Veiklos klasėje

Svetainė:	EuroCivic Lab Moodle
Kursas:	EuroCivic“ studento rinkinys (LT)
Knyga:	Veiklos klasėje

Spausdino:	Guest user
Data:	penktadienis, 2026 spalio 23, 18:37

Turinys

1. 1 veikla klasėje: diskusija apie ES piliečio įsitraukimą
2. 2 veikla klasėje: vaidmenų žaidimas apie kultūrinę diplomatiją
3. 3 veikla klasėje: ES plėtros atvejo analizė
4. 4 veikla klasėje: grupės pristatymas „Mūsų bendruomenėje mums rūpi!“
5. 5 veikla klasėje: pasitikrink savo žinias
6. 6 veikla klasėje: europietiškos tapatybės stalo žaidimas

1. 1 veikla klasėje: diskusija apie ES piliečio įsitraukimą

Veiklos pavadinimas: diskusija apie ES piliečio įsitraukimą
Mokymosi tikslai	Mokiniai bus paskatinti dalyvauti pokalbiuose ir iniciatyvose, susijusiose su jų europietiška tapatybe.
Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe	Pilietinis dalyvavimas ES
Amžius / lygis	Vyresnės pradinių klasės (10–12 m.) / pagrindinė mokykla (13–15 m.)
Išankstinės žinios	● Kas yra ES ● Ką apima pilietinis dalyvavimas
Trukmė	Vienas ratas trunka apie 15 minučių. Ratų skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus klasėje. Aptarimas trunka apie 15 minučių. Toliau nurodytas siūlomas laikas, bet mokytojas gali jį keisti atsižvelgdamas į savo mokinius ir aplinkybes.
Grupės dydis ir sudarymas	Visa klasė ir grupės.
Aplinka	Klasė
Priemonės ir medžiaga	Instrukcijų kortelės diskusijai
Aprašymas
Šia veikla siekiama padėti mokiniams kalbėtis apie tai, kodėl svarbu įsitraukti kaip Europos piliečiams. Mokiniai suskirstomi į dvi diskutuojančias grupes. Grupės neturėtų būti per didelės, tad veiklą klasėje gali tekti pakartoti du ar tris kartus, priklausomai nuo to, kiek vaikų nori dalyvauti. Kai kurie mokiniai dalyvauti gali nenorėti, tad kartų gali būti ir mažiau. Nedalyvaujantys yra žiūrovai, kurie pabaigoje balsuoja, kuri grupė juos įtikino. Viena grupė burtais gauna užduotį įrodinėti, kad veikti neverta, o kita – kad svarbu būti aktyviu piliečiu. Eiga aprašyta toliau. 1 žingsnis. grupė perskaito savo instrukcijų kortelę. A grupės instrukcijos Jūsų grupė teigia, kad Europos piliečiai nieko negali padaryti. Taip pat kad maži atskirų žmonių veiksmai negali atsverti didelių organizacijų ir pramonės sprendimų (pavyzdžiui, kalbant apie klimato kaitą). B grupės instrukcijos Jūsų grupė teigia, kad veikti yra kiekvieno atsakomybė. Net maži visų pokyčiai gali ką nors pakeisti. Be to, žmonės gali dalyvauti formuojant politiką ir daryti spaudimą pramonei. 2 žingsnis. Kiekvienai grupei skiriamos 5 minutės argumentams parengti. 3 žingsnis. Kiekvienai grupei skiriamos 2 minutės savo pozicijai pristatyti. 4 žingsnis. Kai abi grupės pristato savo požiūrį ir argumentus, kiekvienai dar duodamos 2 minutės atsakyti būtent į kitos grupės argumentus. 5 žingsnis. Nedalyvavę mokiniai balsuoja, kurios komandos argumentai buvo įtikinamiausi. Atsižvelgdamas į klasės nuotaiką ir mokinių santykius, mokytojas nusprendžia, ar balsuojama atvirai (pakeliant ranką), ar slaptai (užrašant balsą popieriaus lapelyje, o mokytojui juos suskaičiuojant). 6 žingsnis. Diskusija su visa klase apie argumentus veikimo naudai. Taip galimybę pasisakyti gauna ir tie mokiniai, kurie nebuvo B grupėje ar apskritai nedalyvavo diskusijoje: jie gali išsakyti savo nuomonę ir argumentus, kodėl svarbu veikti.
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas	Mokytojas gali užrašyti lentoje būdus, kaip europiečiai (ir patys mokiniai) gali aktyviai įsitraukti, ir po pokalbio juos aptarti.
Mokinys Įsivertinimas	Mokiniai apmąsto savo požiūrį ir argumentus.
Draugų grįžtamasis ryšys	Mokiniai vieni kitiems pateikia grįžtamąjį ryšį per diskusiją.
Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai
Ką surinkti	Mokytojo užrašų lentoje nuotraukos Mokinių diskusijos proceso nuotraukos (su leidimu)
Sklaida	Šias nuotraukas galima paskelbti mokyklos svetainėje ar naujienlaiškyje.
Mokytojo apmąstymas
Kas pavyko ir kodėl? Ką kitą kartą pakeisčiau? Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?) Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas?

