Mokymosi medžiaga

1. Žvilgsnis giliau nei paviršius

Kalbėdami apie tokias problemas kaip klimato kaita, migracija ar nelygybė, dažnai matome tik matomus požymius ir pasekmes, tokias kaip tarša, besaikis vartojimas ar nedarbas. Požymis parodo tai, ką galime pastebėti, o pagrindinė priežastis paaiškina, kodėl problema kyla. Pavyzdžiui, šiukšlių surinkimas padeda pašalinti matomą pasekmę, o plastiko vartojimo mažinimas padeda spręsti pačią problemos priežastį.

Toks mąstymo būdas, vadinamas sisteminiu mąstymu, padeda mums suprasti, kaip aplinka, ekonomika ir visuomenė yra tarpusavyje susijusios. Europos iššūkiai taip pat yra susiję: skurdas, tarša ar atskirtis – visa tai sąveikauja tarpusavyje, todėl norint juos pakeisti, reikia bendradarbiauti.

2. Kodėl mums reikia kolektyvinių sprendimų?

Rimti iššūkiai peržengia valstybių sienas – jų negali išspręsti nei atskiros šalys, nei tautos, nei pavieniai žmonės. Būtent todėl egzistuoja ES: kad daugybę pavienių pastangų paverstų bendru veikimu. Kolektyviniai sprendimai reiškia bendradarbiavimą – kai piliečiai, bendruomenės, vyriausybės, regionai ir ES institucijos sujungia savo žinias, patirtį ir atsakomybę.

Kad būtų aiškiau, pažiūrėkime keletą pavyzdžių:

• Klimato kaita – piliečiai taupo energiją, miestai planuoja transportą, ES nustato žaliuosius tikslus.

• Migracija – nacionaliniai ir vietos veiksmai padeda naujai atvykusiems jaustis įtrauktiems. (Europos Sąjungos Taryba (2023 m. vasario 14 d.))

• Ekonomikos atsigavimas – o krizių stipresni regionai remia silpnesnius, įgyvendinant ES sanglaudos politiką.

• ES šūkis „Susivieniję  įvairovėje“ pabrėžia, kad bendradarbiaudami žmonės gali pasiekti teisingesnių ir tvaresnių rezultatų, kartu stiprindami tarpusavio pasitikėjimą visoje Europoje.

3. Veiksmai įvairiais lygmenimis (Wallace, Pollack ir Young, 2020)

Subsidiarumas ir partnerystė yra du svarbūs Europos principai. Jie parodo, kad tikra pažanga pasiekiama tada, kai visi lygmenys veikia išvien:

● Asmens lygmuo – kasdieniai pasirinkimai, pavyzdžiui, rūšiavimas, naudojimasis viešuoju transportu ar dalyvavimas rinkimuose.
● Vietos lygmuo – miestai ir savivaldybės įgyvendina bendruomeninius projektus, tokius kaip dviračių dalijimosi sistemos ar švarios energijos naudojimas viešuosiuose pastatuose.
● Nacionalinis lygmuo – valstybės priima įstatymus ir taisykles, skatinančias tvarumą ir atsakingą vystymąsi.
● Europos lygmuo – ES nustato bendrus tikslus, pavyzdžiui, susijusius su Žaliuoju kursu, ir finansuoja tarpvalstybinius projektus.

• Pasaulinis lygmuo – ES bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai (DVT) (Jungtinės Tautos (2022 m. spalio 12 d.)).

Pavyzdžiui, mokyklos atliekų rūšiavimo projektas remia vietos, ES ir net pasaulinius klimato tikslus – parodo, kaip visi lygmenys yra susiję.

4. Partnerystė pokyčiams

Bendradarbiavimas tarp skirtingų veikėjų yra svarbus, nes už kiekvienos sėkmės slypi partnerystė – žmonės ir organizacijos, sujungiančios jėgas:

• Vyriausybės priima įstatymus ir skiria finansavimą.

• Įmonės siūlo inovacijas.

• NVO ir piliečiai pasisako už teisingumą ir tvarumą.

• Mokyklos ir jaunimas įneša idėjų ir energijos.

Tokias problemas galima iliustruoti Merų paktu – miestai ir kaimai veikia kartu klimato kaitos srityje arba Europos solidarumo korpusu – savanoriai padeda bendruomenėms, kurioms reikia pagalbos. Partnerystės rodo, kad demokratija reiškia bendradarbiavimą, o ne tik balsavimą (Dickson, 2019).

5. Nuo supratimo iki įgalinimo

Sąsajų matymas ir bendras veikimas suteikia galių.  „Kažkas turėtų ką nors padaryti“ paverčia „Mes galime tai padaryti kartu“. Pagrindiniai žingsniai norint pasiekti realių pokyčių:

• Supraskite problemą ir jos pagrindines priežastis.

• Bendraukite su kitais, kuriems rūpi.

• Veikite lokaliai, mąstydami globaliai.

Net ir maži veiksmai – energijos taupymas mokykloje ar prisijungimas prie kampanijos – yra svarbūs, kai jie susiję su kitais veiksmais visoje Europoje. Ši bendradarbiavimo ir atsparumo dvasia yra tai, kaip ES dešimtmečius krizes pavertė pažanga.