Veiklos klasėje

Veiklos pavadinimas:
#SwipeUpforRights

Mokymosi tikslai

-              Naudoti socialinius tinklus kaip pilietinės veiklos įrankį.

-              Suprasti pagrindines žmogaus teises ir skatinti pagarbą bei sąmoningumą.

-              Ugdytis vaizdinio pasakojimo, komunikacijos ir skaitmeninio pilietiškumo gebėjimus.

Sąsaja su DVT

DVT 16 – taika, teisingumas ir stiprios institucijos

DVT 10 – mažinti nelygybę

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Jaunimo dalyvavimas demokratijoje, žmogaus orumas, lygybė ir laisvė.

Amžius / lygis

 Pagrindinė mokykla (13–15 m.)

Išankstinės žinios

Bazinės žinios apie žmogaus teises ir susipažinimas su socialinių tinklų turiniu.

Trukmė

45’ + 45’ (Įvadas – 10 min; temos pasirinkimas ir scenarijus – 30 min; filmavimas ir įkėlimas – 30 min; aptarimas – 20 min)

Grupės dydis ir sudarymas

Grupės opo 3 ar 4 mokinius; kiekviena grupė gilinasi į vieną žmogaus teisę.

Aplinka

Klasė / lauke

Priemonės ir medžiaga

Išmanieji telefonai ar planšetės ir nemokama vaizdo montavimo programėlė („CapCut“, „InShot“); scenarijaus šablonas ir kiti vaizdo įrašai kaip pavyzdys.

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

Vaizdo įrašus galima paskelbti oficialiose mokyklos „Instagram“ ir „TikTok“ paskyrose.

Taip pat galima pakviesti jaunimo nuomonės formuotoją ar aktyvistą peržiūrėti ar pasidalyti turiniu.

Prieinamumas ir įtrauktis

Lankstūs vaidmenys kiekvienam grupės nariui. Naudojami subtitrai ir aiškus įgarsinimas.

Aprašymas

Kūrybinis klasės projektas, kuriame mokiniai per socialinius tinklus atkreipia dėmesį į žmogaus teises 15–30 sekundžių vaizdo įrašais. Kiekvienas įrašas turi raginimą veikti ir kviečia žiūrovą pamąstyti, atsakyti ar pasidalyti – taip net slinktelėjimas ekrane gali ką nors pakeisti. Mokytojas paaiškina darbo tikslą ir pasako, kad mokiniai kurs trumpą vaizdo įrašą socialiniams tinklams apie žmogaus teises. Tada mokiniai pasirenka temą (švietimą, žodžio laisvę, teisingumą, lyčių lygybę, kovą su diskriminacija) ir suplanuoja savo žinutę bei iššūkį žiūrovams. Paskui nufilmuoja sceną (ne ilgesnę nei 30 sekundžių) ir paskelbia ją mokyklos paskyroje (jei tokia yra) ar klasės platformoje. Pabaigoje klasė peržiūri visus įrašus ir juos aptaria.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Žinutės aiškumas,žinių apie žmogaus teises pritaikymas socialinių tinklų kalbai, bendradarbiavimas ir pagarba.

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Trumpas vaizdo įrašas apie žmogaus teises.

Mokinys

Įsivertinimas

Ar pasidalyčiau tuo savo paskyroje? Ar tai gali pakeisti kieno nors požiūrį?

Draugų grįžtamasis ryšys

I”-  „Anksčiau maniau… Dabar manau…“ Pagalvok, ko išmokai nagrinėdamas šią temą, ir užbaik sakinius: anksčiau maniau… dabar manau…

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

Aplankas visiems vaizdo įrašams; įrašų panaudojimas ypatingomis dienomis (pavyzdžiui, Žmogaus teisių dieną); kitų klasių pakvietimas tęsti kampaniją.

Poveikio stebėjimas

Peržiūros, patiktukai, dalijimaisi, komentarai; mokinių apmąstymai; nauji įrašai.

Sklaida

Socialiniai tinklai; vietos savivalda; artimiausias „Europe Direct“ centras

Tolesni žingsniai

Pakartoti veiklą kitomis temomis; susieti su daile ir kurti plakatus; surengti mokyklos kampaniją #humanrights

Mokytojo apmąstymas

Kas pavyko ir kodėl?

