3. Dabartiniai ES iššūkiai

3.5. Klimato kaita ir žalioji pertvarka

Klimato kaita yra pasaulinė problema ir tuo pačiu metu kiekvienos šalies problema:

  • ES pripažįsta neatidėliotiną poreikį kovoti su visuotiniu atšilimu.

  • Visuotinis atšilimas daro didelę įtaką pasaulio klimatui , biologinei įvairovei ir kelia grėsmę žmonėms .

Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriui įtakos turi besikeičiančios oro sąlygos:

  • sausros

  • maisto trūkumas

  • potvyniai ir šildymas

  • dėl tirpstančių ledynų (didžiulių ledo masių) kylantis jūros lygis

  • kelia grėsmę milijonų žemės ūkio darbuotojų darbui

ES turi atsakomybę, poziciją, galią ir išteklius daryti įtaką klimato kaitai:

  • ES gali pakeisti pasaulines ekonomines struktūras, kurios kenkia aplinkai.

  • ES turi potencialo padėti formuoti tvaresnį ekonomikos modelį, kuris apsaugotų aplinką.

Klimato kaita yra aplinkos krizė ir politinis bei ekonominis iššūkis ES:

  • Viena vertus, ES turi žaliuosius tikslus pagal Europos žaliąjį kursą, kad pasiektų klimato neutralumą.

  • Kita vertus, ES susiduria su žaliavų, tokių kaip litis, grafitas ir kobaltas, trūkumu visame pasaulyje.

Žalioji pertvarka atskleidžia susiskaldymą tarp valstybių narių:

  • Skirtingos socialinės ir ekonominės struktūros lemia nevienodą pažangą ir naštos pasidalijimą.

  • Šis disbalansas kelia grėsmę ES sanglaudai.

  • Europos ūkininkai patiria konkurencijos ir pasaulinių prekybos susitarimų spaudimą.

  • Daugelis ūkininkų jaučiasi atstumti, o tai kelia pyktį ir problemas visuomenėje.

  • ES turi priimti atsargius sprendimus dėl žaliosios pertvarkos, kad apsaugotų vienybę ir autonomiją.

„Dekarbonizacija“: pagrindinis tvarios energetikos ateities tikslas yra sumažinti anglies dioksido išmetimą.

„Klimato požiūriu neutralus žemynas“: Šiandien ES yra pasiryžusi iki 2050 m. tapti pirmuoju „klimato požiūriu neutraliu žemynu“.

Norint tai pasiekti, žalioji pertvarka reiškia atsisakymą kai kurių tradicinių žaliavų ir naujų, paprastai randamų kitose rinkose, medžiagų naudojimą.

  • Europa nori sumažinti priklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų ir vietoj to naudoti savo atsinaujinančius energijos šaltinius.

  • Tuo pačiu metu Europos investicijos į kasybą ir gavybą Pietų pusrutulio šalyse ir toliau tęsiasi.

  • Siekiant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos, daugiausia dėmesio skiriama investicijoms į ličio turtingas vietoves.

  • Negalima ignoruoti neigiamo didelio masto medžiagų gavybos kilmės šalyse poveikio aplinkai.

Ličio ekstrakcijos pavyzdys:

Lotynų Amerikoje ličio gavyba sukėlė vandens trūkumą, taršą, žalą vietos ekosistemoms ir vietos bendruomenių perkėlimą.

Būtina, kad ES sutelktų dėmesį į aplinkosaugos problemų sprendimus, o ne perkeltų ar perkeltų šias problemas į kitus regionus. Taip pat būtina, kad ES tai darytų vadovaudamasi socialiniu teisingumu ir nesukurdama sistemos, kurioje turtingi asmenys ir tautos galėtų toliau teršti planetą, mažiau turtingi žmonės galėtų vairuoti transporto priemones, o moterys galiausiai atliktų valymo darbus.

 

Žaliosios pertvarkos srityje ES valstybėse narėse yra skirtumų.

Kai kurioms ES šalims gali būti sunkiau sumažinti tradicines energijos tiekimo grandines. Pavyzdžiui, kai kurios ekonomikos:

  • gali būti labiau priklausomos nuo iškastinio kuro nei kitos.

  • Daugelis turi mažiau galimybių naudotis moderniomis, klimatui palankesnėmis technologijomis.

  • Mažesnes pajamas gaunančios šeimos labiau nukentės nuo kylančių energijos kainų.

  • Kai kuriuos ekonomikos sektorius priemonės, pavyzdžiui, anglies dioksido mokesčiai, gali paveikti labiau nei kitus.

Piliečiai nepatenkinti politika, kuria siekiama apsaugoti aplinką, tačiau neatsižvelgiama į ekonominę nelygybę ir piliečių poreikius. Perėjimas prie žalesnių tikslų turi vykti palaipsniui, atsižvelgiant į kiekvieno regiono piliečių poreikius.

Kraštutinių dešiniųjų partijos kritikuoja visus ES sprendimus, ir daugelis partijų atmeta bet kokias ES politikos diskusijas, įskaitant diskusijas dėl klimato ir aplinkosaugos. Tokiu būdu atsiranda žmonių, kurie pasisako prieš veiksmus klimato kaitos srityje.



Apibendrinant:

  • ES patiria spaudimą imtis veiksmų ir apsaugoti klimato kaitą nuo blogėjimo ir dar didesnio poveikio jos piliečiams.

  • Klimato kaitos priemonėms įtakos turi politinės, pasaulinės ir ekonominės priežastys.

  • Klimato krizė suteikia galimybių naujoms bendradarbiavimo formoms Sąjungoje.

  • ES klimato kaitos sėkmė priklauso nuo valstybių narių atsakomybės pasidalijimo kartu kovojant su klimato krize.

  • Laikydamasi bendros politikos krypties, ES gali imtis vadovaujančio vaidmens pasaulinėse pastangose apsaugoti aplinką.