Veiklos klasėje

Veiklos pavadinimas:
 Šiukšlių galerija

Mokymosi tikslai

-            Suprasti, kaip kasdieniai daiktai gali perteikti idėjas (forma, tekstūra, paskirtis, prasmė)

-            Sukurti ir sumontuoti nedidelę instaliaciją iš antrinių medžiagų, perteikiančią aiškią žinutę apie mokyklą ar bendruomenę

-            Parašyti trumpą kuratoriaus etiketę ir pristatyti darbą gyvai auditorijai, pagrindžiant estetinius ir etinius pasirinkimus.

Sąsaja su DVT

DVT 12 – atsakingas vartojimas ir gamyba (kūrybiškas pakartotinis naudojimas)

DVT 11 – darnūs miestai ir bendruomenės (bendrų erdvių vertinimas)

DVT 4 – kokybiškas švietimas (kultūrinės kompetencijos ir pilietiškumas)

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Orumas – etiškas vaizdų ir daiktų naudojimas

Solidarumas – rūpinimasis bendra erdve

Kultūrų įvairovė – skirtingos meninės raiškos

Demokratinis dalyvavimas – atvira paroda

Amžius / lygis

Vyresnės pradinių klasės (10–12 m.) / pagrindinė mokykla (13–15 m.)

Išankstinės žinios

Kompozicijos pagrindai – pusiausvyra, kontrastas, ritmas

Sauga ir higiena dirbant su medžiagomis

Trukmė

90 min (arba 45 + 45 min)

Grupės dydis ir sudarymas

4–5 mokinių komandos su vaidmenimis: kuratorius (idėja), meistras (konstrukcija), dizaineris (kompozicija), dokumentuotojas (nuotraukos ir vaizdo įrašai), pristatytojas (tekstas ir kalbėjimas).

Aplinka

Pasiruošimas klasėje ir laikina paroda koridoriuje, bibliotekoje ar vestibiulyje.

Priemonės ir medžiaga

Fizinės: švarūs kasdieniai daiktai (dėžutės, kamšteliai, audiniai, kartonas), lengvi pagrindai, dažytojo juosta, karšti ar kieti klijai, kabelių raiščiai, buki žirklės, pirštinės, A6 etiketės, žymekliai.

Skaitmeninės (neprivaloma): telefonas ar planšetė nuotraukoms; paprastas QR kodų kūrimo įrankis garso gidui.

Dalomoji medžiaga: kompozicijos atmintinė; kuratoriaus etiketės šablonas; saugos sąrašas.

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

Mokyklos ūkio darbuotojai (erdvės tvarka ir sauga)

Biblioteka (priima parodą)

Tėvų komitetas (medžiagos ir apsilankymai)

Vietos menininkai (mentorystė)

Prieinamumas ir įtrauktis

Galimybė pasakoti žodžiu vietoj rašymo.

Aprašymas

Laikina mokinių sukurta galerija iš pakartotinai panaudotų kasdienių medžiagų. Per vieną 90 minučių sprintą komandos paverčia paprastus daiktus mažomis instaliacijomis, pasakojančiomis apie mokyklos gyvenimą ir bendruomenę. Muziejus atsiranda tikroje erdvėje (koridoriuje ar bibliotekoje), sulaukia tikrų lankytojų, surenka greitus atsiliepimus ir vėl dingsta, palikdamas nuotraukas, užrašus ir idėjų kitam kartui. Jis sujungia meną, darnumą ir pilietiškumą per bendrą kūrybą, prototipus ir viešą pokalbį.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Proceso stebėjimas (planavimo, saugos, bendradarbiavimo), klausimai, greiti patikrinimai kuriant ir eksponuojant.

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Idėja ir žinutė; kompozicija; etika ir sauga; komunikacija ir bendradarbiavimas.

Mokinys

Įsivertinimas

„Ko išmokau? Ar susiejau formą ir idėją? Ar etiketė paaiškina žinutę?“

Draugų grįžtamasis ryšys

Dvi žvaigždutės ir vienas noras

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

Darbų ir lankytojų nuotraukos (su sutikimu), kuratoriaus etiketės, lankytojų skaičius, neprivalomas garso QR kodas.

Poveikio stebėjimas

Pakartotinai panaudotų medžiagų skaičius; lankytojų skaičius; lankytojų atsiliepimai.

Sklaida

Internetinė galerija; medžiagos „prieš ir po“;

Tolesni žingsniai

Bendradarbiauti su vietos menininkais ir atliekų tvarkymo įmonėmis

Mokytojo apmąstymas

Kas pavyko ir kodėl?

Ką kitą kartą pakeisčiau?

Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?)

Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas?

Partnerystės ir bendruomenė: kokia nauda?

Kriterijai / lygis

Idėja ir žinutė

Kompozicija

Etika ir sauga

Komunikacija

Bendradarbiavimą

3 lygis

Aiški ir aktuali idėja

Apgalvota ir veiksminga kompozicija

Stabilus darbas; etika apgalvota ir gerbiama

Įtraukianti, aiški etiketė

Brandi bendra kūryba; palaikantis lyderiavimas komandoje

2 lygis

Paprasta idėja; menka sąsaja su aplinka

Paprasta sandara

Rizika iš dalies suvaldyta; etika aptarta paviršutiniškai

Suprantamas tekstas;

Vaidmenys paskirti; bendradarbiavimas nereguliarus

1 lygis

Neaiški idėja arba nesusijusi su bendruomene

Netvarkinga; pasirinkimai neapgalvoti

Rizika nesuvaldyta; netinkamai naudojami vaizdai ar duomenys

Neaiškus tekstas

Nevienodas dalyvavimas; neišspręsti konfliktai

Veiklos pavadinimas:
Mano veikimo laukas

Mokymosi tikslai

-            Atpažinti skirtingus piliečio dalyvavimo lygmenis;

-            Įvardyti tikrus mokyklos ir vietos bendruomenės iššūkius;

-            Skatinti reikšti pagrįstą nuomonę ir kalbėtis bendro intereso temomis;

-            Vertinti bendradarbiavimą, pagarbą ir priklausymą mokyklos bei vietos bendruomenei;

Sąsaja su DVT

DVT 11 – darnūs miestai ir bendruomenės (bendrų erdvių vertinimas)

DVT 4 – kokybiškas švietimas (kultūrinės kompetencijos ir pilietiškumas)

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Solidarumas – teisingesnių bendruomenių kūrimas;

Demokratinis dalyvavimas – pokyčių kūrėjai.

Amžius / lygis

Vyresnės pradinių klasės (10–12 m.) / pagrindinė mokykla (13–15 m.)

Išankstinės žinios

Pilietiškumo, asmens ir bendruomenės teisių bei pareigų sampratos;

Supratimas, kaip veikia mokykla ir vietos bendruomenė;

Gebėjimas analizuoti tikras problemas.