2. 2 veikla klasėje: vaidmenų žaidimas apie kultūrinę diplomatiją

Veiklos pavadinimas: vaidmenų žaidimas apie kultūrinę diplomatiją
Mokymosi tikslai	Mokiniai: supras kaip kultūrinė diplomatija siejasi su europietiška tapatybe ir ją formuoja išnagrinės kultūrinės diplomatijos naudą argumentuos kultūrinės diplomatijos iniciatyvų naudai
Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe	Solidarumas ir bendradarbiavimas
Amžius / lygis	Vyresnės pradinių klasės (10–12 m.) / pagrindinė mokykla (13–15 m.)
Išankstinės žinios	Mokiniai turėtų mokėti paaiškinti, kas yra kultūrinė diplomatija
Trukmė	20 minučių
Grupės dydis ir sudarymas	Priklausomai nuo mokinių skaičiaus, vaidinimas gali vykti kelis kartus, kad kiekvienas norintis gautų vaidmenį. Vaidmenų galima atsisakyti arba pridėti pagal norinčiųjų skaičių. Kadangi tikslaus scenarijaus nėra, net kelis kartus vaidinamas spektaklis gali kaskart pasisukti visai kitaip!
Aplinka	Klasė
Priemonės ir medžiaga	● Atspausdintos kortelės su vaidmenų aprašymais ● Scenai klasėje sukurti gali padėti įvairūs daiktai (stalai, kėdės, lėkštės ir kt.)
Aprašymas
Klasėje galima suvaidinti nedidelį spektaklį. Mokiniams burtais paskiriami vaidmenys. Istorijos pradžia jiems duodama, bet toliau jie improvizuoja: patys sugalvoja savo repliką ir atsako klasės draugams. Istorija prasideda, kai vienas ministras pakviečia kitą ministrą vakarienės. Į vakarienę pakviečiami ir keli kolegos. Spektaklis turėtų būti komiškas ir linksmas, bet kartu leisti mokiniams aptarti temą. Spektaklis Istorija prasideda, kai A ministras pakviečia B ministrą vakarienės į populiarų sostinės restoraną. Abu ministrai – iš skirtingų šalių ir kiekvienas atsiveda po du padėjėjus, patarėjus ar draugus, kurių būdai labai skirtingi! Vakarienės tikslas – aptarti svarbų klausimą: Ar kultūra gali padėti žmonėms geriau sutarti, net kai jų šalys ne visada sutaria? Tai vadinama kultūrine diplomatija: šalys pasitelkia meną, maistą, muziką ir tradicijas, kad suprastų viena kitą ir taikiai spręstų problemas. Iš pradžių viskas atrodo rimta, bet netrukus vakarienė virsta linksmu ir gyvu pokalbiu. Ministrai ir jų padėjėjai ima juokauti, kurios šalies maistas, muzika ar išradimai geriausi. Pasitaiko juokingų nesusipratimų! Nepaisant sumaišties, kiekvienas sužino ką nors nauja apie kito kultūrą. Spektaklis turi būti lengvas, komiškas, pilnas juoko ir vaizduotės, bet kartu priversti mokinius pagalvoti apie didelius klausimus: ● Ar draugystė ir kultūra gali išspręsti tai, ko neišsprendžia politika? ● Kodėl žmonės kartais vieni kitų nesupranta? ● Kaip išmokti klausytis ir dirbti kartu, net būnant skirtingiems? Spektaklio pabaigoje abu ministrai ir jų padėjėjai turi apsispręsti: Ar jie sutaria, kad kultūrinė diplomatija – menas, maistas, muzika – iš tiesų gali suartinti žmones? Vaidmenys 1 vaidmuo: A šalies ministras (mokinys gali sugalvoti šaliai pavadinimą, geriausia – išgalvotą). Šis ministras mano, kad nesutarimus išsprendžia jėgos demonstravimas ir grasinimai. Per vaidinimą grupė turėtų išsiaiškinti, kodėl toks kelias didina konfliktą ir kodėl taikus pokalbis gali būti veiksmingesnis. 2 vaidmuo: B šalies ministras (mokinys gali sugalvoti šaliai naują pavadinimą). Jam įdomi A ministro kolegos nuomonė ir jis palaiko kultūrinę diplomatiją. Maistu domisi lygiai taip pat, bet jam jis nelabai skanus! 3 vaidmuo: A šalies ministro kolega, nesutinkantis su jo nuomone. Jis palaiko kultūrinę diplomatiją ir bando paaiškinti, kaip ją būtų galima įgyvendinti. 4 vaidmuo: B šalies ministro kolega, kuris pritaria viskam, ką šis sako, net jei tas tvirtina, kad maistas per sūrus! 5 vaidmuo: virėjas, kuris gamina maistą ir turi (galbūt juokingai) atsakyti į priekaištus 6 vaidmuo: padavėjas, kuris priima užsakymą ir neša patiekalus iš virtuvės. Jis išklauso svečių priekaištus ir tarpininkauja su virėju. Kad vaidmenys nevirstų stereotipais, svarbu, kad ministrais būtų ne vien klasės berniukai: ir mergaitėms reikia leisti imtis vadovaujamų vaidmenų.
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas	Per veiklą mokytojas stebi: a) kokias žinias ir supratimą apie kultūrinę diplomatiją mokiniai parodo, b) kiek kūrybiškumo (pavyzdžiui, humoro) jie prideda
Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai
Sklaida	Jei mokiniams įdomu, galima sukurti didesnį, jų pačių parašytą spektaklį šiomis temomis ir parodyti jį kitoms klasėms bei per renginį tėvams.
Mokytojo apmąstymas
Kas pavyko ir kodėl? Ką kitą kartą pakeisčiau? Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?) Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas?

