Mokymosi medžiaga

1. Įvadas

Sveiki atvykę į modulį „ES piliečiai prieš bet kokius iššūkius“ – modulį jauniems europiečiams, norintiems suprasti šiandienos pasaulį ir padėti formuoti jo ateitį. Šiandien Europa susiduria su dideliais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, nelygybė, migracija, skaitmeninimas ir demokratijos apsauga. Ši knyga padeda jums nagrinėti šias problemas ne tik kaip „išorines“ problemas, bet ir iš savo perspektyvos kaip temas, turinčias įtakos jūsų gyvenimui, vertybėms ir bendruomenei. Skaitydami šią knygą, norime, kad mąstytumėte, diskutuotumėte ir imtumėtės veiksmų , užduodami šiuos klausimus:

• Kokios buvo Europos Sąjungos įkūrimo motyvacijos ir su kokiais iššūkiais ji susiduria šiandien?

• Kaip šios problemos veikia žmonių kasdienį gyvenimą?

• Ką mes, jauni piliečiai, galime nuveikti kartu?

Šis modulis skirtas 10–16 metų mokiniams ir taip pat gali būti naudojamas jaunimo klubuose ar bendruomenės programose. Jums nereikia daug žinoti apie ES – tiesiog būkite atviri naujovėms ir smalsūs.

Mokymosi stilius yra „mokymasis veikiant“ – per pavyzdžius, komandinį darbą ir kūrybinius projektus. Šios brošiūros tikslas – ne įsiminti nuobodžius faktus, o lavinti naudingus įgūdžius, tokius kaip kritinis mąstymas, komandinis darbas, bendravimas, kūrybiškumas ir empatija.

Svarbiausia, ši knyga primena, kad ES yra skirta žmonėms, o ne tik institucijoms. Aktyvūs ir bendradarbiaujantys piliečiai gali tobulinti Europą žiniomis, solidarumu ir veiksmais.

Turinys

Vadovas jus veda žingsnis po žingsnio – nuo iššūkių supratimo iki veiksmų . Pateikiame trumpą apžvalgą:

Įvadas – kodėl jūsų, kaip ES piliečio, vaidmuo yra svarbus.

Mokymosi tikslai – ką atrasite ir kokius įgūdžius įgysite.

Kodėl egzistuoja ES: iššūkiai tada ir dabar – nuo pokario taikos kūrimo iki dabartinių pasaulinių problemų.

Iššūkių poveikis tapatybei ir sanglaudai – kaip krizės formuoja pasitikėjimą ir priklausymo jausmą.

Piliečių ir jaunimo vaidmenys – tikros istorijos apie jaunimą, kuris daro pokyčius.

Nuo problemos iki kolektyvinio sprendimo – būdai, kaip komandiniu darbu paversti iššūkius galimybėmis.

Žodynėlis – pagrindiniai terminai paaiškinti paprastai.

Modulio veiklos – septyni praktiniai projektai: diskusijos, simuliacijos ir grupiniai iššūkiai.

Pamokų planai – patarimai mokytojams ir grupių vadovams.

Atsiliepimai ir vertinimas – peržvelkite tai, ko išmokote.

Ištekliai – Peržiūrėkite papildomus išteklius.

Kiekviena šios knygos užduotis suteikia prasmės mokymuisi apie Europos temas, siejant jas su jūsų kasdieniu gyvenimu ir bendruomene. Kartu suprasite, kad Europos istorija yra ir jūsų istorija, o jūsų idėjos gali padėti parašyti kitą jos skyrių.