Trukmė

90 min (arba 45 + 45 min)

Grupės dydis ir sudarymas

4–5 mokinių komandos (darbo grupės); mokytojas (tarpininkas); vietos organizacijos atstovas ar gyventojas  iš bendruomenės (veiklos vedėjas); mokyklos komandos narys (mokytojas ar kitas darbuotojas).

Aplinka

Pasiruošimas klasėje; mokyklos aktų salė.

Priemonės ir medžiaga

Fizinės: plakatai arba A4/A3 lapai; įvairiaspalviai lipnūs lapeliai; rašikliai ir žymekliai;

Skaitmeninės: planšetė (paieškai); fotoaparatas (įrašymui)

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

Vietos organizacija (mentorystė);

Mokyklos ūkio darbuotojai (mentorystė)

Tėvų komitetas (pristatant pasiūlymus)

Prieinamumas ir įtrauktis

Aprašymas

Veikla kviečia mokinius pamąstyti apie savo, kaip aktyvių piliečių, vaidmenį trimis lygmenimis: aš, mokykla ir bendruomenė. Vadovaujantis demokratijos vertybėmis, veikla pradedama susirinkimu, kuriame pristatomi anksčiau įvardyti mokyklos ir vietos bendruomenės iššūkiai (iš naujienų ar mokyklos darbuotojų žinių). Paskui sudaromos darbo komandos. Apskritojo stalo principu, naudodami lipnius lapelius, žymeklius ir popierių, mokiniai nagrinėja problemas, ieško priežasčių ir siūlo galimus sprendimus.

Mokytojas yra tarpininkas, o mokyklos ir vietos organizacijų atstovai padeda užmegzti ryšį su bendruomene.

Iš atlikto darbo grupės parengia pasiūlymų pristatymą, kurį vėliau gali patikslinti ar įgyvendinti organizacijos ar vietos valdžia.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Aktyvus dalyvavimas;

Kritinis mąstymas: gebėjimas analizuoti iššūkius;

Kūrybiškumas ir naujumas: pasiūlymų originalumas ir įgyvendinamumas; išorinis atsiliepimas (aktualumas ir poveikis bendruomenei).

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Idėja ir žinutė; kompozicija; etika ir sauga; komunikacija ir bendradarbiavimas.

Mokinys

Įsivertinimas

Ko išmokau? Ar pasiūliau kūrybiškų ir realių iššūkių sprendimų? Ar pajutau, kad galiu ką nors pakeisti savo bendruomenėje?

Draugų grįžtamasis ryšys

Dvi žvaigždutės ir vienas noras

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

Žemėlapiai, schemos, lipnūs lapeliai, piešiniai, kuriuose matyti mąstymo eiga ir idėjų tvarka.

Rašytiniai ar skaitmeniniai parengtų pasiūlymų įrašai.

Poveikio stebėjimas

Pateiktų pasiūlymų, kuriuos gali svarstyti organizacijos ar vietos valdžia, skaičius ir kokybė.

Sklaida

Plakatų, lipnių lapelių ir kūrybinių darbų paroda koridoriuose; pasiūlymų nusiuntimas ar pristatymas vietos organizacijoms, seniūnijoms ar bendruomenės partneriams; mokyklos socialiniai tinklai;

Tolesni žingsniai

- Parengti sprendimą ir pristatyti jį savivaldybės tarybos posėdyje,

Mokytojo apmąstymas

Kas pavyko ir kodėl?

Ar vaidmenys komandose buvo aiškūs ir ar jie veikė?

Ar visi mokiniai prasmingai dalyvavo?

Ar mokiniai gebėjo apmąstyti lygmenis „aš, mokykla, bendruomenė“?

Partnerystės ir bendruomenė: kokia nauda?

Veiklos pavadinimas:
Ateities miestas

Mokymosi tikslai

-            Suprasti, kokiais principais kuriamas darnus miestas.

-            Skatinti mokinius bendradarbiauti ir kūrybiškai bei kritiškai mąstyti kuriant ateities sprendimus.

Sąsaja su DVT

DVT 7 – prieinama ir švari energija

DVT 11 – darnūs miestai ir bendruomenės

DVT 13 – klimato politika

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Atsakomybė ir solidarumas, aplinkos apsaugos ir darnumo vertybės, žmogaus orumas ir rūpinimasis sveikata, kultūrinė ir socialinė atsakomybė už bendrą gėrį, kritinis ir faktais grįstas mąstymas.

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla (10–13 m.)

Išankstinės žinios

Mokiniai turi bazinių žinių apie darnumą, supranta, kas daro miestą darnų ir kodėl jam reikia žaliųjų erdvių, švarios energijos bei klimatui atsparių sprendimų.

Bent bendrai žino pagrindinius darnaus vystymosi tikslus (DVT 7, 11 ir 13): švarią energiją, darnią infrastruktūrą ir klimato politiką.

Geba naudotis „Minecraft“ platforma pagrindiniu lygiu: judėti, statyti, pasirinkti blokų tipus ir dėlioti objektus.

Geba dirbti komandoje, aptarti ir priimti bendrus sprendimus.

Trukmė

45 + 45 minutės  (Įvadas – 10 min, planavimas – 20 min, statymas – 45 min, pristatymas ir apmąstymas – 15 min.)

Grupės dydis ir sudarymas

4–5 mokinių grupės

Aplinka

Kompiuterių klasė

Priemonės ir medžiaga

Kompiuteriai su įdiegtu „Minecraft“.

Interneto prieiga.

Informacinės kortelės apie DVT 7, 11 ir 13.

Lapai eskizams ir pieštukai.

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

Mokiniai gali atlikti trumpas apklausas savo bendruomenėje ir surinktas idėjas įtraukti į savo 2050 metų miesto modelį. Paskutiniame etape projektai pristatomi mokyklos bendruomenei, kad būtų gautas atsiliepimas.

Prieinamumas ir įtrauktis

Grupės sudaromos taip, kad bendradarbiautų skirtingų gebėjimų mokiniai ir kiekvienas galėtų prasmingai dalyvauti. Dirbdami grupėje mokiniai gali pasirinkti jiems tinkamus vaidmenis: idėjų kūrėjo, tyrėjo, statytojo „Minecraft“ aplinkoje, dizainerio ar pranešėjo.

Aprašymas

Naudodamiesi „Minecraft“ platforma, mokiniai sukuria darnaus 2050 metų miesto dalį, nuosekliai taikydami šiuolaikinius darnumo principus. Kurdami jie integruoja švarios energijos sprendimus, paremtus saule, vėju ir geotermija (DVT 7 – prieinama ir švari energija), ir įrengia darnią infrastruktūrą: žaliuosius stogus, platesnius dviračių takus ir kita (DVT 11 – darnūs miestai ir bendruomenės). Kartu jie projektuoja klimatui atsparią aplinką su vandens surinkimo ir pakartotinio naudojimo sistemomis, įvairiomis žaliosiomis erdvėmis ir kitais sprendimais (DVT 13 – klimato politika).

