Veiklos klasėje
2. 2 veikla klasėje: vaidmenų žaidimas apie kultūrinę diplomatiją
|
Veiklos pavadinimas: vaidmenų žaidimas apie kultūrinę diplomatiją |
|
|
Mokymosi tikslai |
|
|
Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe |
Solidarumas ir bendradarbiavimas |
|
Amžius / lygis |
Vyresnės pradinių klasės (10–12 m.) / pagrindinė mokykla (13–15 m.) |
|
Išankstinės žinios |
Mokiniai turėtų mokėti paaiškinti, kas yra kultūrinė diplomatija |
|
Trukmė |
20 minučių |
|
Grupės dydis ir sudarymas |
|
|
Aplinka |
Klasė |
|
Priemonės ir medžiaga |
● Atspausdintos kortelės su vaidmenų aprašymais ● Scenai klasėje sukurti gali padėti įvairūs daiktai (stalai, kėdės, lėkštės ir kt.) |
|
Aprašymas |
|
|
Spektaklis Istorija prasideda, kai A ministras pakviečia B ministrą vakarienės į populiarų sostinės restoraną. Abu ministrai – iš skirtingų šalių ir kiekvienas atsiveda po du padėjėjus, patarėjus ar draugus, kurių būdai labai skirtingi! Vakarienės tikslas – aptarti svarbų klausimą: Ar kultūra gali padėti žmonėms geriau sutarti, net kai jų šalys ne visada sutaria? Tai vadinama kultūrine diplomatija: šalys pasitelkia meną, maistą, muziką ir tradicijas, kad suprastų viena kitą ir taikiai spręstų problemas. Iš pradžių viskas atrodo rimta, bet netrukus vakarienė virsta linksmu ir gyvu pokalbiu. Ministrai ir jų padėjėjai ima juokauti, kurios šalies maistas, muzika ar išradimai geriausi. Pasitaiko juokingų nesusipratimų! Nepaisant sumaišties, kiekvienas sužino ką nors nauja apie kito kultūrą. Spektaklis turi būti lengvas, komiškas, pilnas juoko ir vaizduotės, bet kartu priversti mokinius pagalvoti apie didelius klausimus: ● Ar draugystė ir kultūra gali išspręsti tai, ko neišsprendžia politika? ● Kodėl žmonės kartais vieni kitų nesupranta? ● Kaip išmokti klausytis ir dirbti kartu, net būnant skirtingiems? Spektaklio pabaigoje abu ministrai ir jų padėjėjai turi apsispręsti: Ar jie sutaria, kad kultūrinė diplomatija – menas, maistas, muzika – iš tiesų gali suartinti žmones? Vaidmenys 1 vaidmuo: A šalies ministras (mokinys gali sugalvoti šaliai pavadinimą, geriausia – išgalvotą). Šis ministras mano, kad nesutarimus išsprendžia jėgos demonstravimas ir grasinimai. Per vaidinimą grupė turėtų išsiaiškinti, kodėl toks kelias didina konfliktą ir kodėl taikus pokalbis gali būti veiksmingesnis. 2 vaidmuo: B šalies ministras (mokinys gali sugalvoti šaliai naują pavadinimą). Jam įdomi A ministro kolegos nuomonė ir jis palaiko kultūrinę diplomatiją. Maistu domisi lygiai taip pat, bet jam jis nelabai skanus! 3 vaidmuo: A šalies ministro kolega, nesutinkantis su jo nuomone. Jis palaiko kultūrinę diplomatiją ir bando paaiškinti, kaip ją būtų galima įgyvendinti. 4 vaidmuo: B šalies ministro kolega, kuris pritaria viskam, ką šis sako, net jei tas tvirtina, kad maistas per sūrus! 5 vaidmuo: virėjas, kuris gamina maistą ir turi (galbūt juokingai) atsakyti į priekaištus 6 vaidmuo: padavėjas, kuris priima užsakymą ir neša patiekalus iš virtuvės. Jis išklauso svečių priekaištus ir tarpininkauja su virėju. Kad vaidmenys nevirstų stereotipais, svarbu, kad ministrais būtų ne vien klasės berniukai: ir mergaitėms reikia leisti imtis vadovaujamų vaidmenų. |
|
|
Vertinimas |
|
|
Formuojamasis vertinimas |
|
|
Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai |
|
|
Sklaida |
|
|
Mokytojo apmąstymas |
|
|
Kas pavyko ir kodėl? Ką kitą kartą pakeisčiau? Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?) Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas? |
|