuva : Tūkstantmečio mokyklų iniciatyva užtikrina lygias švietimo galimybes, nepriklausomai nuo geografinės ar socialinės ir ekonominės padėties (DVT 4).

• Turkija : Remiantis Vietos žaliųjų susitarimų veiksmų planu, vietos projektai, tokie kaip miesto sodininkystės projektai, padeda užtikrinti vietos aprūpinimą maistu (DVT 2, 11, 12), o tai reiškia suderinamumą su tiesioginiais ES tikslais ( Ozdemir, A. (2019), Sikri, K. (2025)) .

Problemų tyrinėjimas ir gyvosios laboratorijos

Svarbios problemos nustatomos bendro kūrimo būdu. Mokytojai skatina mokinius įvertinti vietos kontekstą, nustatydami išteklius ir poreikius, bendradarbiaudami su vietos valdžios institucijomis ir organizacijomis.

Toks probleminio mokymosi (PBL) bendradarbiavimas leidžia studentams paversti vietos iššūkius „mokymosi laboratorijomis“ (gyvosiomis laboratorijomis), pavyzdžiui, nagrinėjant su vietos atliekų tvarkymu ar atsparumu klimato kaitai susijusius klausimus.

3. Prioritetinių DVT pasirinkimas

Siekiant užtikrinti, kad mokyklos veikla būtų veiksminga ir kryptinga, vadove pateikiamos konkrečios gairės, kaip nustatyti prioritetus.

Sprendimų priėmimo procesas

Prioritetinių DVT pasirinkimas turėtų būti grindžiamas šiais principais:

1. Bendruomenės poreikių vertinimas : Svarbiausias žingsnis – įvertinti bendruomenės poreikius ir stipriąsias puses bendradarbiaujant su vietos suinteresuotosiomis šalimis. Darnaus vystymosi tikslai (pvz., 13-asis darnaus vystymosi tikslas klimatui jautriuose regionuose arba 4-asis darnaus vystymosi tikslas bendruomenėse, kuriose mažas raštingumo lygis) turi būti pritaikyti prie vietos aktualumo.

2. Tikslinės srities pasirinkimas: Supratę vietos kontekstą, pedagogai ir mokiniai turi nustatyti pagrindinę tvarumo temą (pvz., energetinis skurdas arba biologinės įvairovės nykimas) ir suskirstyti ją į lengvai valdomas potemes.

3. Studentų įtraukimas : Studentai turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, kad padidėtų jų veiksmų laisvė ir atsakomybės jausmas.

4. Rotacijos metodas : Siekiant visapusiško supratimo, siūloma projektus rotuoti pagal tikslus, užtikrinant visapusišką viso DVT spektro aprėptį, įskaitant rečiau nagrinėjamus tikslus, tokius kaip Lyčių lygybė (5-asis DVT) arba Gyvybė po vandeniu (14-asis DVT).

5. Kelių DVT susiejimas : Dauguma projektų būtinai paliečia kelis DVT, nes jie yra tarpusavyje susiję sisteminiu lygmeniu (pavyzdžiui, nulinės atliekos kampanijos turi įtakos 12, 13 ir 15 DVT).

Ši struktūra, kurios pagrindas yra ES programos, o vėliau jos pritaikomos vietos kontekste per partnerystes ir mokinių vadovaujamus projektus, užtikrina, kad švietimas būtų ne tik turinio perdavimas, bet ir mokinių įgalinimas elgtis informacija pagrįstai ir atsakingai (Europos Komisija, 2019, 2022, 2023, Europos darnaus vystymosi forumas, 2022).

5. Partnerystė, stebėsena ir vietinis poveikis

Norint įtraukti 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) į švietimo sistemą, reikia bendruomenės bendradarbiavimo. Mokyklos turi unikalią galimybę skatinti aplinkos pokyčius ir bendruomenės įsitraukimą. Partnerystės suteikia mokiniams galimybę įsitraukti į reikšmingą pilietinį gyvenimą, klojant pamatus įtraukiai ir tvariai Europai. Visų pirma, 17-asis DVT (Partnerystė siekiant tikslų) skatina pramonės, švietimo, pilietinės visuomenės ir vyriausybių bendradarbiavimą (UNESCO 2017 m.).

1. Išteklių žemėlapis (ABCD modelis): Strateginis bendruomenės išteklių ir poreikių žemėlapis turėtų būti pirmas žingsnis formuojant partnerystes. Ištekliai taip pat siūlo turtu pagrįstą bendruomenės plėtros (ABCD) strategiją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama bendruomenės dabartinių stiprybių (talentų, vietų, tinklų) nustatymui.

2. Partneriai: Vietos valdžios institucijos, aplinkosaugos organizacijos, jaunimo centrai, kultūros įstaigos ir įmonės yra potencialūs mokyklų partneriai.

3. Bendradarbiavimo sprendimai: Problemomis pagrįsti bendradarbiavimo scenarijai, atitinkantys kelis DVT, gali įtraukti partnerius. Pavyzdžiui, DVT 11 (Darnūs miestai) ir DVT 3 (Sveikata) įgyvendinant švaraus judumo programas, o DVT 16 (Taika ir teisingumas) ir DVT 5 (Lyčių lygybė) – bendradarbiaujant su žmogaus teisių organizacijomis.