3. 3 veikla klasėje: ES plėtros atvejo analizė

Veiklos pavadinimas: ES plėtros atvejo analizė
Mokymosi tikslai	Mokiniai gebės: paaiškinti kaip kaip ES plėtra gali paveikti naujas ir esamas valstybes nares palyginti ir atskirti sąvokas „ES plėtra“ ir „integracija“
Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe	Teisinė valstybė, solidarumas, priklausymas
Amžius / lygis	Vyresnės pradinių klasės (10–12 m.) / pagrindinė mokykla (13–15 m.)
Išankstinės žinios	Mokiniai jau turėtų būti susipažinę su sąvokomis „ES plėtra“ ir „integracija“
Trukmė	15 minučių
Grupės dydis ir sudarymas	Mokiniai gali dirbti savarankiškai arba komandomis Po to vyksta diskusija su visa klase
Aplinka	Mokiniai dirba savarankiškai, paskui – visa klase
Priemonės ir medžiaga	Atspausdintas atvejo tekstas ir klausimai individualiam apmąstymui prieš klasės diskusiją
Aprašymas
Susipažinę su ES integracija ir plėtra, mokiniai per šią veiklą gali giliau pamąstyti ir aptarti, kokias galimybes ir iššūkius atneša ES plėtra. Pirmiausia mokiniams skiriama laiko perskaityti savarankiškai arba pagalvoti ir aptarti grupėse bei atsakyti į klausimus. Paskui atvejis tampa proga pokalbiui klasėje apie ES plėtrą. Jei tai grupinė užduotis, komandoms reikia duoti laiko aptarti klausimus prieš bendrą klasės diskusiją. Atvejo medžiagą galima atspausdinti ir išdalyti mokiniams darbui savarankiškai ar komandose. Medžiaga yra šio vadovo priede.
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas	Mokytojas peržiūri mokinių atsakymus ir duoda grįžtamąjį ryšį: pataiso klaidingus supratimus arba paprašo papildyti ir giliau paanalizuoti.
Mokinys Įsivertinimas	Dirbdami savarankiškai ir užsirašydami atsakymus į pagrindinius klausimus, mokiniai gali apmąstyti savo žinias
Draugų grįžtamasis ryšys	Mokiniai vieni kitiems pateikia pastabų kalbėdamiesi klasėje ir keisdamiesi idėjomis.
Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai
Mokytojo apmąstymas
Kas pavyko ir kodėl? Ką kitą kartą pakeisčiau? Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?) Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas?