Ką kitą kartą pakeisčiau?

Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?)

Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas?

Partnerystės ir bendruomenė: kokia nauda?

Veiklos pavadinimas:
#FairStreets – teisingumas mūsų kaimynystėje

Mokymosi tikslai

- Naudoti smulkųjį kartografavimą kaip pilietinės veiklos įrankį;

- Suprasti pagrindines žmogaus teises kasdieniame miesto gyvenime (teisingumą, prieinamumą, saugumą ir gerovę, dalyvavimą) ir skatinti pagarbą.

Sąsaja su DVT

DVT 11: darnūs miestai ir bendruomenės;

DVT 10: mažinti nelygybę;

DVT 16: taika, teisingumas ir stiprios institucijos;

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Jaunimo dalyvavimas demokratijoje; žmogaus orumas, lygybė ir laisvė vietos viešosiose erdvėse ir paslaugose.

Amžius / lygis

 Pagrindinė mokykla (13–15 m.)

Išankstinės žinios

- Bazinės žinios apie žmogaus teises;

- Gebėjimas skaityti paprastus žemėlapius (legendą, orientavimąsi, paprastą mastelį);

- Savo kaimynystės pažinimas (pagrindinės gatvės, lankomos vietos, paslaugos, viešosios erdvės);

Trukmė

90 min (arba 45 + 45 min)

Grupės dydis ir sudarymas

Grupės opo 3 ar 4 mokinius; kiekviena grupė gilinasi į vieną vietos teisingumo klausimą (viena vieta – viena teisė).

Aplinka

Klasė ir mokyklos apylinkės (arba patalpose, naudojantis nuotraukomis, „Street View“ ar anksčiau surinktais duomenimis).

Priemonės ir medžiaga

Išmanieji telefonai ar planšetės; atspausdintas kaimynystės žemėlapis arba „Google My Maps“; rašymo ir piešimo priemonės;

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

Vietos bendruomenės nariai; įtraukite tėvus ar globėjus dalytis idėjomis ir pasivaikščioti po kaimynystę.

Prieinamumas ir įtrauktis

Lankstūs vaidmenys komandoje;

Aprašymas

Mokiniai tyrinėja, kaip teisingumas ir prieinamumas atrodo jų pačių kaimynystėje. Per trumpus stebėjimus lauke ir pokalbius grupėse jie išsirenka vieną „karštąjį tašką“ ir jį nagrinėja per keturias teisingumo prizmes: teisingumo, prieinamumo, gerovės ir saugumo bei dalyvavimo. Jie užrašo duomenis, juos paaiškina ir pasiūlo mažų, realių patobulinimų. Veikla baigiama „kritiniu žemėlapiu“ ir trumpu socialinių tinklų stiliaus vaizdo įrašu, kuriuo pristatomi radiniai ir pasiūlymai.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Žinutės aiškumas, keturių teisingumo prizmių (teisingumo, prieinamumo, saugumo, dalyvavimo) taikymas, stebėjimo ir jo paaiškinimo ryšys, kūrybiškumas vaizdinėje ir skaitmeninėje komunikacijoje, bendradarbiavimas ir pagarba.

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Galutinis žemėlapis, kuriame pristatytas bendruomenės iššūkis ir siūlomi sprendimai (faktai atskirti nuo nuomonių, aiškiai matomas priežasties ir pasekmės ryšys), rodantis aiškų keturių prizmių supratimą, tikslų pasirinkto taško paaiškinimą ir realias, įgyvendinamas patobulinimo idėjas.

Mokinys

Įsivertinimas

Kaip po šios veiklos pasikeitė mano požiūris į savo kaimynystę? Ką sužinojau apie teisingumą, prieinamumą, saugumą ir dalyvavimą savo bendruomenėje?

Draugų grįžtamasis ryšys

„Anksčiau maniau… Dabar manau…“ apie mūsų kaimynystės teisingumo klausimą (po vieną konkrečią įžvalgą kiekvienam).

Vienas šiltas (stiprybė) ir vienas išmintingas (įgyvendinamas) pasiūlymas pagal sėkmės kriterijus.