Prieš pradėdami kurti miesto modelį, mokiniai susipažįsta su darnaus miesto samprata ir analizuoja aktualius miesto bei aplinkos iššūkius (DVT 11, DVT 13). Paskui grupėse jie sukuria miesto eskizą, pasiskirsto vaidmenimis ir pradeda praktinį darbą „Minecraft“ aplinkoje, taikydami švarios energijos ir klimatui atsparios infrastruktūros sprendimus (DVT 7, 11, 13). Paskutiniame etape mokiniai pristato savo projektus ir aiškiai paaiškina, kaip jų siūlomi sprendimai padeda siekti darnaus vystymosi tikslų.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Stebimas mokinių įsitraukimas ir bendradarbiavimas.

Darnumo principų taikymas – ar mokinių siūlomi sprendimai dera su DVT ir darnaus miesto idėja.

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Trumpas vaizdo įrašas apie žmogaus teises.

Mokinys

Įsivertinimas

Ar pasidalyčiau tuo savo paskyroje? Ar tai gali pakeisti kieno nors požiūrį?

Draugų grįžtamasis ryšys

I”-  „Anksčiau maniau… Dabar manau…“ Pagalvok, ko išmokai nagrinėdamas šią temą, ir užbaik sakinius: anksčiau maniau… dabar manau…

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

Aplankas visiems vaizdo įrašams; įrašų panaudojimas ypatingomis dienomis (pavyzdžiui, Žmogaus teisių dieną); kitų klasių pakvietimas tęsti kampaniją.

Poveikio stebėjimas

Peržiūros, patiktukai, dalijimaisi, komentarai; mokinių apmąstymai; nauji įrašai.

Sklaida

Socialiniai tinklai; vietos savivalda; artimiausias „Europe Direct“ centras

Tolesni žingsniai

Pakartoti veiklą kitomis temomis; susieti su daile ir kurti plakatus; surengti mokyklos kampaniją #humanrights

Mokytojo apmąstymas

Kas pavyko ir kodėl?

Ką kitą kartą pakeisčiau?

Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?)

Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas?

Partnerystės ir bendruomenė: kokia nauda?

Veiklos pavadinimas:
Ateities miestas

Mokymosi tikslai

-            - Suprasti skurdo ir bado problemas pasaulyje ir savo bendruomenėje.

-            - Skatinti empatiją ir pilietinę atsakomybę.

-            - Ugdytis kūrybiškumą ir komunikacijos gebėjimus kuriant trumpą žinutę socialiniams tinklams apie pagalbą kitiems.

-            - Suplanuoti ir pasiūlyti praktiškų veiksmų, kurie gali padėti kitiems žmonėms.

Sąsaja su DVT

DVT 1 – mažinti skurdą

DVT 2 – nulis bado

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Solidarumas, pagalba silpnesniems, socialinė atsakomybė, pilietiškumas.

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla (10–12 m.)

Išankstinės žinios

Bazinės žinios apie bendruomenę, maisto švaistymą ir socialines problemas.

Trukmė

45 + 45 min (įvadas – 10 min; temos pasirinkimas ir planavimas – 20 min; veiklos parduotuvėse ar mokykloje – 35 min; apmąstymas ir atsiliepimai – 20 min)

Grupės dydis ir sudarymas

3–4 mokinių grupės; kiekviena grupė atsakinga už vieną veiklos dalį: planavimą, plakatų kūrimą, vaizdo įrašo gamybą ar maisto rinkimo koordinavimą.

Aplinka

Klasė / parduotuvės / mokykla

Priemonės ir medžiaga

Telefonai ar planšetės, „CapCut“ ar „InShot“, planavimo šablonai, pavyzdiniai socialinių kampanijų vaizdo įrašai.

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

Bendradarbiavimas su vietos maisto banku, savivaldybe ar bendruomenės organizacijomis.

Surinkti produktai atiduodami stokojantiems žmonėms.

Vaizdo įrašais ar nuotraukomis galima dalytis mokyklos socialiniuose tinkluose.

Prieinamumas ir įtrauktis

Lankstūs vaidmenys: planuotojas, plakatų kūrėjas, vaizdo įrašo kūrėjas, maisto rinkėjas. Pateikiamos vaizdinės gairės, žodynas ir alternatyvūs darbai (plakatai, nuotraukų koliažai, garso įrašai).

Aprašymas

Kūrybinė pamoka ir bendruomenės projektas, kuriame mokiniai suplanuoja ir įgyvendina maisto rinkimo akciją skurdą patiriantiems žmonėms savo šalyje. Kiekviena grupė parengia planą, plakatus ar trumpą vaizdo įrašą, koordinuoja rinkimą parduotuvėse ar mokykloje ir apmąsto savo poveikį.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Žinutės aiškumas, bendradarbiavimas, praktinis įgyvendinimas, pagarba dalyviams.

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Sėkmingai įvykdyta maisto rinkimo akcija, plakatai ar trumpas vaizdo įrašas.

Mokinys

Įsivertinimas

Ar aš veiksmingai prisidėjau? Ar mūsų veiksmai padėjo kitiems?

Draugų grįžtamasis ryšys

„Anksčiau maniau… Dabar manau…“ – apmąstymas apie skurdą, badą ir bendruomenės veiklas.

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

Visų grupių planai, nuotraukos, vaizdo įrašai; galima panaudoti mokyklos renginiuose ar Socialinės atsakomybės dieną.

Poveikio stebėjimas

Surinktų produktų kiekis, mokinių apmąstymai, atsiliepimai apie nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Sklaida

Mokyklos socialiniai tinklai; vietos bendruomenės renginiai; bendradarbiavimas su Maisto banku.

Tolesni žingsniai

Pakartoti veiklą kitose klasėse; susieti su daile (plakatais, nuotraukų koliažais); surengti mokyklos kampaniją #ShareKindness.

Mokytojo apmąstymas

Kas pavyko gerai ir kodėl?

Ką kitą kartą pakeisčiau?

Ar pasiekėme mokymosi tikslus?

Įtrauktis ir savijauta: kas pasiekta, o kas ne?

Bendradarbiavimas su bendruomene: kokia pridėtinė vertė?

Veiklos pavadinimas:
Triukšmo medžiotojai

Mokymosi tikslai

-            Atkreipti dėmesį į darnią mokyklos aplinką;

-            Skatinti mokinių bendradarbiavimą, kritinį mąstymą ir praktinius tyrimo gebėjimus atliekant matavimus ir darant išvadas

Sąsaja su DVT

DVT 11 – darnūs miestai ir bendruomenės;

DVT 3 – gera sveikata ir gerovė

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Atsakomybė ir solidarumas, aplinkos apsaugos ir darnumo vertybės, žmogaus orumas ir rūpinimasis sveikata, kultūrinė ir socialinė atsakomybė už bendrą gėrį, kritinis, faktais grįstas mąstymas.

