Mokymosi medžiaga

Ištikus krizei, visada kyla klausimas:

„Ar ES turėtų įsikišti, kai Europos šalyje ištinka krizė?“

Pažvelkime į 2008 m. finansų krizės pavyzdį:

• 2008-ieji pažymėjo dešimtmečio trukusios pasaulinės finansų krizės, kurią sukėlė blogai reguliuojamos, godžios bankininkystės ir finansų sistemos, pradžią.

• Krizė paveikė visas susijusias rinkas: vietos rinkas, nacionalines rinkas, ES rinkas.

• Krizė skirtingai paveikė ES šalis, tačiau susilpnino Europos rinką.

• Besivystančios industrializuojančios šalys, tokios kaip Kinija ir Indija, buvo stabilesnės nei daugelis ES šalių.

• Investuotojai perkėlė pinigus į šias stipresnes ekonomikas.

• Dėl to ES susidūrė su dar didesnėmis finansinėmis problemomis.

• Po finansų krizės ES sulaukė daug kritikos dėl spaudimo silpnesnėms ekonomikoms taikyti griežtas taupymo priemones, kurios kenkia silpniausioms socialinėms ir ekonominėms grupėms.

• Buvo diskutuojama apie geresnį ekonomikos valdymą ateityje.

• ES politikai aptarė būdus, kaip išvengti būsimų krizių, įskaitant: geresnę ekonominę vienybę ir bendro biudžeto sukūrimą.

• Krizė išryškino ekonominės strategijos, kuri atspindėtų pirminį ES tikslą – sukurti ekonominę sąjungą, poreikį.

• Krizė taip pat išbandė pagrindinį ES solidarumo principą.

ES įvedė bendrą valiutą: eurą

Vienas svarbiausių Europos ekonominės integracijos etapų buvo bendros valiutos – euro – įvedimas. Euras buvo skirtas:

• palengvinti patikimą prekybą tarp Europos valstybių narių

• Sukurti stabilesnę ekonominę aplinką investicijoms.

Tai padidintų ES patrauklumą užsienio investuotojams ir leistų ES tapti svarbia pasaulio ekonomikos dalyve.

Per ketverius metus iki 2008 m. ES ką tik patyrė didžiausią iki šiol plėtrą – prie jos prisijungė 12 šalių. Plėtra sukėlė naują įtampą ES viduje tarp stiprių ir silpnų ekonomikų.

Iki šiol ES neturi pakankamai galios, kad prireikus galėtų veiksmingai įgyvendinti politiką tarp valstybių narių. Ji sugeba įgyvendinti savo galią antrinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kitomis institucijomis (Europos Centriniu Banku), kaip tai buvo finansų krizės metais.

• Anksčiau daugiausia pastangų buvo dedama į centralizuotos finansų priežiūros sistemos kūrimą.

• Nors šios priežiūros institucijos turėjo mažai priemonių realiai nubausti už ES teisės pažeidimus, bandymas įsteigti tokią instituciją susidūrė su stipriomis prieštaringomis nuomonėmis visoje ES.

• Ši įtampa tebėra pagrindinė kliūtis ES ekonominės integracijos skatinimui vieniems, o kitiems – pernelyg didelis mechanizmas.

• Kitų nuomone, finansų krizės metais ES socialinių ir politinių demokratinių tikslų buvo atsisakyta, pirmenybę teikiant taupymo priemonėms ir kapitalo koncentracijai taikant tokius mechanizmus kaip ECB ir galios asimetrijai tarp galingų šalių, tokių kaip Vokietija, ir mažiau galingų šalių, tokių kaip Italija, Airija, Graikija ir Portugalija.