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

- Lauko užrašai ir stebėjimai iš kaimynystės taško;

- Eskizai, nuotraukos ar pažymėti žemėlapiai;

- Grupių pokalbių užrašai ar analizės lapai;

- Galutinis „kritinis žemėlapis“ ar stendas su įvardytu iššūkiu ir siūlomais sprendimais;

Poveikio stebėjimas

Pokyčiai mokinių supratime apie teisingumą, prieinamumą, saugumą ir dalyvavimą jų bendruomenėje;

Sklaida

Socialiniai tinklai; vietos savivalda;

Tolesni žingsniai

- Susisiekite su savivaldybe ar seniūnija ir pasidalykite žemėlapiais bei vaizdo įrašais (trumpa vaizdinė ataskaita vietos valdžiai, pavyzdžiui, „3 galimi mūsų kaimynystės patobulinimai“);

- Surenkite viešą parodą (mokykloje, bibliotekoje ar internete).

Mokytojo apmąstymas

Kas pavyko ir kodėl?

Ką kitą kartą pakeisčiau?

Mokymosi įrodymai (ar pasiekti sėkmės kriterijai?)

Įtrauktis ir savijauta: kas liko nepasiektas?

Partnerystės ir bendruomenė: kokia nauda?

Veiklos pavadinimas:
 Vandens kokybės tyrimas: ar mūsų vanduo švarus?

Mokymosi tikslai

Ištirti vandens kokybę paprastais STEAM metodais.

Suprasti, kaip vandens tarša veikia žmonių sveikatą ir ekosistemas.

Ugdytis kritinį mąstymą, duomenų analizės ir problemų sprendimo gebėjimus.

Formuoti teigiamą požiūrį į darnų vandens išteklių naudojimą.

Sąsaja su DVT

DVT 6 – švarus vanduo ir sanitarija

DVT 3 – gera sveikata ir gerovė

DVT 14 – gyvybė vandenyje

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

-Atsakingas vartojimas ir aplinkosauginis sąmoningumas.

-Žmogaus orumas ir teisė į sveiką, saugią aplinką.

- Pilietiškumas ir atsakomybė už bendruomenės gerovę.

Amžius / lygis

10–11 metų mokiniai (pradinės mokyklos pabaiga)

Išankstinės žinios

Bazinės žinios apie gamtą ir vandenį kaip išteklių.

Gebėjimas atlikti paprastus matavimus ir užrašyti duomenis.

Trukmė

90 min (arba 45 + 45 min)

Įvadas ir saugumas (10 min)

Matavimų atlikimas (30 min)

Rezultatų užrašymas ir analizė (30 min)

Aptarimas ir rekomendacijos (20 min)

Grupės dydis ir sudarymas

 3–4 mokiniai grupėje; kiekviena grupė tiria atskirą vandens mėginį ar rodiklį.

Aplinka

Klasė / lauko erdvė / mokyklos teritorija / netoliese esantis vandens telkinys.

Priemonės ir medžiaga

Vandens tyrimo rinkiniai (pH, drumstumas, temperatūra, skaidrumas).

Stikliniai indai mėginiams.

Termometrai, matavimo cilindrai, matavimų lentelės.

Darbo lapai duomenims užrašyti.

Jei įmanoma – planšetės nuotraukoms ir užrašams.

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

-Galimas bendradarbiavimas su vietos ar aplinkosaugos specialistu.

-Pristatykite tyrimo rezultatus mokyklos bendruomenei ar tėvams.

-Surinktus duomenis panaudokite mokyklos aplinkosaugos kampanijai.

Prieinamumas ir įtrauktis

Vaidmenys: matuotojai, fotografai, analitikai, pristatymo rengėjai.

Paprasti, vaizdūs tyrimai, tinkantys skirtingų poreikių mokiniams.

Aiškios instrukcijos ir tvarkingos lentelės.

Aprašymas

Tai praktinis tiriamasis darbas, padedantis mokiniams suprasti, kurie vandens kokybės rodikliai veikia žmonių sveikatą ir ekosistemų būklę. Mokytojas trumpai pristato vandens taršos priežastis, tyrimo tikslą ir saugumo taisykles.

Grupės tiria skirtingus vandens mėginius (iš čiaupo, tvenkinio, balos, lietaus surinktuvo) arba atlieka skirtingus matavimus. Mokiniai matuoja vandens pH, temperatūrą, skaidrumą ir išvaizdą, užrašo rezultatus lentelėje ir palygina su švaraus vandens rodikliais.