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla (10–13 m.)

Išankstinės žinios

Mokiniai turi bazinių žinių apie garsą ir jo poveikį sveikatai, geba naudotis skaitmeninėmis matavimo priemonėmis, supranta mokyklos planą, moka rinkti ir lyginti duomenis, saugiai ir atsakingai dirba grupėse. Jie jau turi pradinį supratimą apie darnaus vystymosi tikslus: žino, kad tylesnė aplinka prisideda prie DVT 3 (gera sveikata ir gerovė) ir DVT 11 (darnios bendruomenės) ir kad kiekvienas bendruomenės narys savo elgesiu gali kurti darnesnę aplinką.

Trukmė

45 min (įvadas – 10 min; praktinė veikla: triukšmo lygio matavimas ir rezultatų užrašymas – 20 min; rezultatų analizė ir aptarimas – 10 min; išvados ir rekomendacijos – 5 min).

Grupės dydis ir sudarymas

4–5 mokinių grupės.

Aplinka

Mokyklos vidaus ir lauko erdvės.

Priemonės ir medžiaga

Išmanieji telefonai su decibelų matavimo programėlėmis (pavyzdžiui, „Sound Meter“, „Decibel X“), duomenų lentelės, atspausdinti mokyklos vidaus ir lauko planai, spalvoti žymekliai, pieštukai ar flomasteriai triukšmo zonoms pažymėti.

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

Veiklos rezultatais galima dalytis mokyklos skelbimų lentose, svetainėje, socialiniuose tinkluose ir pristatyti juos bendruomenės renginiuose.

Prieinamumas ir įtrauktis

Grupės sudaromos mišrios, kad bendradarbiautų skirtingų gebėjimų mokiniai ir kiekvienas galėtų prasmingai dalyvauti. Grupėje mokiniams galima paskirti aiškius vaidmenis: matavimo specialisto, nustatančio triukšmo lygį; duomenų užrašytojo, fiksuojančio rezultatus; analitiko, vertinančio duomenis ir pastebinčio dėsningumus; ir pranešėjo, pristatančio grupės išvadas bei rekomendacijas klasei.

Aprašymas

Mokiniai išmaniaisiais telefonais matuoja triukšmo lygį įvairiose mokyklos vidaus ir lauko erdvėse. Triukšmo intensyvumas užrašomas klasėje, koridoriuose, valgykloje, kieme ir gatvėje prie mokyklos, o rezultatai sistemingai suvedami į lenteles, nurodant matavimo vietą, laiką ir triukšmo lygį decibelais. Paskui duomenys perkeliami į mokyklos planą, naudojant aiškų spalvų kodą (pavyzdžiui, žalia – mažas triukšmas, geltona – vidutinis, raudona – didelis).

Analizuodami rezultatus mokiniai lygina triukšmo lygį skirtingose erdvėse, aptaria priežastis ir svarsto poveikį sveikatai, savijautai ir mokymosi kokybei. Pokalbiuose pabrėžiama sąsaja su DVT 3 ir DVT 11 bei sveikos, saugios ir darnios mokyklos aplinkos svarba. Remdamiesi surinktais duomenimis ir triukšmo žemėlapiu, mokiniai suformuluoja pagrįstas rekomendacijas, kaip mažinti triukšmą ir gerinti aplinką, taip stiprindami atsakomybės jausmą ir aktyvų dalyvavimą mokyklos bendruomenėje.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

-            Stebimas mokinių įsitraukimas ir bendradarbiavimas.

-            Vertinamas matavimo priemonių naudojimo ir duomenų užrašymo tikslumas.

-            Veiklos metu pateikiamas žodinis grįžtamasis ryšys.

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Vertinamas galutinis triukšmo žemėlapis ir duomenų tikslumas.

Vertinamos suformuluotos išvados ir rekomendacijos.

Vertinamas gebėjimas paaiškinti triukšmo poveikį sveikatai ir aplinkai.

Mokinys

Įsivertinimas

Mokiniai apmąsto savo indėlį į grupės darbą.

Jie įvardija, ko išmoko ir kas jiems geriausiai pavyko.

Jie pagalvoja, ką kitą kartą galėtų patobulinti.

Draugų grįžtamasis ryšys

„Anksčiau maniau…, dabar suprantu…“

„Labiausiai mane nustebino…, nes…“

„Sužinojau, kad triukšmas gali…“

„Pastebėjau, kad mūsų mokykloje…“

„Kitą kartą norėčiau patobulinti…“

„Svarbiausia išvada, kurią padariau, yra…“

„Šioje veikloje man gerai sekėsi…, nes…“

„Prie tylesnės mokyklos aplinkos galiu prisidėti…“

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

Triukšmo matavimų lentelės ir mokyklos triukšmo žemėlapis.

Mokinių išvadų ir rekomendacijų santrauka.

Vaizdinės žemėlapių versijos, pritaikytos stendams ar skaitmeninėms platformoms.

Poveikio stebėjimas

-            Mokinių apmąstymai apie triukšmo lygio pokyčius ir savo indėlį.

-            Periodiniai triukšmo matavimai tose pačiose vietose ir rezultatų palyginimas.

-            Mokyklos bendruomenės atsiliepimai (komentarai, pastebėjimai).

-            Pastebėti galimi aplinkos ar elgesio pokyčiai triukšmingiausiose vietose.

Sklaida

Rezultatų pristatymas mokyklos skelbimų lentoje ir svetainėje.

Dalijimasis socialiniuose tinkluose ar mokyklos virtualioje platformoje.

Pristatymas mokyklos tarybai ar savivaldybės atstovams (pavyzdžiui, visuomenės sveikatos specialistams).

Tolesni žingsniai

Pakartoti triukšmo matavimus kitu metų laiku ar kitomis sąlygomis.

Išplėsti veiklą į kitas klases arba surengti mokyklos kampaniją „Tylesnė mokykla“.

Susieti veiklą su dailės pamokomis kuriant plakatus apie darnią ir sveiką aplinką.

Į būsimas veiklas įtraukti kitus DVT (pavyzdžiui, DVT 12 – atsakingą vartojimą).

Mokytojo apmąstymas

- Kas pavyko gerai ir kodėl?

- Ką kitą kartą pakeisčiau?

- Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?)

- Įtrauktis ir savijauta: kas pasiekta, o kas ne?

- Partnerystės ir bendruomenė: kokia pridėtinė vertė sukurta?