3 veikla: atspausdintas atvejo tekstas ir klausimai

Perskaityk tekstą ir toliau pateiktus klausimus. Užsirašyk kelias pastabas, kad galėtum trumpai atsakyti per klasės diskusiją.

Kroatija įstoja į ES

Kroatija – viena naujausių Europos Sąjungos narių. Po daugelio politinių ir ekonominių pokyčių metų Kroatija oficialiai įstojo į ES 2013 m. liepos 1 d. Prieš tapdama nare, ji turėjo įrodyti, kad gerbia demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę. Taip pat reikėjo pritaikyti savo ekonomiką, teisinę sistemą ir institucijas prie ES standartų.

Narystė ES Kroatijai davė daug naudos. Jos gyventojai gavo teisę laisviau keliauti, studijuoti ir dirbti kitose ES šalyse. Šalis gavo ir prieigą prie ES lėšų, skirtų plėtrai, keliams, mokykloms ir kitiems projektams. Kartu Kroatija tapo didesnės bendruomenės, skatinančios taiką ir tautų bendradarbiavimą, dalimi. Vis dėlto kai kas teigia, kad narystė ES atnešė ir iššūkių.

Klausimai

Kokią sąvoką, išmoktą klasėje, atitinka tai, kas aprašyta tekste? Kaip vadinamas šalies įstojimas į ES?
Kokių žingsnių Kroatija turėjo imtis prieš stodama į ES ir kodėl?
Kokią naudą šalis gauna tapusi ES nare?
Kaip manai, kokių iššūkių gali atnešti narystė ES?
Kaip, tavo nuomone, tuos iššūkius būtų galima išspręsti?
Ar manai, kad narystė ES padeda šaliai, ar riboja jos nepriklausomybę? Kodėl?

4. 4 veikla klasėje: grupės pristatymas „Mūsų bendruomenėje mums rūpi!“

Veiklos pavadinimas: Grupės pristatymas „Mūsų bendruomenėje mums rūpi!“
Mokymosi tikslai	Mokiniai argumentuos, kodėl verta aktyviai dalyvauti su europietiška tapatybe susijusiose temose.
Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe	Pilietinio dalyvavimo svarba
Amžius / lygis	Vyresnės pradinių klasės (10–12 m.) / pagrindinė mokykla (13–15 m.)
Išankstinės žinios	Mokiniai jau turės žinių ir patirties apie problemas, su kuriomis susiduria jų bendruomenė.
Trukmė	20 minučių
Grupės dydis ir sudarymas	Darbas grupėse, paskui – su visa klase
Aplinka	Klasė
Priemonės ir medžiaga	Atspausdintos instrukcijos komandoms (jas rasite šio vadovo priede)
Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)	Galimas įsitraukimas tolesniuose žingsniuose.
Aprašymas
Mokytojas duoda grupėms instrukcijas grupės pristatymui. Taip komandos mokosi pačios susiplanuoti darbą pagal rašytines instrukcijas (jos yra priede). Mokytojas gali padėti komandoms dirbti, ieškoti informacijos ir ruoštis pristatymui. Priklausomai nuo turimos įrangos, informacijos galima ieškoti internete ir pristatymą rengti kompiuteriu arba dirbti įprasčiau (pavyzdžiui, mokiniams duodama atspausdintos medžiagos skaityti ir tyrinėti), o pristatyti žodžiu be technologijų. Parengę grupės pristatymą, mokiniai jį parodo kitoms komandoms.
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas	Mokytojas stebi grupių darbą ir aptaria komandų pristatymus.
Mokinys Įsivertinimas	Mokiniai grupėse patys rengia pristatymus, o paskui gali apmąstyti šį procesą.
Draugų grįžtamasis ryšys	Kiti mokiniai gali užduoti klausimų pristatančioms komandoms arba pasakyti, ką dar būtų verta paanalizuoti.
Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai
Ką surinkti	Grupių pristatymai
Sklaida	Jei mokiniai sutinka, pristatymus galima paskelbti mokyklos svetainėje.
Tolesni žingsniai	Siūlomi tolesni veiksmai (pavyzdžiui, bendradarbiauti su nevyriausybine organizacija, patobulinti prototipą).
Mokytojo apmąstymas
Kas pavyko ir kodėl? Ką kitą kartą pakeisčiau? Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?) Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas? Partnerystės ir bendruomenė: kokia nauda?