1.1. Tikslai ir mokymosi rezultatai

Modulio tikslai

„„ES piliečiai prieš bet kokį iššūkį“ padeda jauniems europiečiams suprasti ir reaguoti į pagrindines šiandienos gyvenimą formuojančias problemas (McCormick, 2021) – tokias kaip klimato kaita, migracija, nelygybė ir skaitmeninė transformacija. Mūsų tikslas – parodyti, kad pasaulinės problemos veikia žmonių gyvenimus ir keičia kiekvieną bendruomenę, net asmeninius santykius. Modulis parodo, kad jauni žmonės nėra tik stebėtojai – jie yra sprendimo dalis. Bendradarbiaudami, kurdami ir aktyviai dalyvaudami, mokiniai supranta, kad jų veiksmai turi realų poveikį.“

Pagrindiniai tikslai

a. Sąmoningumas – suprasti didžiausius šiandienos Europos ir pasaulio iššūkius bei jų tarpusavio ryšius.

b. Susipažinimas su Europos Sąjungos veikimu ir pagrindiniais principais: kodėl ji buvo įkurta, ką ji reprezentuoja ir koks yra bendradarbiavimo vaidmuo sprendžiant problemas.

c. Aktyvus pilietiškumas – tyrinėjimas, kaip jauni žmonės gali prisidėti prie teigiamų pokyčių per mokyklos ar bendruomenės projektus.

d. Įgalinimas – idėjų pavertimas veiksmais per diskusijas, komandinį darbą ir realius mini projektus.

Tikslas yra ne tik įgyti žinių, bet ir pasisemti įkvėpimo – mąstyti, rūpintis ir imtis veiksmų teisingos, demokratinės ir tvarios Europos labui.

Mokymosi rezultatai

Modulio išvada suteiks mokiniams papildomų žinių, įgūdžių ir nuostatų, reikalingų aktyviam Europos pilietiškumui. Jie gebės:

Žinoti ir paaiškinti: nustatyti pagrindinius ES iššūkius, paaiškinti, kodėl buvo įkurta Sąjunga, ir išaiškinti, ką reiškia būti Europos piliečiu.

Suprasti ir susieti: suprasti, kaip pasaulinės ir vietos problemos yra susijusios, ir atpažinti, kaip ES vertybės – demokratija, lygybė ir solidarumas – lemia veiksmus.

Pritaikyti praktiškai: dalyvauti nedideliuose projektuose, diskusijose ar kampanijose, susijusiose su realiomis problemomis, arba planuoti juos, naudojant komandinį darbą ir bendravimą, kad pasiūlytų teisingus ir tvarius sprendimus.

Palyginti ir integruoti požiūrius: atpažinti skirtingus iššūkius skirtingose šalyse ir geriau suprasti problemas, derinant idėjas iš tokių sričių kaip geografija, etika ar IKT.

Išsakyti ir aptarti savo nuomonę: aiškiai ir pagarbiai pristatyti savo požiūrį, pagrindžiant jį faktais ir pavyzdžiais.

Kritiškai mąstyti: kelti klausimus apie tai, kaip vyriausybės, piliečiai ir ES reaguoja į iššūkius, atpažinti klaidinančią informaciją ir siūlyti teisingus bei praktiškus sprendimus. Šis kursas padės ugdyti daugelį svarbių kompetencijų, pavyzdžiui:

 Pilietinę kompetenciją – geriau suprasti teises, demokratiją ir aktyvų dalyvavimą visuomenėje.
Socialinius ir emocinius įgūdžius – stiprinti komandinį darbą, empatiją ir solidarumą.
Kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą – analizuoti informaciją ir atpažinti melagingas naujienas.
Globalų sąmoningumą – sieti vietinius veiksmus su platesniais pasauliniais tikslais.
Kūrybiškumą ir problemų sprendimą – ieškoti naujų būdų, kaip įveikti iššūkius.

2. Kodėl egzistuoja ES iššūkiai tada ir dabar?

1. Kaip viskas prasidėjo?

Europos Sąjunga (ES) atsirado ne taikos laikotarpiu, o kaip atsakas į dideles krizes. Du XX amžiaus pasauliniai karai nuniokojo miestus, susilpnino nacionalines ekonomikas ir nutraukė glaudžius ryšius tarp valstybių. Todėl Europos lyderiai siekė sukurti tokią bendradarbiavimo sistemą, kuri padėtų užtikrinti, kad karas Europoje daugiau nepasikartotų.