6 veikla (gyvoji laboratorija)
Parenk kokybiško švietimo veiksmų planą

Mokymosi tikslai

Baigę šią gyvosios laboratorijos veiklą mokiniai:

-            Supras ir apibūdins pagrindinius kokybiško švietimo principus (DVT 4).

-            Išanalizuos prieinamumo, teisingumo, įtraukties ir mokymosi visą gyvenimą klausimus savo bendruomenėje.

-            Dalyvaus demokratiniame pokalbyje, diskusijoje ir bendrame problemų sprendime.

-            Sukurs realius mokyklai ar bendruomenei skirtus sprendimus, paremtus DVT principais.

-            Susies švietimo gerinimą su ES tapatybe, vertybėmis ir teisėmis.

Sąsaja su DVT

Ši gyvosios laboratorijos veikla dera su DVT 4 – kokybišku švietimu – ir taip pat remia:

-            DVT 5 – lyčių lygybę

-            DVT 10 – mažinti nelygybę

-            DVT 16 – taika, teisingumas ir stiprios institucijos

-            DVT 17 – partnerystes siekiant tikslų (per bendruomenės įtraukimą)

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Veikla stiprina pagrindines ES vertybes:

-            Teisingumą ir įtrauktį

-            Žmogaus orumą ir žmogaus teises

-            Demokratinį dalyvavimą ir dialogą

-            Pagarbą įvairovei

-            Aktyvų europietišką pilietiškumą

Mokiniai nagrinėja, kaip švietimas yra bendra europietiška vertybė ir kaip geresnė mokymosi aplinka prisideda prie Europos švietimo erdvės bei mokymosi visą gyvenimą tikslų.

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla (13–15 m.)

Išankstinės žinios

Bazinis supratimas apie Europos Sąjungą ir jos valstybes nares.

Trukmė

-            90 min (arba 45 + 45 min)

-            Įvadas ir saugumas (10 min)

-            Matavimų atlikimas (30 min)

-            Rezultatų užrašymas ir analizė (30 min)

-            Aptarimas ir rekomendacijos (20 min)

Grupės dydis ir sudarymas

-            Pokalbis su visa klase

-            Mažos grupės (4–5 mokiniai)

-            Diskusijų komandos (už / prieš)

Aplinka

Klasė

Priemonės ir medžiaga

-            Popierius plakatams, žymekliai

-            Nešiojamieji kompiuteriai ar planšetės

-            Vaizdo įrašai ir infografikai apie DVT 4

-            ES svetainės ir švietimo portalai

-            Pristatymų programa

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

-            Pakviesti vietos ES informacijos centro atstovą ar „Erasmus+“ ekspertą

-            Pasidalyti rezultatais mokyklos parodoje, bendruomenės stende ar internete

-            Įtraukti tėvus ar vietos nevyriausybines organizacijas, kad įvertintų siūlomus sprendimus

Prieinamumas ir įtrauktis

-            Informacijos pateikimas: vaizdo įrašai, vaizdinė medžiaga, paprasti tekstai, keliomis kalbomis

-            Raiška: plakatai, skaidrės, piešiniai, galimybė pristatyti žodžiu

-            Įsitraukimas: vaidmenų, temų ir kūrybinių formų pasirinkimas

Aprašymas

1. Įvadas (10 min)

Mokytojas pristato gyvosios laboratorijos tikslą:

„Kartu ištirsime, ką mūsų mokykloje reiškia kokybiškas švietimas, ir kartu sukursime patobulinimų.“

Apšilimo pokalbis:

-            Ką tau reiškia kokybiškas švietimas?

-            Kodėl švietimas yra žmogaus teisė?

-            Ką ES sako apie švietimą ir lygybę?

Pristatomas DVT 4 – kokybiškas švietimas.

2. Pristatymas / tyrinėjimas (20 min)

Mokytojas pristato keturis kokybiško švietimo ramsčius:

1.     Prieinamumas

2.     Kokybė

3.     Teisingumas

4.     Mokymasis visą gyvenimą

Mokiniai pažiūri trumpą vaizdo įrašą apie DVT.

Tyrimo klausimai:

-            Kam gali būti sunku pasiekti mokslą mūsų krašte ar pasaulyje?

-            Ar mūsų mokykla suteikia teisingas, įtraukias mokymosi galimybes?

Mokiniai apmąsto savo mokymosi aplinką ir taip pradeda gyvosios laboratorijos stebėjimo etapą.

3. Darbas gyvojoje laboratorijoje – problemos įvardijimas ir bendras sprendimų kūrimas (30 min)

Mokiniai susiskirsto į 4–5 žmonių grupes ir sukuria plakatą pavadinimu:

„Kas daro švietimą kokybišką?“

Jame turi būti:

-            Pagrindiniai DVT 4 elementai

-            Tikros jų mokyklos ar bendruomenės problemos

-            2–3 sprendimai (veiksmai, kuriuos galėtų išbandyti ar pasiūlyti savo gyvojoje laboratorijoje)

-            Šūkiai ir vaizdinė raiška

Dėmesys realiems, pačių mokinių siūlomiems patobulinimams, pavyzdžiui:

-            Bendraamžių pagalbos mokantis sistema

-            Kampanija prieš diskriminaciją

-            Įtraukesnė mokymosi medžiaga

-            Žalesnės, saugesnės mokymosi erdvės (sąsaja su kitais DVT)

4. Individualus darbas ir sujungimas – DVT diskusija (25 min)

Diskusijos tema:

„Siekiant kokybiško švietimo, kas svarbiau: prieinamumas ar kokybė?“

-            A komanda – pirmiausia prieinamumas

-            B komanda – pirmiausia kokybė

Diskusijos eiga:

-            5 minutės pasiruošimo

-            3 minučių įžanginės kalbos (kiekvienai komandai)

-            Atsakymai į argumentus ir atvira diskusija (6–8 min)

-            1 minutės baigiamosios kalbos

Diskusija atkartoja ES demokratinį dialogą ir pagarbą skirtingiems požiūriams.

Mokytojas skatina:

-            Pagarba

-            Remtis faktais

-            Aiškią sandarą

-            Lygiavertį dalyvavimą

5. Pristatymai ir sujungimas (15 min)

Grupės pristato savo plakatus (2–3 minutės).

Mokiniai susieja savo projektų idėjas su diskusijos įžvalgomis:

-            Ar pasikeitė tavo nuomonė?

-            Kuris argumentas geriau parėmė DVT 4?

Mokiniai kartu susitaria dėl kitų gyvosios laboratorijos žingsnių.