Paskui visos grupės aptaria, kas galėjo lemti skirtumus, ir pateikia rekomendacijų, kaip mažinti vandens taršą ir saugoti vandens išteklius. Galiausiai grupės pristato išvadas, iliustruodamos jas nuotraukomis ar trumpais komentarais.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Tikslūs matavimai ir saugumo taisyklių laikymasis.

Gebėjimas analizuoti duomenis ir paaiškinti rezultatus.

Aktyvus bendradarbiavimas grupėje.

Aiškiai suformuluoti pasiūlymai, kaip saugoti vandenį.

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Užpildytas tyrimo lapas ir trumpas grupės pristatymas.

Mokinys

Įsivertinimas

Ar suprantu, kurie rodikliai parodo vandens kokybę?

Ar galiu paaiškinti, kaip žmonės prisideda prie vandens taršos?

Ką aš pats galiu padaryti savo aplinkoje?

Draugų grįžtamasis ryšys

Model:

„Anksčiau maniau… o dabar manau…“

Mokiniai pasako, kaip pasikeitė jų supratimas apie vandens kokybę ar patį tyrimą.

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

Užpildyti tyrimo lapai.

Matavimų nuotraukos.

Grupių pristatymų įrašai ar skaidrės.

Jei mokykla dalyvauja „Ekomokyklų“ programoje, rezultatus galima įtraukti į aplinkos stebėsenos ataskaitas.

Poveikio stebėjimas

Mokinių apmąstymai.

Rekomenduotų veiksmų įgyvendinimas klasėje ar mokykloje.

Mokinių elgesio pokyčiai (vandens taupymas, atsakomybė už aplinką).

Sklaida

Pristatymas mokyklos bendruomenei.

Paskelbimas mokyklos socialiniuose tinkluose.

Stendas koridoriuje: „Mūsų vandens tyrimo rezultatai“.

Bendradarbiavimas su vietos ekologijos centrais.

Tolesni žingsniai

Pakartoti tyrimą kitu metų laiku ir palyginti rezultatus.

Integruoti matematiką (grafikus), biologiją (vandens biologinę įvairovę) ir informacines technologijas (duomenų vaizdavimą).

Pradėti ilgalaikį „Mokyklos vandens stebėsenos projektą“.

Mokytojo apmąstymas

Kas pavyko ir kodėl?

Kur mokiniams buvo sunku?

Ar pasiekėme mokymosi tikslus?

Kaip sėkmingai įtraukėme visus mokinius?

Kuo veikla buvo naudinga bendruomenei?

Veiklos pavadinimas:
 Energijos misija „Surask energijos švaistytojus!“

Mokymosi tikslai

-Rasti mokyklos vietas, kuriose švaistoma energija (šviesa, šiluma, elektra, vanduo).

-Suprasti, kodėl svarbu taupyti energiją dėl darnumo ir klimato kaitos mažinimo.

-Ugdytis stebėjimo, analizės ir problemų sprendimo gebėjimus.

-Sukurti klasės ar mokyklos „Energijos taupymo planą“.

- Skatinti mokinius kasdien elgtis atsakingai.

Sąsaja su DVT

-DVT 7 – švari ir prieinama energija

-DVT 12 – atsakingas vartojimas ir gamyba

-DVT 13 – klimato politika

-DVT 11 – darnūs miestai ir bendruomenės

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

- Atsakomybė už aplinkos apsaugą ir bendruomenės gerovę;

- Europos žaliasis kursas ir darnus gyvenimo būdas;

- Pilietinis aktyvumas ir atsakingas išteklių naudojimas;

- Rūpestis klimatu ir ateities kartomis.

Amžius / lygis

10–11 metų mokiniai

Išankstinės žinios

- Bazinės žinios apie energijos vartojimą namuose ir mokykloje.

- Gebėjimas stebėti, užrašyti ir įvertinti aplinką.

Trukmė

- Įvadas ir tikslų aptarimas (10 min)

- Energijos švaistymo paieška mokykloje (30 min)

- Duomenų analizė (30 min)

- Energijos taupymo plano pristatymas ir parengimas (20 min)

Grupės dydis ir sudarymas

3–4 mokinių grupės; kiekviena tiria skirtingą mokyklos erdvę (klasę, koridorius, valgyklą, tualetus, sporto salę, kiemą).