Po Antrojo pasaulinio karo jie suprato, kad ilgalaikei taikai reikalingas bendradarbiavimas. Jei šalys abipusiai kontroliuotų pagrindines žaliavas, tokias kaip anglis ir plienas, klestėtų bendradarbiavimas, o ne karas. 1951 m. šešios šalys – Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas – įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). Tai sustiprino pasitikėjimą ir padarė karą tarp jų praktiškai neįmanomą.

Po kelerių metų, 1957 m., jie įkūrė Europos ekonominę bendriją (EEB), kuri padėjo šalims laisvai prekiauti ir glaudžiau bendradarbiauti. Tai buvo pirmieji svarbūs žingsniai link ES, kokią ją žinome šiandien. Pastaraisiais dešimtmečiais Europa susidūrė su daugeliu didelių iššūkių, tokių kaip naftos krizė, diktatūrų žlugimas Pietų Europoje ir režimų kaita Rytų Europoje. Šios situacijos paskatino šalis dar glaudžiau bendradarbiauti ir ieškoti sprendimų, pagrįstų bendromis vertybėmis. (Wallace, Pollack ir Young, 2020)

2. ES tikslas: taika, klestėjimas ir partnerystė.

Europos Sąjungos kūrimą paskatino įsitikinimas, kad bendradarbiavimas yra vertingesnis už konfliktą. Tačiau svarbu pripažinti, kad nuo pat pradžių Europos projektą formavo ir ekonominiai siekiai – ypač bendros rinkos kūrimas, grindžiamas laisva prekyba bei laisvu prekių, paslaugų ir žmonių judėjimu.

Pagrindiniai jo tikslai yra šie:

Taika – užtikrinti Europos saugumą, problemas sprendžiant dialogu, o ne karu.
Gerovė – kurti teisingą ir stabilią ekonomiką, kurioje šalys galėtų prekiauti ir augti.
Partnerystė – stiprinti demokratiją, žmogaus teises ir solidarumą Europoje bei pasaulyje.

Nors visa ES veikla grindžiama bendromis pagrindinėmis vertybėmis, nauji iššūkiai nuolat išbando Europos bendradarbiavimą.

3. Iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Europa

a. Ekonominės ir socialinės problemos

Kai viena šalis susiduria su sunkumais, jų poveikį dažnai pajunta ir kitos. 2008 m. finansų krizė ir COVID-19 pandemija parodė, kaip glaudžiai susijusios yra Europos ekonomikos. Siekdama atsigauti, ES sukūrė bendrus paramos fondus, tokius kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė arba „NextGenerationEU“ , kad padėtų šalims atsigauti kartu. Net ir šiandien Europoje yra daug daugiau išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių regionų, todėl ES turi skatinti solidarumą ir užtikrinti lygias galimybes. 

b. Klimatas ir aplinka.

Europa vis labiau patiria klimato kaitos padarinius – potvynius, gaisrus ir karščio bangas. Vienas svarbiausių Europos žaliojo kurso tikslų – iki 2050 m. paversti Europą klimatui neutraliu žemynu. Todėl ES siekia saugoti gamtą, mažinti taršą ir užtikrinti, kad žalioji bei teisinga pertvarka nepaliktų nuošalyje nė vieno regiono.

c. Migracija ir senėjimas

Karai ir skurdas už Europos ribų paskatino didesnius migrantų ir pabėgėlių srautus, nes daugelis žmonių ieško saugumo ir geresnių gyvenimo sąlygų. 2015 m. ES susidūrė su migracijos krize, o iki šiol tebėra ieškoma teisingų ir veiksmingų sprendimų, kaip priimti, apgyvendinti ir paremti atvykstančius žmones. Tuo pačiu Europa susiduria ir su visuomenės senėjimu – mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o priežiūros paslaugų poreikis didėja. Todėl migracija gali tapti svarbia pagalba, tačiau tik tuo atveju, jei atvykę žmonės bus sėkmingai integruoti į visuomenę ir darbo rinką.