6. Review & Reflection (5 min)

Prompt:

„Kodėl kokybiškas švietimas visiems būtinas darniai ateičiai?“

Mokiniai parašo trumpą apmąstymą ar išėjimo bilietą.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

-            Mokytojo stebimas bendradarbiavimas

-             Tyrimo kokybė

-            Dalyvavimas diskusijoje

-            Pagarbus pokalbis

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Vertinimo lentelė, kurioje vertinama:

-            DVT turinio tikslumas

-            Įvardytų problemų aktualumas

-            Siūlomų gyvosios laboratorijos sprendimų įgyvendinamumas

-            Argumentavimo kokybė ir aiškumas

Mokinys

Įsivertinimas

Trumpas apmąstymas apie:

-            Indėlį į grupės darbą

-            Dalyvavimą diskusijoje

-            DVT supratimą

Draugų grįžtamasis ryšys

Model:

-            „Anksčiau maniau… o dabar manau…“

-            Mokiniai pasako, kaip pasikeitė jų supratimas apie vandens kokybę ar patį tyrimą.

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

-            Plakatų nuotraukos

-            Diskusijų įrašai

-            Mokinių apmąstymai

-            Vaizdiniai prototipai

Poveikio stebėjimas

-            Apmąstymai prieš veiklą ir po jos

-            Mokinių nuostatų dėl DVT 4 pokytis

-            Didesnis ES vertybių suvokimas

Sklaida

-            Mokyklos svetainė

-            Su ES susiję renginiai („Europe Direct“, „Erasmus+“ diena)

-            Gyvosios laboratorijos skelbimų lenta

Tolesni žingsniai

-            Išbandyti mokinių sprendimus (bandomoji veikla)

-            Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ar bendruomenės grupėmis

-            Pristatyti rezultatus mokyklos vadovybei

Mokytojo apmąstymas

-            Kurios veiklos labiausiai įtraukė?

-            Kiek diskusija padėjo ugdytis demokratinį dalyvavimą?

-            Ar mokiniai susiejo DVT 4 su ES tapatybe ir vertybėmis?

-            Ką reikėtų patobulinti kitame gyvosios laboratorijos cikle?

7 veikla (gyvoji laboratorija):
Skaitmeninė gerovė – sprendimai, kuriuos siūlo patys mokiniai

Mokymosi tikslai

Baigę šią gyvosios laboratorijos veiklą mokiniai:

-            Suprasti ir apibūdinti pagrindinius skaitmeninės gerovės principus.

-            Išanalizuoti skaitmeninius įpročius ir įvardyti rizikas: per ilgą naudojimą, išsiblaškymą, patyčias internete ir privatumo klausimus.

-            Dalyvaus demokratiniame pokalbyje, diskusijoje ir bendrame problemų sprendime.

-            Sukurti realius, mokyklai skirtus gyvosios laboratorijos sprendimus skaitmeninei gerovei gerinti.

-            Susieti skaitmeninį pilietiškumą su ES vertybėmis, teisėmis ir atsakingu dalyvavimu internete.

-            Susies švietimo gerinimą su ES tapatybe, vertybėmis ir teisėmis.

Sąsaja su DVT

Ši gyvosios laboratorijos veikla dera su šiais darnaus vystymosi tikslais:

-            DVT 3 – gera sveikata ir gerovė (psichikos sveikata, saugūs skaitmeniniai įpročiai)

-            DVT 4 – kokybiškas švietimas (skaitmeninis raštingumas, atsakingas technologijų naudojimas)

-            DVT 9 – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra (technologijos ir skaitmeninė prieiga)

-            DVT 11 – darnios bendruomenės (neprivalomi kaimynystės patobulinimai)

-            DVT 12 – atsakingas vartojimas ir gamyba (neprivalomas maisto atliekų mažinimas valgykloje)

-            DVT 16 – taika, teisingumas ir stiprios institucijos (saugumas internete, privatumas, etika)

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Veikla stiprina pagrindines ES vertybes:

-            Žmogaus orumą ir saugumą (apsaugą ir gerovę internete)

-            Teisingumą ir įtrauktį (skaitmeninės atskirties mažinimą)

-            Pagarbą įvairovei (saugų bendravimą internete)

-            Demokratinį dalyvavimą ir dialogą (atsakingą skaitmeninį pilietiškumą)

-            Aktyvų europietišką pilietiškumą (teises ir pareigas skaitmeninėje erdvėje)

Mokiniai nagrinėja, kaip skaitmeninė gerovė susijusi su ES skaitmeninėmis teisėmis ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planu.

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla (13–15 m.)

Išankstinės žinios

Bazinis supratimas apie skaitmeninius įrenginius, interneto naudojimą ir bendravimą internete.

Trukmė

100 minučių

Grupės dydis ir sudarymas

-            Pokalbis su visa klase

-            Mažos grupės (4–5 mokiniai)

-            Diskusijų komandos (už / prieš)

Aplinka

Klasė

Priemonės ir medžiaga

-            Popierius plakatams, žymekliai

-            Nešiojamieji kompiuteriai ar planšetės

-            Skaitmeninės gerovės infografikai

-            ES saugumo internete medžiaga („Better Internet for Kids“, ES skaitmeninė strategija)

-            Mokyklos apklausos ar ekrano laiko duomenys (neprivaloma)

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

-            Pakviesti saugumo internete specialistą ar vietos ES informacijos centro atstovą

-            Pasidalyti gyvosios laboratorijos prototipais mokyklos svetainėje ar bendruomenės stende

-            Įtraukti tėvus ar informacinių technologijų mokytojus, kad pateiktų atsiliepimų

Prieinamumas ir įtrauktis

-            Informacijos pateikimas: vaizdo įrašai, vaizdinė medžiaga, supaprastinti tekstai, medžiaga keliomis kalbomis

-            Raiška: plakatai, infografikai, skaidrės, pristatymai žodžiu

-            Įsitraukimas: vaidmenų ir problemų pasirinkimas (ekrano laikas, privatumas, patyčios ir kt.)

Aprašymas

1.     Įvadas (10 min)

Mokytojas pristato gyvosios laboratorijos tikslą:

„Šiandien tyrinėsime, kaip atrodo sveiki skaitmeniniai įpročiai, ir kartu kursime sprendimus, gerinančius skaitmeninę gerovę mūsų mokykloje.“

Apšilimo klausimai:

-            Ką tau reiškia „skaitmeninė gerovė“?

-            Kuo technologijos padeda tau mokytis?

-            Kada skaitmeninis naudojimas gali tapti nesveikas?

-            Ką ES politika sako apie saugumą internete ir skaitmenines teises?

Pristatomi su skaitmenine gerove susiję DVT (3, 4, 9, 16).

2.     Pristatymas / tyrinėjimas (20 min)

Mokytojas paaiškina pagrindinius skaitmeninės gerovės ramsčius:

-            Sveiką naudojimą (ekrano laiko pusiausvyrą, pertraukas, miegą)

-            Saugumą (privatumą, patyčias internete, saugų bendravimą)

-            Skaitmeninį raštingumą (šaltinių vertinimą, klaidingos informacijos atpažinimą)

-            Įtrauktį (vienodą prieigą prie technologijų)

Mokiniai pažiūri trumpą vaizdo įrašą apie skaitmeninę gerovę.