Aplinka

- Klasė ir mokyklos teritorija (vidaus ir lauko erdvės).

Priemonės ir medžiaga

- Planšetės ar telefonai nuotraukoms (neprivaloma)
-Užrašų lapai ir tyrimo lentelės
-Termometras ar paprastos šilumos nuostolių priemonės (jei yra)

-Mokyklos plano kopijos ar žemėlapis
-Lipdukai ar žymekliai energijos švaistymo vietoms pažymėti

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

- Rezultatus galima pristatyti mokyklos administracijai ar ūkio darbuotojams.

- Parengtą planą galima įtraukti į mokyklos aplinkosaugos iniciatyvas.

- Galima pakviesti energetikos specialistą aptarti galimų sprendimų.

Prieinamumas ir įtrauktis

- Kiekvienoje grupėje mokinys pasirenka jam tinkamą vaidmenį: stebėtojo, užrašų vedėjo, fotografo ar pranešėjo.
- Naudojamos aiškios lentelės su paveikslėliais.
- Mokiniai, kuriems reikia pagalbos, gali gilintis tik į vieną energijos švaistymo rūšį (pavyzdžiui, šviesą).
- Visi duomenys užrašomi trumpai, paprastais sakiniais.

Aprašymas

Tai tiriamoji misija, kurioje mokiniai tampa energijos inspektoriais ir ieško vietų, kur švaistoma elektra, vanduo ar šiluma. Mokytojas trumpai paaiškina, kodėl energijos taupymas svarbus ir klimatui, ir kasdienėms išlaidoms. Grupės gauna mokyklos plano kopijas ir tyrimo lenteles.

Mokiniai apeina skirtingas mokyklos erdves ir tikrina:

·         ar nepalikta degti šviesų,

·         ar nėra atidarytų langų, kai veikia šildymas,

·         ar neteka vanduo iš čiaupų,

·         ar neveikia prietaisai, kai jų nereikia,

·         ar nepaliktos atidarytos durys, pro kurias išeina šiluma.

Grįžę į klasę jie sudeda duomenis, pažymi „švaistymo taškus“, aptaria sprendimus ir galiausiai sukuria trumpą „10 geriausių energijos taupymo patarimų“ sąrašą.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Mokiniai tiksliai užrašo savo stebėjimus.
 Grupės paaiškina, kodėl tam tikra vieta laikoma energijos švaistymo tašku.

Mokinių pasiūlymai praktiški ir pagrįsti.

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Grupės pristatymas ir „Energijos taupymo planas“

Mokinys

Įsivertinimas

Ar pastebiu, kur pats galiu sutaupyti energijos?
 Ko naujo sužinojau apie energijos vartojimą mokykloje?

Draugų grįžtamasis ryšys

„Pastebėjau, kad… Siūlau, kad…“

Mokiniai aptaria kitos grupės rastus sprendimus.

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

Užpildytos tyrimo lentelės
 Mokyklos erdvių nuotraukos
 Grupių rekomendacijos mokyklai
Papildymai „Energijos taupymo plano“ plakatuose

Poveikio stebėjimas

Ar bent dalis mokinių pasiūlymų įgyvendinta?

Ar mokiniai pastebi savo elgesio pokyčius?

Energijos vartojimo tendencijos (jei mokykla jas seka).

Sklaida

- Stendas koridoriuje: „Surask energijos švaistytojus!“

- Straipsnis mokyklos svetainėje
- Pristatymas klasėms ar mokinių tarybai

- Sąsaja su „Ekomokyklų“ programa

Tolesni žingsniai

- Pakartoti misiją kitu metų laiku (žiemą ar vasarą) ir palyginti rezultatus.

- Sukurti ilgalaikę energijos taupymo iniciatyvą.

- Integruoti matematikos grafikus ir informacinių technologijų vizualizacijas.

Mokytojo apmąstymas

- Kaip aktyviai mokiniai dalyvavo stebėjimo veikloje?
- Ar siūlyti sprendimai buvo realūs?
- Ką kitą kartą būtų galima patobulinti?
- Ar mokiniai suprato energijos taupymo vertę?

     Veiklos pavadinimas:

Vaizdo iššūkis „STOP plastikui!“

Mokymosi tikslai

- Ugdytis gebėjimą sukurti trumpą vaizdinį pasakojimą aplinkos tema.