d. Technologijos ir skaitmeniniai iššūkiai

Technologijos daro įtaką mūsų gyvenimui, mokymuisi ir darbui. ES nori užtikrinti, kad kiekvienas turėtų prieigą prie skaitmeninių įrankių ir informacijos, tačiau taip pat turime užtikrinti duomenų apsaugą ir spręsti su dirbtiniu intelektu ir internetiniu saugumu susijusius klausimus. Skaitmeninė pažanga turi gerbti demokratiją ir žmogaus teises. (Europos Komisija (2024 m. sausio 22 d.)).

e. Pasauliniai konfliktai ir saugumas

Karas Ukrainoje priminė Europai, kad taika nėra absoliučiai garantuota. ES veikė kartu, kad paremtų Ukrainą ir sumažintų jos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Sąjunga taip pat bendradarbiauja su tokiais partneriais kaip JAV ir JT, kad apgintų laisvę ir bendradarbiavimą visame pasaulyje.

4. Kaip ES prisitaiko?

Per visą savo istoriją Europa ne kartą pavertė krizes pažanga. 1950-aisiais svarbiausi tikslai buvo taika ir pokario atstatymas. Devintajame dešimtmetyje buvo stiprinama bendroji rinka ir pradėta įgyvendinti „Erasmus“ mainų programa. Dešimtajame dešimtmetyje įvestas euras ir remtos naujos demokratinės valstybės. 2000–2020 m. daugiausia dėmesio skirta žaliajai pertvarkai, skaitmenizacijai ir socialinei vienybei.

ES nuolat keičiasi – ji mokosi iš iššūkių ir stiprėja per bendradarbiavimą.

3. Kaip iššūkiai veikia tapatybę ir prisitaikymą?

1. Kas yra tapatybė ir konformizmas?

Tapatybė susijusi su priklausymo jausmu – ji padeda suprasti, kas mes esame ir kur jaučiamės kaip namuose: savo šeimoje, mieste, šalyje ir Europoje. Europinė tapatybė nepakeičia nacionalinės tapatybės, bet ją papildo, suteikdama priklausymo platesnei bendruomenei, grindžiamai taika, demokratija ir bendradarbiavimu, jausmą.

Sanglauda reiškia vienybę – kai žmonės ir regionai palaiko vieni kitus, bendradarbiauja ir pasitiki vieni kitais. Ji apima ir emocinį, ir praktinį aspektą: ES valstybės dalijasi ištekliais ir teikia paramą sudėtingais laikotarpiais.

Šios dvi idėjos glaudžiai susijusios: žmonės labiau linkę bendradarbiauti, kai jaučiasi priklausantys bendruomenei. Tačiau pasitikėjimas ir solidarumas gali susilpnėti per krizes, pavyzdžiui, karų, migracijos ar ekonominių sunkumų metu. Todėl ES svarbu rūpintis ne tik taisyklėmis ir finansais, bet ir teisingumu, tarpusavio pasitikėjimu bei žmonių jausmais.

2. Pasitikėjimas – klijai, laikantys Europą kartu.

Pasitikėjimas reiškia tikėjimą, kad kiti žmonės ir institucijos elgiasi sąžiningai bei atsakingai. ES kontekste jis apima:

Piliečių tarpusavio pasitikėjimą – tikėjimą, kad kitų šalių gyventojai laikosi panašių vertybių.
Pasitikėjimą institucijomis – tokiomis kaip Europos Parlamentas ar Europos Komisija.
Pasitikėjimą tarp valstybių – kai vyriausybės bendradarbiauja ir siekia bendrų tikslų.

Krizės dažnai išbando Europos vienybę – taip buvo per 2008 m. ekonomikos krizę, 2015 m. migracijos iššūkius ir COVID-19 pandemiją. Tačiau kiekvieną kartą Europa siekė atkurti pasitikėjimą per bendradarbiavimą, parodydama, kad bendras problemas galima spręsti kartu.