Tyrimo klausimai:

-            Kam gali būti sunku išlaikyti sveikus skaitmeninius įpročius?

-            Kokių skaitmeninių iššūkių yra mūsų mokykloje (pavyzdžiui, išsiblaškymo, patyčių internete)?

-            Kaip technologijas naudoti saugiau ir prasmingiau?

Mokiniai pradeda gyvosios laboratorijos stebėjimus.

3.     Darbas gyvojoje laboratorijoje – problemos įvardijimas ir bendras sprendimų kūrimas (30 min)

Grupės sukuria plakatą pavadinimu:

„Kaip pagerinti skaitmeninę gerovę mūsų mokykloje?“

Include:

-            Pagrindiniai skaitmeninės gerovės principai

-            Tikros problemos (pavyzdžiui, per didelis telefono naudojimas, miego trūkumas, klaidinga informacija)

-            2–3 praktiški gyvosios laboratorijos sprendimai, pavyzdžiui:

o   Zonos be telefonų

o   Bendraamžių programa „Skaitmeninės pusiausvyros draugas“

o   Informacinės kampanijos

o   Saugaus naršymo dirbtuvės

o   Skaitmeninio poilsio iššūkiai

o   Neprivaloma papildoma tema: maisto atliekų mažinimas valgykloje ar kaimynystės patobulinimai

Grupės prideda vaizdų, šūkių, piktogramų.

4.     Individualus darbas ir sujungimas – DVT diskusija (25 min)

Diskusijos tema:

„Ar technologijos gerina, ar kenkia mokinių savijautai?“

A komanda – technologijos gerina savijautą

B komanda – technologijos kenkia savijautai

Diskusijos sandara:

-            5 minutės: pasiruošimas

-            3 minutės kiekvienai komandai: įžanginės kalbos

-            Atsakymai į argumentus ir atvira diskusija (6–8 minutės)

-            Baigiamosios kalbos

Mokytojas pabrėžia:

-            pagarbų bendravimą

-            faktais grįstą argumentavimą

-            demokratinį dialogą

-            lygiavertį dalyvavimą

5.     Pristatymai ir sujungimas (15 min)

Grupės pristato savo plakatus (po 2–3 minutes).

Apmąstymo klausimai:

-            Ar diskusija pakeitė tavo požiūrį?

-            Kurie sprendimai geriausiai atspindi DVT ir ES vertybes?

-            Kuri idėja realiausia gyvosios laboratorijos prototipui?

6.     Review & Reflection (5 min)

Išėjimo bilieto klausimas:

„Kodėl skaitmeninė gerovė svarbi darniai ir sveikai ateičiai?“

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

-            Mokytojo stebimas bendradarbiavimas

-            Atsakymų į tyrimo klausimus kokybė

-            Dalyvavimas diskusijoje

-            Pagarbus ir saugus bendravimas

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Vertinimo lentelė, kurioje vertinama:

-            Skaitmeninės gerovės sąvokų tikslumas

-            Įvardytų problemų aktualumas

-            Siūlomų gyvosios laboratorijos sprendimų įgyvendinamumas

-            Diskusijos argumentų kokybė

Mokinys

Įsivertinimas

Trumpas apmąstymas apie:

-            Asmeninis indėlis

-            Dalyvavimą diskusijoje

-            Skaitmeninės gerovės ir DVT supratimas

Draugų grįžtamasis ryšys

-            Kaip gerai bendradarbiavome?

-            Ko išmokau iš savo grupės?

-            Kaip galime patobulinti savo gyvosios laboratorijos sprendimą?

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

-            Plakatai ir prototipų eskizai

-            Diskusijų įrašai

-            Mokinių apmąstymai

-            Nuotraukos (su leidimu)

Poveikio stebėjimas

-            Apklausa apie skaitmeninius įpročius prieš veiklą ir po jos

-            Mokinių nuostatų dėl atsakingo technologijų naudojimo pokytis

-            Didesnis ES skaitmeninių vertybių suvokimas

Sklaida

-            Mokyklos svetainė

-            „Europe Direct“ ar Saugesnio interneto dienos renginiai

-            Gyvosios laboratorijos kampelis ar skelbimų lenta

Tolesni žingsniai

-            Išbandyti vieną sprendimą (bandomąją savaitę)

-            Bendradarbiauti su informacinių technologijų mokytojais, nevyriausybinėmis organizacijomis ar tėvais

-            Pristatyti rezultatus mokyklos vadovybei

Mokytojo apmąstymas

-            Kurios veiklos labiausiai įtraukė?

-            Ar mokiniai geriau suprato skaitmeninę gerovę?

-            Kiek diskusija padėjo ugdytis demokratinį dalyvavimą?

-            Ką galima patobulinti kitame gyvosios laboratorijos cikle?

8 veikla (gyvoji laboratorija):
Žalesnė mokykla per mokinių idėjas:
Mažiname maisto atliekas ir skatiname darnius įpročius

Mokymosi tikslai

Baigę šią gyvosios laboratorijos veiklą mokiniai:

-            Suprasti, kas yra maisto švaistymas ir kaip jis veikia klimato kaitą.

-            Išanalizuoti mokyklos mitybos įpročius (valgyklą, užkandžius, priešpiečių dėžutes) ir įvardyti rizikas bei galimybes.

-            Dalyvaus demokratiniame pokalbyje, diskusijoje ir bendrame problemų sprendime.

-            Sukurti realius gyvosios laboratorijos prototipus, mažinančius maisto atliekas ir skatinančius darnų vartojimą.

-            Susieti atsakomybę už aplinką su ES vertybėmis: darnumu, solidarumu ir aktyviu pilietiškumu.

Sąsaja su DVT

Ši gyvosios laboratorijos veikla dera su:

-            DVT 2 – nulis bado (atliekų mažinimas, maisto perskirstymo suvokimas)

-            DVT 12 – atsakingas vartojimas ir gamyba (maisto švaistymo mažinimas)

-            DVT 13 – klimato politika (poveikio aplinkai mažinimas)

-            DVT 11 – darnios bendruomenės (mokykla kaip darni aplinka)

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Veikla stiprina pagrindines ES vertybes:

-            Žmogaus orumą (teisingą maisto prieinamumą, atliekų mažinimą)

-            Solidarumą ir atsakomybę (bendrą atsakomybę už planetą)

-            Dalyvavimą ir demokratiją (mokinių siūlomus sprendimus)

-            Pagarbą ištekliams (darnų medžiagų ir maisto naudojimą)

Mokiniai nagrinėja, kaip maisto darnumas susijęs su Europos žaliuoju kursu ir ES strategija „Nuo ūkio iki stalo“.

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla (13–15 m.)