4 veikla: atspausdintos instrukcijos komandoms

Kaip jau kalbėjome klasėje, svarbu įsitraukti! Tačiau žmonės ne visada to nori. Jie gali nesuprasti, kodėl tema svarbi, arba jausti, kad nieko pakeisti negali.

Jūsų užduotis – parengti pristatymą ir pabandyti įtikinti kitus bendruomenės narius, kad tema svarbi, bei paaiškinti, ką jie galėtų nuveikti vietos bendruomenėje. Šiandien įtikinėsite klasės draugus, o vėliau gali tekti įtikinti ir vietos bendruomenės žmones.

Pasirinkite pristatymo temą

Grupėje pagalvokite, kokių pokyčių norėtumėte savo bendruomenėje. Tada pasirinkite vieną veiklos ar iniciatyvos sritį, susijusią su europietiška tapatybe. Keli pasiūlymai pateikti toliau, bet rinktis galite ir kitą temą. Nuspręskite, kuri tema jums įdomiausia. Rinkitės tai, kas jums iš tikrųjų rūpi, ir aptarkite grupėje, kodėl tai svarbu. Kai tema tau artima, lengviau įtikinti ir kitus.

Jei niekaip nesutariate dėl vienos temos, grupėje balsuokite ir pasirinkite tą, kuri surinko daugiausia balsų.

Suggestions:

Klimato kaita ir aplinkos svarba
Žmogaus teisės. Jei norite, galite patikslinti, pavyzdžiui, vaiko teisės
Gyvūnų teisės
Taika ir pasipriešinimas karui
Savanorystė
Europietiškos vertybės
Demokratija Europoje
Įvairovės temos
Europos kultūros renginiai („Eurovizija“, Europos čempionatas etc)
Menas Europoje

Arba… pasirinkite kitą temą, susijusią su europietiška tapatybe, kuri jums dar įdomesnė!

Pristatymo rengimas

Pasirinkę temą, eikite šiais žingsniais:

a) suraskite daugiau informacijos apie temą, kad galėtumėte paaiškinti, kas tai yra ir kodėl mums visiems svarbu veikti. Jei įmanoma, grupėje naudokitės planšete ar kompiuteriu.

b) Radę daugiau informacijos, aptarkite grupėje, ką vietos bendruomenė gali padaryti šiam tikslui.

c) Užsirašykite sąsiuviniuose svarbiausius dalykus ir pasiruoškite 5 minučių pristatymą klasei.

d) Nuspręskite, kas ką pristatys. Pristatys visos komandos, bet kalbėtojus renkatės patys. Kalbėti turi ne visi, nors būtų gerai, kad kiekvienas narys pristatytų bent vieną svarbią mintį.