3. Solidarumas – buvimas kartu

ES šūkis „Vienybė įvairovėje“ reiškia, kad europiečiai, nors ir skirtingi, renkasi būti kartu. Solidarumas pasireiškia įvairiomis formomis:

• Ekonominis – ES lėšų naudojimas skurdesniems regionams paremti.

• Socialinė veikla – savanorystė, mainų programos ir judėjimo laisvė.

• Humanitarinė – pagalba karo ar nelaimės aukoms.

Solidarumas turi būti praktikuojamas ir atnaujinamas. Vienybė silpnėja, jei žmonės jaučiasi atstumti. Todėl labai svarbus švietimas, įtrauki bendruomenė ir abipusis supratimas. Jaunimas padeda kurti solidarumą per mokyklų projektus, kultūrinius mainus ir klimato kaitos veiksmus – tai rodo, kad solidarumas prasideda vietoje ir auga visoje Europoje (Wallaschek, 2020).

4. Teisėtumas – jausmas, kad esi atstovaujamas

Teisėtumas reiškia žmonių pasitikėjimą tuo, kad ES veikia sąžiningai, skaidriai ir atsižvelgia į jų nuomonę. Suprasdami, kaip veikia pagrindinės ES institucijos – Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija – piliečiai gali matyti, kad sprendimai priimami demokratiškai. Tokios iniciatyvos kaip Konferencija dėl Europos ateities ar Europos piliečių iniciatyva suteikia galimybę visuomenei išsakyti savo nuomonę, idėjas ir lūkesčius. Kai jauni žmonės dalyvauja rinkimuose, savanoriauja nevyriausybinėse organizacijose ar įsitraukia į įvairius projektus, jie ne tik geriau supranta demokratiją, bet ir patys prisideda prie jos kūrimo.

5. Tapatybės ir atsparumo ryšys

Atsparumas reiškia gebėjimą išlikti stipriems sunkiais laikais ir krizių akivaizdoje. Kai žmonės jaučiasi esantys didesnės bendruomenės dalimi, jų atsparumas stiprėja, nes jie gali remtis vieni kitais. ES veiksmai COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu parodė, kad vienybė ir tarpusavio rūpestis stiprina Europą. Įvairi, teisinga ir įtrauki Europa yra geriau pasirengusi įveikti iššūkius nei susiskaldžiusi ir baimės valdoma bendruomenė.

6. Pasitikėjimo ateičiai kūrimas

Europos ateities stiprybė priklauso nuo pasitikėjimo, priklausymo jausmo ir aktyvaus dalyvavimo. Kai piliečiai jaučiasi susiję, išgirsti ir vertinami, jie gali kartu įveikti net ir didžiausius iššūkius. Švietimas, tarpvalstybiniai projektai, tokie kaip „Erasmus+“, ir atvira diskusija padeda jauniems žmonėms suprasti, kad jų balsas yra svarbus. Bendradarbiaudami, rodydami empatiją ir būdami gerai informuoti, jaunieji europiečiai prisideda prie to, kad ES išliktų gyvybinga, vieninga ir atspari.

4. Piliečių ir jaunimo vaidmuo reaguojant

1. Nuo sąmoningumo prie veiksmų

Viena vertus, svarbu suprasti iššūkius, su kuriais susiduria Europa, tačiau, kita vertus, turime žinoti, kad tikri pokyčiai gali kilti tik iš veiksmų. ES sukūrė ne tik vyriausybės veikla, bet ir paprasti žmonės, kurie tikėjo bendradarbiavimu ir dalyvavimu. Aktyviam pilietiškumui nereikia galios ar pinigų – jam reikia smalsumo, empatijos ir mažų žingsnelių: kalbėjimo apie socialines problemas, savanorystės, balsavimo ar dalyvavimo projektuose. Šiame skyriuje parodoma, kaip piliečiai, daugiausia jauni žmonės, gali daryti pokyčius mokykloje, savo bendruomenėse ir visoje Europoje.

