Mokymosi medžiaga

1. Nuo sąmoningumo prie veiksmų

Viena vertus, svarbu suprasti iššūkius, su kuriais susiduria Europa, tačiau, kita vertus, turime žinoti, kad tikri pokyčiai gali kilti tik iš veiksmų. ES sukūrė ne tik vyriausybės veikla, bet ir paprasti žmonės, kurie tikėjo bendradarbiavimu ir dalyvavimu. Aktyviam pilietiškumui nereikia galios ar pinigų – jam reikia smalsumo, empatijos ir mažų žingsnelių: kalbėjimo apie socialines problemas, savanorystės, balsavimo ar dalyvavimo projektuose. Šiame skyriuje parodoma, kaip piliečiai, daugiausia jauni žmonės, gali daryti pokyčius mokykloje, savo bendruomenėse ir visoje Europoje.

2. Dalyvavimo ES veikloje būdai

ES suteikia kiekvienam galimybę būti išgirstam per daugelį dalyvavimo kanalų.

a. Atstovų dalyvavimas

Kas penkerius metus Europos Sąjungoje vyksta rinkimai, per kuriuos piliečiai renka Europos Parlamento narius. Balsavimas suteikia žmonėms galimybę daryti įtaką ES teisėkūrai tokiais klausimais kaip klimato kaita, skaitmeninės teisės ar švietimas.

Jauni žmonės taip pat gali aktyviai dalyvauti ir kitais būdais, pavyzdžiui:
● įsitraukti į mokyklos ar vietos jaunimo tarybų veiklą;
● kreiptis į savo išrinktus atstovus dėl jiems svarbių klausimų;
● dalyvauti ES apklausose ir viešose konsultacijose, išsakydami savo nuomonę.

b. Tiesioginis dalyvavimas

Žmonės taip pat gali tiesiogiai formuoti Europą:

• Europos piliečių iniciatyva suteikia galimybę piliečiams, surinkus pakankamai parašų, pasiūlyti naują teisės aktą ES lygmeniu.

• konferencija dėl Europos ateities suteikia žmonėms galimybę dalytis savo idėjomis ir pasiūlymais Europos klausimais.
  ● Internetinės platformos, tokios kaip „together.eu“ ar ES jaunimo dialogas, padeda jaunimui susisiekti su kitais žmonėmis, kuriems rūpi panašios temos.

c. Pilietinė visuomenė ir savanorystė

Piliečiai gali veikti ne tik per politiką, bet ir per nevyriausybines organizacijas, vietos bendruomenių grupes ar jaunimo organizacijas, kurios stiprina lygybę, tvarumą ir demokratiją. ES remia tokį įsitraukimą įvairiomis programomis:

●„Erasmus+“ – studentų mainams ir jaunimo projektams.
● Europos solidarumo korpusas – savanorystei ir solidarumo veikloms visoje Europoje.
● „Kūrybiška Europa“ – jauniesiems menininkams ir kultūros iniciatyvoms.

Dalyvavimas reiškia ne tik politinį aktyvumą, bet ir aktyvų prisidėjimą prie bendruomenės savo idėjomis, gebėjimais ir energija.

3. Veiksmai mokykloje

Mokyklos ir universitetai yra puikios vietos praktikuoti aktyvų pilietiškumą įvairiomis formomis (Delanty, 2019):

• Projektai ir kampanijos – pradėkite mažas iniciatyvas klimato, įtraukties ar žmogaus teisių srityse.

• Mokyklų partnerystės – per „Erasmus+“ arba „eTwinning“ dirbkite su kitų šalių mokiniais siekdami bendrų tikslų.

• Mokinių tarybos – atstovaukite savo klasės draugams, diskutuokite ir mokykitės, kaip veikia demokratija.

• Informuotumo renginiai – organizuokite „Europos dienas“ arba „Tvarumo savaites“, kad kartu aptartumėte svarbias temas.

4. Veikimas bendruomenėje

Už mokyklos ribų vietos bendruomenės taip pat suteikia daug galimybių prisidėti ir daryti teigiamą poveikį. Tai gali vykti įvairiomis formomis:

● Savanorystė – pagalba jaunimo centruose, labdaros organizacijose ar aplinkosaugos grupėse, pavyzdžiui, rūpinantis vaikais ar sodinant medžius.
● Jaunimo tarybos – galimybė dalytis idėjomis su vietos lyderiais apie tvarumą, transportą ar lygybę.
● Dalyvaujamasis biudžetas – kai kuriose savivaldybėse jauni žmonės gali prisidėti sprendžiant, kaip bus panaudojamos miesto lėšos.
● Vietos ir Europos lygmens sąsajos – vietiniai veiksmai dažnai susiję su platesniais ES tikslais, pavyzdžiui, perdirbimu pagal Žaliąjį kursą ar įtrauktimi pagal ES lygybės strategiją.

5. Kas įkvepia jaunimą dalyvauti?

Jaunimas įsitraukia, kai:

• Jų balsas vertinamas.

• Jie mato tikrus rezultatus.

• Dalyvavimas yra kūrybingas ir smagus.

• Mokytojai ir jaunimo darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį skatindami ir palaikydami mokinius.

6. Kliūtys ir įtrauktis

Ne visiems lengva prisijungti – vieniems trūksta informacijos, laiko ar galimybių, kiti mano, kad politika juos ignoruoja. Štai kodėl ES jaunimo strategija (2019–2027 m.) siekia užtikrinti, kad visi jauni žmonės turėtų galimybę ir teisę įsitraukti ir veikti. Kai institucijos įsiklauso, įtraukia ir remia įvairias nuomones, dalyvavimas išties svarbus ir tampa prasmingas. ((Europos Parlamentas (2023 m. lapkričio 8 d.)).