- Naudoti socialinius tinklus kaip pilietinio įsitraukimo ir aplinkosauginio aktyvizmo įrankį.
- Atpažinti darnius ir nedarnius kasdienius pasirinkimus.

Sąsaja su DVT

DVT 12 – atsakingas vartojimas ir gamyba
DVT 13 – klimato politika

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Atsakomybė, solidarumas, rūpinimasis aplinka, pilietiškumas.

Amžius / lygis

10–11 metų mokiniai

Išankstinės žinios

Bazinės žinios apie klimato kaitą, atliekų rūšiavimą ir darnius pasirinkimus.

Trukmė

45 + 45 min (įvadas – 10 min; temos pasirinkimas ir scenarijus – 30 min; filmavimas ir įkėlimas – 30 min; aptarimas – 20 min)

Grupės dydis ir sudarymas

3–4 mokinių grupės. Kiekviena pasirenka temą: plastiko mažinimą, rūšiavimą, darnią mitybą, energijos taupymą, klimato veiksmus mokykloje ir kt.

Aplinka

Klasė / lauko klasė

Priemonės ir medžiaga

Telefonai ar planšetės, „CapCut“ ar „InShot“, planavimo šablonai, pavyzdiniai vaizdo įrašai.

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

-Publishing videos on the school’s Instagram/TikTok.
- Galima pakviesti vietos aplinkosaugos aktyvistą ar „Zero Waste“ atstovą

Prieinamumas ir įtrauktis

Aiškūs žingsniai, subtitrai, pasirenkami vaidmenys (scenarijaus autorius, aktorius, režisierius, montuotojas)

Aprašymas

Kūrybinė veikla, parodanti, kaip socialiniai tinklai gali skleisti žinutes apie darnius pasirinkimus.

Mokiniai sukuria 15–30 sekundžių vaizdo įrašą aplinkos tema ir pakviečia žiūrovus atlikti vieną darnų veiksmą (pavyzdžiui, „Išbandyk savaitę be plastiko“, „Išjunk šviesas vienai valandai“, „Surūšiuok 5 daiktus“).

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Aiški žinutė

Tikslūs aplinkosaugos faktai

Parodytas darnus pasirinkimas

Bendradarbiavimas ir kūrybiškumas

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

 Galutinis vaizdo įrašas apie DVT 12 arba DVT 13

Mokinys

Įsivertinimas

- Ar pats pasidalyčiau šiuo įrašu?

- Kokią darnumo žinutę norėjau perduoti?

Draugų grįžtamasis ryšys

Šablonas: išsiųsta

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

- Vaizdo įrašų aplankas
- Dalijimasis įrašais ypatingomis progomis (Žemės dieną, Klimato savaitę)
- Kitų klasių pakvietimas tęsti kampaniją

Poveikio stebėjimas

- Peržiūros, komentarai ir iššūkių įvykdymas

- Mokinių apmąstymai

- Nauji darnūs įpročiai mokykloje

Sklaida

- Socialiniai tinklai

- Susitikimas su vietos bendruomene

- „Europe Direct“ centras

Tolesni žingsniai

- Plakato ar mokyklos kampanijos sukūrimas
- Veiklos pakartojimas nauja darnumo tema
- Sąsaja su dailės ar gamtos mokslų pamokomis

Mokytojo apmąstymas

- Kas pavyko gerai?

- Ką kitą kartą pakeisčiau?

- Įsitraukimas ir emocinė savijauta.

- Ko išmokau? Mokinių žinios apie klimatą ir vartojimą

Veiklos pavadinimas:
Europos jaunimas prieš skurdą

Mokymosi tikslai

- Mokiniai supranta, kas yra skurdas Europoje ir kokios jo priežastys.

- Mokiniai nagrinėja, kaip skurdas susijęs su DVT 1 – mažinti skurdą ir kitais susijusiais DVT (2, 3, 4, 10).

- Mokiniai tyrinėja, kaip ES vertybės (lygybė, orumas, solidarumas, žmogaus teisės) kreipia kovą su skurdu.

- Mokiniai praktiškai išbando socialinį aktyvizmą kurdami nedidelius informacinius plakatus ir siūlydami realius jaunimo veiksmus.