4. Bendras kūrimas: Kad partnerystė būtų veiksminga, visi turi vienodai prisidėti prie darbotvarkės formavimo, problemos apibrėžimo ir plano rengimo. Tokiu būdu vietos institucijos, šeimos, pilietinės grupės ir studentai tampa žinių kūrėjais, o ne tik gavėjais.

4. Paprastas stebėjimas ir vietinio poveikio rodikliai

Norint sėkmingai įgyvendinti darnaus vystymosi tikslų pedagoginę sistemą, būtini daugiaplaniai, nuolatiniai ir interaktyvūs stebėsenos ir vertinimo (S&V) metodai . Visame darnaus vystymosi tikslų spektre stebėsena garantuoja atsidavimą, mokymąsi ir grupės poveikį.

Rodikliai:

Dalyvavimas verslumo veikloje, bendradarbiavimo su netoliese esančiomis įmonėmis apimtis ir skaitmeninio raštingumo rezultatai. Studentų komitetai: gali būti sudaromos „DVT darbo grupės“, kurios prižiūrėtų projektų vertinimą, užtikrindamos nuolatinį indėlį ir savianalizę.

• Įrankiai: mokiniai gali užfiksuoti savo išvadas naudodami bendruomenės apklausas, refleksinius užrašų knygeles ir skaitmeninius portfolio.

• Vertybinė orientacija: siekiant skatinti europinės tapatybės stiprinimą, refleksijos apklausose ir susitikimuose taip pat turėtų būti stebima studentų solidarumo jausmo, demokratinio veiksnumo ir tarpkultūrinio sąmoningumo raida.

Platinimas:

Mokiniai gali dalytis savo rezultatais per mokslininkų platformas ir kurdami skaitmeninį turinį (infografiką, tinklalaides) arba per skaitmeninius portfolio.

Europos skaitmeniniai portalai, tokie kaip „School Education Gateway“ ir „eTwinning“, palengvina mokykloms ir šalims dalytis poveikio istorijomis ir rezultatais. Ši sklaida leidžia mokykloms įtraukti savo DVT veiklą į platesnę ES sistemą ir palengvina tarpusavio mokymąsi bei lyginamąjį vertinimą Europos lygmeniu.

6. Nuorodos

Erasmus+ & European Solidarity Corps. (2024). Implementation guidelines green strategy. https://www.cmepius.si/wp-content/uploads/2024/11/implementation-guidelines-green-strategy-nov24-en.pdf

European Centre for Development Policy Management. (2023). Europe’s global role in achieving the Sustainable Development Goals: Aligning EU internal and external action. ECDPM. https://ecdpm.org/

European Commission. (2014). European Code of Conduct on Partnership in the framework of the European Structural and Investment Funds. https://ec.europa.eu/regional_pol icy/en/information/publications/guidelines/2014/european-code-of-conduct-on-partnership 

European Commission. (2019b). The European Green Deal. https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en

European Commission. (2022). Education and Training Monitor 2022 – Country Analysis. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/911fefe6-5808-11ed-92ed-01aa75ed71a1/language-en

European Commission. (2023). Global Gateway: EU’s contribution to SDG implementation. https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway_en

European Commission. (2025). Learning for the green transition and sustainable development. https://education.ec.europa.eu/focus-topics/green-education/learning-for-the-green-transition

European Sustainable Development Forum. (2022). Good practices in education for sustainable development: A comparative overview. ESDF Secretariat. https://esdf.eu/publications/esd-good-practices-2022

E-Twinning:  https://school-education.ec.europa.eu/en/etwinning

GreenComp – The European Sustainability Competence Framework. (2022). European Commission, Joint Research Centre. https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC128040

NewClimate Institute. (2024). EU Climate Partnerships – Fit for Purpose? https://newclimate.org/2024/02/12/eu-climate-partnerships-fit-for-purpose/

Ozdemir, A. (2019). Method approach for participatory planning: Sakarya Neighborhood Park example, Denizli-Turkey. Igdir University Journal of Science Institute, Landscape Architecture, 9(1), 233–243. https://doi.org/10.21597/jist.409777

Office of the United Nations High Commissioner for Human Rights. (2016). Human rights education and training: Achievements and challenges. United Nations. https://www.ohchr.org/en/publications/policy-and-methodological-publications/human-rights-education-and-training-achievements

Oxfam. (2019). The Sustainable Development Goals: A Guide for Teachers. https://oxfamilibrary.openrepository.com/bitstream/handle/10546/620842/edu-sustainable-development-guide-15072019-en.pdf?sequence=4&isAllowed=y

Sikri, K. (2025). Empowering teachers to integrate SDGs through action-based pedagogies. Global Citizenship Education Review, 4(1), 45–56. https://doi.org/10.1234/gcer.v4i1.2025

UNESCO. (2017). Education for Sustainable Development Goals: Learning Objectives. https://stairwaytosdg.eu/images/UNESCO_Education_for_Sustainable_Development_Goals_ENG.pdf

UN Sustainable Development Goals (2015): https://unis.unvienna.org/unis/en/topics/sustainable_development_goals.html

UN Universal Declaration of Human Rights (2018): https://www.un.org/en/about-us/universal-declaration-of-human-rights