3. Kaip iššūkiai veikia tapatybę ir prisitaikymą?

1. Kas yra tapatybė ir konformizmas?

Tapatybė susijusi su priklausymo jausmu – ji padeda suprasti, kas mes esame ir kur jaučiamės kaip namuose: savo šeimoje, mieste, šalyje ir Europoje. Europinė tapatybė nepakeičia nacionalinės tapatybės, bet ją papildo, suteikdama priklausymo platesnei bendruomenei, grindžiamai taika, demokratija ir bendradarbiavimu, jausmą.

Sanglauda reiškia vienybę – kai žmonės ir regionai palaiko vieni kitus, bendradarbiauja ir pasitiki vieni kitais. Ji apima ir emocinį, ir praktinį aspektą: ES valstybės dalijasi ištekliais ir teikia paramą sudėtingais laikotarpiais.

Šios dvi idėjos glaudžiai susijusios: žmonės labiau linkę bendradarbiauti, kai jaučiasi priklausantys bendruomenei. Tačiau pasitikėjimas ir solidarumas gali susilpnėti per krizes, pavyzdžiui, karų, migracijos ar ekonominių sunkumų metu. Todėl ES svarbu rūpintis ne tik taisyklėmis ir finansais, bet ir teisingumu, tarpusavio pasitikėjimu bei žmonių jausmais.

2. Pasitikėjimas – klijai, laikantys Europą kartu.

Pasitikėjimas reiškia tikėjimą, kad kiti žmonės ir institucijos elgiasi sąžiningai bei atsakingai. ES kontekste jis apima:

Piliečių tarpusavio pasitikėjimą – tikėjimą, kad kitų šalių gyventojai laikosi panašių vertybių.
Pasitikėjimą institucijomis – tokiomis kaip Europos Parlamentas ar Europos Komisija.
Pasitikėjimą tarp valstybių – kai vyriausybės bendradarbiauja ir siekia bendrų tikslų.

Krizės dažnai išbando Europos vienybę – taip buvo per 2008 m. ekonomikos krizę, 2015 m. migracijos iššūkius ir COVID-19 pandemiją. Tačiau kiekvieną kartą Europa siekė atkurti pasitikėjimą per bendradarbiavimą, parodydama, kad bendras problemas galima spręsti kartu.

3. Solidarumas – buvimas kartu

ES šūkis „Vienybė įvairovėje“ reiškia, kad europiečiai, nors ir skirtingi, renkasi būti kartu. Solidarumas pasireiškia įvairiomis formomis:

  • Ekonominis – ES lėšų naudojimas skurdesniems regionams paremti.

  • Socialinė veikla – savanorystė, mainų programos ir judėjimo laisvė.

  • Humanitarinė – pagalba karo ar nelaimės aukoms.

Solidarumas turi būti praktikuojamas ir atnaujinamas. Vienybė silpnėja, jei žmonės jaučiasi atstumti. Todėl labai svarbus švietimas, įtrauki bendruomenė ir abipusis supratimas. Jaunimas padeda kurti solidarumą per mokyklų projektus, kultūrinius mainus ir klimato kaitos veiksmus – tai rodo, kad solidarumas prasideda vietoje ir auga visoje Europoje (Wallaschek, 2020).

4. Teisėtumas – jausmas, kad esi atstovaujamas

Teisėtumas reiškia žmonių pasitikėjimą tuo, kad ES veikia sąžiningai, skaidriai ir atsižvelgia į jų nuomonę. Suprasdami, kaip veikia pagrindinės ES institucijos – Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija – piliečiai gali matyti, kad sprendimai priimami demokratiškai. Tokios iniciatyvos kaip Konferencija dėl Europos ateities ar Europos piliečių iniciatyva suteikia galimybę visuomenei išsakyti savo nuomonę, idėjas ir lūkesčius. Kai jauni žmonės dalyvauja rinkimuose, savanoriauja nevyriausybinėse organizacijose ar įsitraukia į įvairius projektus, jie ne tik geriau supranta demokratiją, bet ir patys prisideda prie jos kūrimo.

5. Tapatybės ir atsparumo ryšys

Atsparumas reiškia gebėjimą išlikti stipriems sunkiais laikais ir krizių akivaizdoje. Kai žmonės jaučiasi esantys didesnės bendruomenės dalimi, jų atsparumas stiprėja, nes jie gali remtis vieni kitais. ES veiksmai COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu parodė, kad vienybė ir tarpusavio rūpestis stiprina Europą. Įvairi, teisinga ir įtrauki Europa yra geriau pasirengusi įveikti iššūkius nei susiskaldžiusi ir baimės valdoma bendruomenė.

6. Pasitikėjimo ateičiai kūrimas

Europos ateities stiprybė priklauso nuo pasitikėjimo, priklausymo jausmo ir aktyvaus dalyvavimo. Kai piliečiai jaučiasi susiję, išgirsti ir vertinami, jie gali kartu įveikti net ir didžiausius iššūkius. Švietimas, tarpvalstybiniai projektai, tokie kaip „Erasmus+“, ir atvira diskusija padeda jauniems žmonėms suprasti, kad jų balsas yra svarbus. Bendradarbiaudami, rodydami empatiją ir būdami gerai informuoti, jaunieji europiečiai prisideda prie to, kad ES išliktų gyvybinga, vieninga ir atspari.

Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia atsiminti


Tapatybė ir sanglauda sudaro pačią ES esmę. Pasitikėjimas, solidarumas ir teisėtumas stiprina Europos vienybę. Krizės gali tiek suskaldyti, tiek sustiprinti – viskas priklauso nuo to, kaip į jas reaguojame. Priklausymo jausmas padeda kurti atsparumą, nes veikdami kartu atsigauname greičiau. Jauni žmonės yra svarbi Europos ateities dalis – jūsų veiksmai stiprina pasitikėjimą, empatiją ir vienybę.