- Mokiniai apmąsto savo asmeninę ir europietišką tapatybę socialinio teisingumo požiūriu.

Sąsaja su DVT

  Pagrindinis DVT: DVT 1 – mažinti skurdą

  Susiję DVT:

DVT 2 – nulis bado

DVT 3 – gera sveikata ir gerovė

DVT 4 – kokybiškas švietimas

DVT 10 – mažinti nelygybę

DVT 17 – partnerystės siekiant tikslų

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

- Dera su europietiškomis vertybėmis: solidarumu, įtrauktimi, lygybe, teisingumu, žmogaus orumu.

- Parodo, kaip ES kovoja su skurdu per socialinę politiką, teisių apsaugą ir bendruomenės programas.

- Padeda mokiniams pamatyti save kaip aktyvius Europos piliečius, siekiančius teisingumo ir lygių galimybių.

Amžius / lygis

Amžius 12–17

Išankstinės žinios

Bazinis supratimas apie socialinius klausimus.

Trukmė

60 minučių (galima pratęsti iki 90)

Grupės dydis ir

sudarymas

- Mažos grupės po 3–4

- Visa klasė diskusijai

-Individualus apmąstymas

Aplinka

Klasė; sienos erdvė plakatų galerijai

Neprivalomos skaitmeninės priemonės, jei plakatai kuriami internete

Priemonės ir

Medžiaga

 A3/A4 popierius

  Žymekliai, spalvoti pieštukai

  Atspausdintos DVT 1 piktogramos

  Vaizdo įrašai apie skurdą Europoje

  Informaciniai lapai ar jaunimui suprantami skaičiai

  Lipnūs lapeliai atsiliepimams

Bendruomenės ir

partnerių įtraukimas

(optional)

 Vietos nevyriausybinė organizacija, dirbanti su skurdu ar maisto bankais

 Mokyklos socialinis darbuotojas

 Bendruomenės savanoriai ar savivaldybės atstovas

Prieinamumas ir įtrauktis

 Supaprastinti tekstai ir vaizdinė medžiaga

 Galimybė piešti vietoj rašymo

 Mišrių gebėjimų grupės

 Instrukcijos žingsnis po žingsnio

 Patogus klasės išdėstymas

Aprašymas

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Mokytojo klausimai per pokalbius

Grupinio darbo stebėjimas

Patikrinimas veiklos viduryje: „Įvardyk vieną priežastį ir vieną sprendimą, kuriuos radote.“

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Plakatėlis vertinamas pagal paprastą lentelę (aiškumas, sąsaja su ES ir DVT, veiksmų idėjos, vaizdinė raiška)

Neprivalomas 1–2 minučių grupės pristatymas

Mokinys

Įsivertinimas

Apmąstymo klausimas:
„Kokio veiksmo prieš skurdą galiu imtis aš pats?“

Draugų grįžtamasis ryšys

Galerijos apžiūra

Mokiniai palieka komentarus ant lipnių lapelių („Man patinka…“, „Tai privertė susimąstyti…“, „Turiu klausimą…“)

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

 -Plakatų nuotraukos

- Mokinių apmąstymai

 -Pokalbių užrašai ar citatos

Poveikio stebėjimas

 -Trumpas klausimas prieš ir po veiklos: „Ką jauni žmonės gali padaryti, kad skurdo būtų mažiau?“

 -Stebimas įsitraukimas dirbant kartu

Sklaida

Iškabinti plakatus mokyklos koridoriuje

Pasidalyti mokyklos naujienlaiškyje, svetainėje ar ES kampelyje

Apsikeisti plakatais su partnerių mokyklomis („eTwinning“)

Tolesni žingsniai

Surengti maisto ar drabužių aukojimo akciją

Susieti su pamokomis apie nelygybę, migraciją ar ES socialinę politiką

Pakviesti svečią pranešėją

Mokytojo apmąstymas

  Kas pavyko ir kodėl?

  Ką kitą kartą pakeisčiau?

  Ar mokiniai pasiekė sėkmės kriterijus?

  Kas dalyvavo visavertiškai? Kam reikėjo daugiau pagalbos?

  Ar bendradarbiavimas su partneriais davė naudos?

Veiklos pavadinimas:
Europos jaunimas už klimatą

Mokymosi tikslai

-Mokiniai supranta klimato kaitą kaip pasaulinį ir europinį iššūkį.

