Mokymosi medžiaga

ES buvo sukurta kaip sprendimas iššūkiams, su kuriais susidūrė valstybės narės, ir ypač siekiant sukurti ilgalaikę taiką Europoje. Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai sukėlė sunaikinimą ir susiskaldymą tarp Europos valstybių. Antrasis pasaulinis karas parodė, kokias smurtines ir katastrofiškas pasekmes žmonių gyvenimams turi konfliktai ir diskriminacija ir kaip pavojinga, kai vyriausybė ne saugo, o kenkia savo piliečiams.

Po Antrojo pasaulinio karo pražūties Europos valstybės susidūrė su dviem pagrindiniais klausimais:

1. Kokiais būdais Europa gali save atstatyti?

2. Kokiais būdais Europa gali užkirsti kelią būsimiems karams ir sunaikinimui?

Europos šalys pripažino, kad ateitis, kurioje visi gyvens taikiai ir saugiai, gali būti pasiekta tik tada, kai jos dirbs kartu. Tai buvo bendras tikslas.

Šia dvasia šešios šalys – Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai – pradėjo bendrą ekonominį projektą.

• 1951 m. jie įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją , suvienijusią pagrindinius ekonomikos augimo sektorius: šio plano tikslas buvo susitarti tarp Europos šalių dėl ekonominės taikos.

• Be kitų sutarčių, 1957 m. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis sustiprino savo aljansą.

Įkūrus Europos ekonominę bendriją, dėmesys pasikeitė: žmonės tapo ne tik piliečiais, remiančiais ekonomiką ir bendrąją rinką, bet ir piliečiais, turinčiais teises .

• 1986 m. ES patvirtino Suvestinį Europos aktą. ES šalys pradėjo bendradarbiauti ne tik siekdamos ekonominių tikslų, bet ir naujose srityse: socialiniuose klausimuose, technologijose, aplinkos apsaugoje.

Jų tikslas buvo sukurti vieningesnę ir demokratiškesnę Europą, kuri užtikrintų taiką ir stabilumą visiems europiečiams.

Šiandien ES turi 27 šalis ir 24 oficialias kalbas. Ji yra politinė veikėja, ginanti žmogaus teises ir dirbanti siekiant rasti sprendimus pasauliniams iššūkiams.