2. Dalyvavimo ES veikloje būdai

ES suteikia kiekvienam galimybę būti išgirstam per daugelį dalyvavimo kanalų.

a. Atstovų dalyvavimas

Kas penkerius metus Europos Sąjungoje vyksta rinkimai, per kuriuos piliečiai renka Europos Parlamento narius. Balsavimas suteikia žmonėms galimybę daryti įtaką ES teisėkūrai tokiais klausimais kaip klimato kaita, skaitmeninės teisės ar švietimas.

Jauni žmonės taip pat gali aktyviai dalyvauti ir kitais būdais, pavyzdžiui:
● įsitraukti į mokyklos ar vietos jaunimo tarybų veiklą;
● kreiptis į savo išrinktus atstovus dėl jiems svarbių klausimų;
● dalyvauti ES apklausose ir viešose konsultacijose, išsakydami savo nuomonę.

b. Tiesioginis dalyvavimas

Žmonės taip pat gali tiesiogiai formuoti Europą:

• Europos piliečių iniciatyva suteikia galimybę piliečiams, surinkus pakankamai parašų, pasiūlyti naują teisės aktą ES lygmeniu.

• konferencija dėl Europos ateities suteikia žmonėms galimybę dalytis savo idėjomis ir pasiūlymais Europos klausimais.
  ● Internetinės platformos, tokios kaip „together.eu“ ar ES jaunimo dialogas, padeda jaunimui susisiekti su kitais žmonėmis, kuriems rūpi panašios temos.

c. Pilietinė visuomenė ir savanorystė

Piliečiai gali veikti ne tik per politiką, bet ir per nevyriausybines organizacijas, vietos bendruomenių grupes ar jaunimo organizacijas, kurios stiprina lygybę, tvarumą ir demokratiją. ES remia tokį įsitraukimą įvairiomis programomis:

●„Erasmus+“ – studentų mainams ir jaunimo projektams.
● Europos solidarumo korpusas – savanorystei ir solidarumo veikloms visoje Europoje.
● „Kūrybiška Europa“ – jauniesiems menininkams ir kultūros iniciatyvoms.

Dalyvavimas reiškia ne tik politinį aktyvumą, bet ir aktyvų prisidėjimą prie bendruomenės savo idėjomis, gebėjimais ir energija.

3. Veiksmai mokykloje

Mokyklos ir universitetai yra puikios vietos praktikuoti aktyvų pilietiškumą įvairiomis formomis (Delanty, 2019):

• Projektai ir kampanijos – pradėkite mažas iniciatyvas klimato, įtraukties ar žmogaus teisių srityse.

• Mokyklų partnerystės – per „Erasmus+“ arba „eTwinning“ dirbkite su kitų šalių mokiniais siekdami bendrų tikslų.

• Mokinių tarybos – atstovaukite savo klasės draugams, diskutuokite ir mokykitės, kaip veikia demokratija.

• Informuotumo renginiai – organizuokite „Europos dienas“ arba „Tvarumo savaites“, kad kartu aptartumėte svarbias temas.

4. Veikimas bendruomenėje

Už mokyklos ribų vietos bendruomenės taip pat suteikia daug galimybių prisidėti ir daryti teigiamą poveikį. Tai gali vykti įvairiomis formomis:

● Savanorystė – pagalba jaunimo centruose, labdaros organizacijose ar aplinkosaugos grupėse, pavyzdžiui, rūpinantis vaikais ar sodinant medžius.
● Jaunimo tarybos – galimybė dalytis idėjomis su vietos lyderiais apie tvarumą, transportą ar lygybę.
● Dalyvaujamasis biudžetas – kai kuriose savivaldybėse jauni žmonės gali prisidėti sprendžiant, kaip bus panaudojamos miesto lėšos.
● Vietos ir Europos lygmens sąsajos – vietiniai veiksmai dažnai susiję su platesniais ES tikslais, pavyzdžiui, perdirbimu pagal Žaliąjį kursą ar įtrauktimi pagal ES lygybės strategiją.