- Mokiniai suvokia, kaip veiksmai dėl klimato remia ES vertybes (solidarumą, darnumą, atsakomybę).

- Mokiniai susipažįsta su jaunimo aktyvizmu prieš klimato kaitą.

- Mokiniai kartu kuria plakatėlius , skatinančius klimato veiksmus mokykloje ar bendruomenėje.

Sąsaja su DVT

Pagrindinis DVT:

- DVT 13 – klimato politika

Susiję DVT:

- DVT 7 – prieinama ir švari energija

- DVT 11 – darnūs miestai ir bendruomenės

- DVT 12 – atsakingas vartojimas ir gamyba

- DVT 14 – gyvybė vandenyjer

-DVT 15 – gyvybė sausumoje

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

-Highlights darnumas, vienas pagrindinių Europos prioritetų.

- Susieja klimato aktyvizmą su europiniu bendradarbiavimu (žaliuoju kursu, „Fit for 55“).

- Sustiprina ES vertybes: solidarumą, demokratiją, žmogaus teises, socialinį ir aplinkos teisingumą.

Amžius / lygis

12–17 metų

Išankstinės žinios

Bazinis supratimas apie aplinkos problemas.

Trukmė

60 minučių (galima pratęsti iki 90 minučių)

Grupės dydis ir sudarymas

Grupės po 3–4 mokinius

Įvadas ir apmąstymas su visa klase

Aplinka

 Klasė, stalai grupiniam darbui

 Mokyklos sienas „Klimato aktyvizmo galerijai“

Priemonės ir medžiaga

 A3 popierius ar kartonas

 Žymekliai, spalvos

Lipnūs lapeliai

 Atspausdinti ES ir DVT 13 simboliai

 Trumpas vaizdo įrašas apie klimato kaitą ar klimato aktyvizmą

 Jaunų Europos klimato aktyvistų pavyzdžiai (pavyzdžiui, Greta Thunberg, Anuna de Wever)

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

 Pakviesti vietos aplinkosaugos organizaciją

 Bendradarbiavimas su mokyklos ekologijos būreliu

 Savivaldybės aplinkos apsaugos skyrius

Prieinamumas ir įtrauktis

 Naudoti vaizdines piktogramas, paprastą žodyną

 Leisti piešti vietoj rašymo

 Pateikti sakinių pradžias

 Mišrių gebėjimų grupės

Galimybė kurti skaitmeninį plakatą

Aprašymas

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

 Mokytojas veda grupių pokalbius

 Klausimais tikrina supratimą

Veiklos viduryje – „klimato faktų patikra“ ant lipnių lapelių

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Plakato vertinimo lentelė, kurioje vertinama:

- Žinutės aiškumas

- Sąsaja su klimato kaita ir ES vertybėmis

-Siūlomas veiksmas

-Kūrybiškumas ir darbas komandoje

Mokinys

Įsivertinimas

 Kaip užtikrintai galiu paaiškinti, kas yra klimato kaita?

 Apmąstymas: „Mano asmeninis klimato veiksmas šią savaitę yra…“

Draugų grįžtamasis ryšys

Galerijos apžiūra su paprastais klausimais: „Kas man patinka…“ / „Klausimas…“

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

 Plakatų nuotraukos

 Mokinių citatos

Poveikio stebėjimas

 Sekti mokinių pažadus

 Palyginti supratimą prieš pamoką ir po jos

Stebėti klasės ekologiškus veiksmus (išjungtas šviesas, rūšiavimą ir kt.)

Sklaida

 Mokyklos svetainė ar ekologijos stendas

 Pristatyti mokinių tarybai

 Pasidalyti su „Erasmus+“ ar „eTwinning“ partnerių mokykla

Tolesni žingsniai

 Sukurti klasės klimato veiksmų planą

 Surengti mokyklos „Žaliąją savaitę“

 Susieti su pamoka apie ES žaliąjį kursą

Mokytojo apmąstymas

- Kas pavyko gerai?

- Ką kitą kartą pakeisiu?

- Ar visi mokiniai buvo įsitraukę?

- Ar plakatai parodė tikrą supratimą?

- Ar mokiniai susiejo klimato veiksmus su europietiška tapatybe?