Išankstinės žinios

Bazinis supratimas apie skaitmeninius įrenginius, interneto naudojimą ir bendravimą internete.

Trukmė

100 minučių

Grupės dydis ir sudarymas

-            Pokalbis su visa klase

-            Mažos grupės (4–5 mokiniai)

-            Diskusijų komandos (už / prieš)

Aplinka

Stebėjimai klasėje ir mokyklos valgykloje

(trumpas gyvosios laboratorijos apėjimas)

Priemonės ir medžiaga

-            Popierius plakatams, žymekliai

-            Mokyklos maisto atliekų nuotraukos ar duomenų pavyzdžiai (tikri ar imituoti)

-            Vaizdo įrašai apie darnumą

-            ES medžiaga apie maisto švaistymą ir klimato politiką

-            Nešiojamieji kompiuteriai ar planšetės

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

-            Pakviesti vietos aplinkosaugos organizacijos atstovą

-            Pasidalyti projekto rezultatais su valgyklos darbuotojais ar tėvais

-            Įtraukti mokinių tarybą į prototipų įgyvendinimą

Prieinamumas ir įtrauktis

-            Vaizdinė medžiaga, diagramos, raktiniai žodžiai keliomis kalbomis

-            Užduočių pasirinkimas (piešti, pristatyti, kurti skaitmeniniu būdu)

-            Aiškios sakinių pradžios argumentavimui

-            Vaidmenys mišrių gebėjimų grupėse

Aprašymas

1.     Įvadas (10 min)

Mokytojas pristato pagrindinį gyvosios laboratorijos klausimą:

„Kaip galime sumažinti maisto švaistymą ir padaryti mokyklą darnesnę?“

Apšilimo klausimai:

-            Kas yra maisto švaistymas ir kodėl tai svarbu?

-            Kur mūsų mokykloje matai išmetamą maistą?

-            Kaip maisto švaistymas susijęs su klimato kaita?

-            Ką ES politika sako apie darnų maisto naudojimą?

Sąsaja su DVT 2, 12 ir 13.

2.     Pristatymas / tyrinėjimas (20 min)

Mokytojas pristato pagrindinius darnių mitybos įpročių ramsčius:

-            Išvengiamų atliekų prevenciją

-            Protingas porcijas ir atsakingą vartojimą

-            Maisto atliekų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą

-            Darnią gamybą ir tiekimo grandines

Mokiniai pažiūri trumpą vaizdo įrašą apie maisto švaistymą Europoje.

Tyrimo klausimai poromis:

-            Kas dažniausiai švaisto maistą ir kodėl?

-            Kokios yra švaistymo priežastys mūsų mokykloje?

-            Kaip paprasti elgesio pokyčiai galėtų sumažinti atliekas?

Mokiniai pradeda gyvosios laboratorijos stebėjimą (nuotraukos, užrašai, apsilankymas valgykloje).

3.     Darbas gyvojoje laboratorijoje – problemos įvardijimas ir bendras sprendimų kūrimas (30 min)

Grupės sukuria plakatą pavadinimu:

„Kaip sumažinti maisto švaistymą mūsų mokykloje?“

Include:

-            Pagrindiniai darnumo principai

-            Tikros vietoje pastebėtos problemos

-            2–3 gyvosios laboratorijos sprendimai, pavyzdžiui:

o   Kampanija „Imk tiek, kiek suvalgysi“

o   Mažesni padėklai arba porcijų pasirinkimas

o   Dalijimosi maistu stalas

o   Komposto dėžė maisto atliekoms

o   Plakatai ar vaizdo įrašai, skatinantys sąmoningai valgyti

o   Bendradarbiavimas su valgyklos darbuotojais

o   Programėlės atliekoms sekti

Grupės prideda piešinių, piktogramų ir aiškių veiksmų žingsnių.

4.     Individualus darbas ir sujungimas – DVT diskusija (25 min)

Diskusijos tema:

„Ar maistas švaistomas daugiausia dėl atskirų žmonių, ar dėl sistemų (mokyklų, prekybos centrų, įmonių)?“

A komanda – daugiau atliekų sukelia asmeniniai pasirinkimai

B komanda – daugiau atliekų sukelia sistemos ir institucijos

Structure:

-            Pasiruošimas (5 min)

-            Įžanginės kalbos (po 3 min)

-            Atsakymai į argumentus ir atvira diskusija (6–8 min)

-            Baigiamosios kalbos

Mokytojas pabrėžia: pagarbą, lygiavertį dalyvavimą, faktais grįstas idėjas ir demokratinį dialogą.

5.     Pristatymai ir sujungimas (15 min)

Kiekviena grupė pristato savo plakatus (po 2–3 minutes).

Apmąstymo klausimai:

-            Ar diskusija pakeitė tavo mąstymą?

-            Kuris sprendimas realiausias mūsų mokyklai?

-            Kaip šios idėjos susijusios su DVT ir ES vertybėmis?

6.     Review & Reflection (5 min)

Išėjimo bilietas:

„Kodėl maisto švaistymo mažinimas svarbus darniai ateičiai?“

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

-            Mokytojo stebimas darbas komandoje

-            Tyrimo analizės kokybė

-            Dalyvavimas diskusijoje

-            Pagarbus, įtraukus bendravimas

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Vertinimo lentelė, kurioje vertinama:

-            Maisto švaistymo sąvokų supratimas

-            Sprendimų realumas ir kūrybiškumas

-            Argumentavimo kokybė

Mokinys

Įsivertinimas

Apmąstymas apie:

-            Indėlį

-            Dalyvavimą diskusijoje

-            DVT 2, 12 ir 13 supratimą

Draugų grįžtamasis ryšys

Atsiliepimai apie:

-            Bendradarbiavimo kokybę

-            Komunikacijos aiškumą

-            Pasiūlymų, ką patobulinti

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

-            Plakatai, prototipų eskizai

-            Nuotraukos (su leidimu)

-            Mokinių apmąstymai

-            Diskusijų įrašai

Poveikio stebėjimas

-            Apklausa apie mitybos įpročius prieš veiklą ir po jos

-            Sumažėjęs atliekų kiekis valgykloje

-            Didesnis darnumo suvokimas

Sklaida

-            Mokyklos svetainė

-            Žalioji savaitė / Žemės diena

-            Gyvosios laboratorijos darnumo kampelis

Tolesni žingsniai

-            Išbandyti vieną sprendimą vieną savaitę

-            Dirbti su valgyklos darbuotojais ar ekologijos būreliu

-            Pristatyti rezultatus mokyklos vadovybei

Mokytojo apmąstymas

-            Kurios veiklos labiausiai įtraukė?

-            Ar mokiniai geriau suprato darnumą?

-            Kaip diskusija sustiprino demokratinį dalyvavimą?

-            Ką reikėtų patobulinti kitame cikle?