5. Kas įkvepia jaunimą dalyvauti?

Jaunimas įsitraukia, kai:

• Jų balsas vertinamas.

• Jie mato tikrus rezultatus.

• Dalyvavimas yra kūrybingas ir smagus.

• Mokytojai ir jaunimo darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį skatindami ir palaikydami mokinius.

6. Kliūtys ir įtrauktis

Ne visiems lengva prisijungti – vieniems trūksta informacijos, laiko ar galimybių, kiti mano, kad politika juos ignoruoja. Štai kodėl ES jaunimo strategija (2019–2027 m.) siekia užtikrinti, kad visi jauni žmonės turėtų galimybę ir teisę įsitraukti ir veikti. Kai institucijos įsiklauso, įtraukia ir remia įvairias nuomones, dalyvavimas išties svarbus ir tampa prasmingas. ((Europos Parlamentas (2023 m. lapkričio 8 d.)).

5. Nuo problemų iki kolektyvinių sprendimų

1. Žvilgsnis giliau nei paviršius

Kalbėdami apie tokias problemas kaip klimato kaita, migracija ar nelygybė, dažnai matome tik matomus požymius ir pasekmes, tokias kaip tarša, besaikis vartojimas ar nedarbas. Požymis parodo tai, ką galime pastebėti, o pagrindinė priežastis paaiškina, kodėl problema kyla. Pavyzdžiui, šiukšlių surinkimas padeda pašalinti matomą pasekmę, o plastiko vartojimo mažinimas padeda spręsti pačią problemos priežastį.

Toks mąstymo būdas, vadinamas sisteminiu mąstymu, padeda mums suprasti, kaip aplinka, ekonomika ir visuomenė yra tarpusavyje susijusios. Europos iššūkiai taip pat yra susiję: skurdas, tarša ar atskirtis – visa tai sąveikauja tarpusavyje, todėl norint juos pakeisti, reikia bendradarbiauti.

2. Kodėl mums reikia kolektyvinių sprendimų?

Rimti iššūkiai peržengia valstybių sienas – jų negali išspręsti nei atskiros šalys, nei tautos, nei pavieniai žmonės. Būtent todėl egzistuoja ES: kad daugybę pavienių pastangų paverstų bendru veikimu. Kolektyviniai sprendimai reiškia bendradarbiavimą – kai piliečiai, bendruomenės, vyriausybės, regionai ir ES institucijos sujungia savo žinias, patirtį ir atsakomybę.

Kad būtų aiškiau, pažiūrėkime keletą pavyzdžių:

• Klimato kaita – piliečiai taupo energiją, miestai planuoja transportą, ES nustato žaliuosius tikslus.

• Migracija – nacionaliniai ir vietos veiksmai padeda naujai atvykusiems jaustis įtrauktiems. (Europos Sąjungos Taryba (2023 m. vasario 14 d.))

• Ekonomikos atsigavimas – o krizių stipresni regionai remia silpnesnius, įgyvendinant ES sanglaudos politiką.

• ES šūkis „Susivieniję  įvairovėje“ pabrėžia, kad bendradarbiaudami žmonės gali pasiekti teisingesnių ir tvaresnių rezultatų, kartu stiprindami tarpusavio pasitikėjimą visoje Europoje.