5. 5 veikla klasėje: pasitikrink savo žinias

Veiklos pavadinimas: Pasitikrink savo žinias
Mokymosi tikslai	Įvertinti mokinių supratimą ir leisti jiems apmąstyti, ko išmoko.
Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe	Įvairovė ir priklausymas, demokratija
Amžius / lygis	Vyresnės pradinių klasės (10–12 m.) / pagrindinė mokykla (13–15 m.)
Išankstinės žinios	Šie klausimai apima visus vadovo mokymosi tikslus (jie pateikti vadovo pradžioje). Mokytojas gali pasirinkti klausimus pagal tai, kada juos naudoja ir ką mokiniai jau išmoko. Visus klausimus kartu verta pateikti tada, kai išeiti visi vadovo mokymosi rezultatai, kad būtų galima įvertinti bendrą mokinių pasiekimą.
Trukmė	15 minučių
Grupės dydis ir sudarymas	Mokiniai dirba savarankiškai. Paskui su visa klase galima aptarti ir ištaisyti klaidingus supratimus.
Aplinka	Klasė
Priemonės ir medžiaga	Atspausdintas arba internetinis testas
Aprašymas
Toliau pateikiami keli klausimų pavyzdžiai šiam moduliui – juos galima duoti internetu arba popieriuje. Klausimus galima užduoti pamokos pabaigoje ar viduryje, kad mokytojas pasitikrintų, kiek mokiniai suprato. Klausimai su pasirenkamais atsakymais Kas iš toliau išvardytų dalykų yra europietiškos tapatybės dalis? a) Demokratinės vertybės b) Europos šalių himnai c) Narystė Europos Sąjungoje Kur galima rasti europietiškos tapatybės ištakas? a) Senovės Graikijoje b) Apšvietos epochoje c) Romos sutartyje, kuria įkurta Europos ekonominė bendrija Kas yra Europos integracija? a) Procesas, kai šalys stoja į Europos Sąjungą ir pradeda dalytis bendromis vertybėmis, pavyzdžiui, demokratija. b) Procesas, kai Europos valstybės kartu priima sprendimus įvairiose srityse, pavyzdžiui, dėl piliečių teisių. c) Nacionalinių institucijų, pavyzdžiui, parlamento, pakeitimas europinėmis, pavyzdžiui, Europos Parlamentu. Kurie veiksmai susiję su kultūrine diplomatija? a) Kai dviejų šalių atstovai civilizuotai susitaria be jokių kovų ir nusprendžia nepradėti karo b) Kai dviejų šalių atstovai pasitelkia savo šalių elementus, pavyzdžiui, maistą, kad parodytų, kas juos sieja c) Kai dviejų šalių atstovai nusprendžia pradėti karą dėl esminių kultūrinių skirtumų Kurios tapatybės simbolis yra vėliava? a) Tautinės tapatybės b) Europietiškos tapatybės c) Abiejų tapatybių Trumpų atsakymų klausimai Ar gali išvardyti kelias bendras europietiškos tapatybės vertybes? Kaip ES plėtra veikia naujas ir esamas valstybes nares? Ar gali įvardyti du būdus, kaip gali dalyvauti formuojant Europos politiką, ir pateikti pavyzdį? Ką europietiškos tapatybės kontekste reiškia frazė „suvienijusi įvairovę“?
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas	Testas taip pat leidžia
Mokinys Įsivertinimas	Mokiniai patys pasitikrina, kiek suprato ir išmoko šias sąvokas.
Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai
Ką surinkti	Mokinių atsakymus galima rinkti anonimiškai ir žiūrėti bendrą vaizdą arba vertinti individualiai.
Tolesni žingsniai	Priklausomai nuo išryškėjusių klaidingų supratimų, kai kurias temas gali tekti pakartoti visai klasei arba kai kuriems mokiniams duoti papildomos medžiagos.
Mokytojo apmąstymas
Kas pavyko ir kodėl? Ką kitą kartą pakeisčiau? Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?) Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas? Partnerystės ir bendruomenė: kokia nauda?

6. 6 veikla klasėje: europietiškos tapatybės stalo žaidimas

Veiklos pavadinimas: Europietiškos tapatybės stalo žaidimas
Mokymosi tikslai	Ši veikla padeda mokiniams ugdytis kūrybiškumą ir bendradarbiavimo gebėjimus. Atlikdami ją mokiniai: įvardys pagrindinius europietiškos tapatybės ištakų ramsčius įvardys būdus, kaip gali dalyvauti ES politikos formavimo procesuose įvardys svarbiausius europietiškos tapatybės bruožus apibrėš kultūrinę diplomatiją apibrėš ES plėtrą ir paaiškins narystės Europoje naudą ir pareigas
Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe	Solidarumas, įvairovė, priklausymas, demokratija, pilietinis dalyvavimas, laisvas judėjimas, teisinė valstybė
Amžius / lygis	Vyresnės pradinių klasės (10–12 m.) / pagrindinė mokykla (13–15 m.)
Išankstinės žinios	Kad galėtų sukurti stalo žaidimą, mokiniai jau turėtų būti išmokę apie europietišką tapatybę, plėtrą, integraciją ir kultūrinę diplomatiją
Trukmė	60 minučių
Grupės dydis ir sudarymas	Grupės ir visa klasė
Aplinka	Klasė ir mokykla
Priemonės ir medžiaga	● Du kauliukai ● Liniuotės ● Klijų pieštukas ● Saugios žirklės ● Spalvotas kartonas ● Spalvotas gofruotas kartonas ● Spalvoti flomasteriai ir pieštukai ● Plastilinas ● Drožtukai
Aprašymas
Mokiniai gali sukurti savo žaidimą europietiškos tapatybės temomis. Tokia veikla paverčia mokymąsi žaidimu ir padeda ugdytis bendradarbiavimo gebėjimus. Mokytojas gali suskirstyti klasę į 4 mažas komandas arba mokiniai gali patys pasirinkti komandą. Kiekviena komanda atsakinga už vieną dalį. Ši taisyklių komanda sugalvos, kaip bus žaidžiama, nuspręs taisykles ir jas užrašys. Ši komanda turi glaudžiai bendradarbiauti su dizaino komanda, kad sprendimai derėtų. Ši dizaino komanda kurs žaidimo lentą. Jie gali naudoti kartoną, jį karpyti, klijuoti ir ant lentos piešti. Gofruoto kartono gabalėliai gali suteikti žaidimui daugiau erdviškumo. Ši žaidimo kortelių komanda rašys korteles su žinių klausimais apie europietišką tapatybę. Kai kuriuose lentos languose žaidėjai turės atsakyti į žinių klausimus. Ši veikėjų komanda kurs žaidimo veikėjus. Jie sugalvos, kas tie veikėjai bus. Pavyzdžiui, ar tai Europos Parlamento nariai, ar Europos piliečiai iš skirtingų šalių? Veikėjus galima nupiešti ant popieriaus ir iškirpti arba padaryti erdvinius: pavyzdžiui, nulipdyti iš plastilino ar sukonstruoti iš kartono. Paruošę žaidimą, mokiniai gali juo žaisti klasėje. Gali žaisti ir per pertraukas su kitų klasių mokiniais. Taip jie pasitikrins žinias apie europietišką tapatybę, ugdysis bendradarbiavimo gebėjimus ir smagiai praleis laiką!
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas	Per veiklą mokytojas stebi turinį (pavyzdžiui, kokius ES simbolius naudos dizaino komanda? Kokius žinių klausimus parašys kortelių komanda?). Labai svarbu stebėti ir komandos narių bendradarbiavimą, kad būtų galima įvertinti šiuos gebėjimus. Vis dėlto turinio žinios daugiausia vertinamos tada, kai komandos žaidžia žaidimą ir atsako į klausimus.
Mokinys Įsivertinimas	Kiekvienas mokinys pasitikrina savo žinias žaisdamas ir atsakinėdamas į klausimus.
Draugų grįžtamasis ryšys	Bendradarbiaudami komandos nariai vieni kitiems duoda grįžtamąjį ryšį. Grįžtamuoju ryšiu keičiasi ir komandos tarpusavyje, kurdamos žaidimą. Galiausiai, kai reikia atsakyti į klausimus, bendraamžiai gali padėti ar duoti užuominų.
Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai
Ką surinkti	Pats rezultatas – stalo žaidimas – ir yra šios veiklos įrodymas.
Sklaida	Žaidimu gali žaisti kitos mokyklos klasės. Jį galima paskleisti visai mokyklos bendruomenei.
Mokytojo apmąstymas
Kas pavyko ir kodėl? Ką kitą kartą pakeisčiau? Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?) Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas? Partnerystės ir bendruomenė: kokia nauda?