3. Veiksmai įvairiais lygmenimis (Wallace, Pollack ir Young, 2020)

Subsidiarumas ir partnerystė yra du svarbūs Europos principai. Jie parodo, kad tikra pažanga pasiekiama tada, kai visi lygmenys veikia išvien:

● Asmens lygmuo – kasdieniai pasirinkimai, pavyzdžiui, rūšiavimas, naudojimasis viešuoju transportu ar dalyvavimas rinkimuose.
● Vietos lygmuo – miestai ir savivaldybės įgyvendina bendruomeninius projektus, tokius kaip dviračių dalijimosi sistemos ar švarios energijos naudojimas viešuosiuose pastatuose.
● Nacionalinis lygmuo – valstybės priima įstatymus ir taisykles, skatinančias tvarumą ir atsakingą vystymąsi.
● Europos lygmuo – ES nustato bendrus tikslus, pavyzdžiui, susijusius su Žaliuoju kursu, ir finansuoja tarpvalstybinius projektus.

• Pasaulinis lygmuo – ES bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai (DVT) (Jungtinės Tautos (2022 m. spalio 12 d.)).

Pavyzdžiui, mokyklos atliekų rūšiavimo projektas remia vietos, ES ir net pasaulinius klimato tikslus – parodo, kaip visi lygmenys yra susiję.

4. Partnerystė pokyčiams

Bendradarbiavimas tarp skirtingų veikėjų yra svarbus, nes už kiekvienos sėkmės slypi partnerystė – žmonės ir organizacijos, sujungiančios jėgas:

• Vyriausybės priima įstatymus ir skiria finansavimą.

• Įmonės siūlo inovacijas.

• NVO ir piliečiai pasisako už teisingumą ir tvarumą.

• Mokyklos ir jaunimas įneša idėjų ir energijos.

Tokias problemas galima iliustruoti Merų paktu – miestai ir kaimai veikia kartu klimato kaitos srityje arba Europos solidarumo korpusu – savanoriai padeda bendruomenėms, kurioms reikia pagalbos. Partnerystės rodo, kad demokratija reiškia bendradarbiavimą, o ne tik balsavimą (Dickson, 2019).

5. Nuo supratimo iki įgalinimo

Sąsajų matymas ir bendras veikimas suteikia galių.  „Kažkas turėtų ką nors padaryti“ paverčia „Mes galime tai padaryti kartu“. Pagrindiniai žingsniai norint pasiekti realių pokyčių:

• Supraskite problemą ir jos pagrindines priežastis.

• Bendraukite su kitais, kuriems rūpi.

• Veikite lokaliai, mąstydami globaliai.

Net ir maži veiksmai – energijos taupymas mokykloje ar prisijungimas prie kampanijos – yra svarbūs, kai jie susiję su kitais veiksmais visoje Europoje. Ši bendradarbiavimo ir atsparumo dvasia yra tai, kaip ES dešimtmečius krizes pavertė pažanga.

6. Nuorodos

Commission, E. (2024. January 2024 January 22). Digital Europe Programme. European Union. Forrás: https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/digital-programme

Commission, E. (2024. May 2024, May 10). The European Green Deal. European Union. . Forrás: https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en

Delanty, G. (2019). The European Heritage: A Critical Re-Interpretation. Routledge.

Dickson, R. (2019). Understanding EU solidarity and migration in crisis. Journal of European Public Policy, 1371–1392.

McCormick. (2021). Understanding the European Union: A Concise Introduction. Palgrave Macmillan.

Nations, U. (2022. October 2022, October 12). Sustainable Development Goals (SDGs) and Europe’s role. United Nations. Forrás: https://sdgs.un.org/goals

Parliament, E. (2023. November 2023, November 8). Youth participation in the European Union. European Parliament. . Forrás: https://www.europarl.europa.eu/youthparticipation

Union, C. o. (2023. February 2023 February 14). Migration and asylum policy in the EU. Consilium Europa. Forrás: https://www.consilium.europa.eu/en/policies/migratory-pressures/

Verhaegen, S. (2017). The effect of political trust and trust in European citizens on European identity. European Political Science Review, 533–559.

Wallace, H. P. (2020). Policy-Making in the European Union (8th ed.). Oxford University Press. Oxford University Press.

Wallaschek, S. (2020). Contested solidarity in the Euro crisis and Europe’s migration crisis: a discourse network analysis. Journal of European Public Policy, 1034-1053.