Medžiaga

Mokymosi tikslai

• Suprasti, kaip bendruomenės elgėsi per COVID-19 krizę.
• Įvardyti solidarumo ir atsparumo pavyzdžių Europoje.
• Išnagrinėti, kokios svarbios yra bendruomenės paramos sistemos.

Sąsaja su DVT

Pagrindinis DVT

• DVT 3 – gera sveikata ir gerovė 

Susiję DVT

• DVT 10 – mažinti nelygybę 

• DVT 11 – darnūs miestai ir bendruomenės

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

• Solidarumas ir vienybė 
• Pagarba žmogaus orumui 
• Atsakomybė bendruomenei
• Socialinė įtrauktis

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla – 13–16 metų

Išankstinės žinios

Bazinis supratimas apie COVID-19 ir bendruomenės pagalbos veiklas.

Trukmė

Iš viso: 60–90 minučių

Grupės dydis ir sudarymas

Mokiniai suskirstomi į 4–5 asmenų grupes

Aplinka

Klasė arba kompiuterių klasė

Priemonės ir medžiaga

• Atspausdinti atvejo aprašymai
• Trumpi vaizdo įrašai ar naujienų ištraukos
• Popierius plakatams ir žymekliai
• Apmąstymo darbo lapai

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas 

Pakvieskite sveikatos priežiūros darbuotoją ar bendruomenės savanorį papasakoti apie vietos patirtį per pandemiją.

Prieinamumas ir įtrauktis

• Yra supaprastinta skaitymo medžiaga 
• Pridėtos vaizdinės priemonės ir paveikslėliai 
• Skatinamos mišrių gebėjimų grupės

Aprašymas

Mokiniai nagrinėja, kaip kaimynystės grupės ir savanoriai visoje Europoje per COVID-19 karantinus padėjo senjorams ir pažeidžiamiems žmonėms. Jie analizuoja maisto pristatymo sistemas, savanorių tinklus ir emocinės paramos programas

Naudingos nuorodos:

https://www.who.int/news-room/feature-stories/detail/city-volunteering-service-keeps-older-people-safe-in-%C5%82%C3%B3d%C5%BA-poland?utm_source=chatgpt.com

https://www.local.gov.uk/our-support/coronavirus-council-information-and-support/covid-19-good-council-practice/covid-19?utm_source=chatgpt.com

https://www.unesco.org/en/articles/caregiving-elderly-during-covid-19-crisis-youthofunesco-story-olga?utm_source=chatgpt.com

https://time.com/5816650/italy-solidarity-coronavirus/?utm_source=chatgpt.com

Grupės aptaria:

• kodėl per pandemiją solidarumas tapo toks svarbus 

• kaip bendruomenės kartu sprendė iššūkius 

• kokias pamokas galima pritaikyti savo bendruomenėje 

Mokiniai sukuria „Bendruomenės pagalbos veiksmų plakatą“, kuriame parodo, kaip piliečiai gali padėti krizių metu.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Mokytojas stebi dalyvavimą, grupių pokalbius ir solidarumo sąvokų supratimą.

Apibendrinamasis vertinimas 

Grupės pateikia:

• Trumpa atvejo santrauka 

• Jų pagalbos veiksmų plakatas 

Mokinys

Įsivertinimas

„Vienas dalykas, kurį sužinojau apie solidarumą, yra…“ 

„Vienas būdas, kaip galiu padėti kitiems krizės metu, yra…“

Draugų grįžtamasis ryšys

Mokiniai pasako:

• kas buvo stipru pristatymuose 

• kokios kūrybiškos idėjos nuskambėjo 

• ką būtų galima patobulinti

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

• Plakatai 
• Apmąstymo lapai 
• Grupių pristatymų užrašai

Poveikio stebėjimas

• Stebėkite mokinių dalyvavimą būsimose bendruomenės pagalbos veiklose.

Sklaida

Iškabinkite plakatus klasės skelbimų lentose ar mokyklos socialiniuose tinkluose.

Tolesni žingsniai

Surenkite mokyklos paramos ar aukojimo akciją.

Mokytojo apmąstymas

• Ar mokiniai suprato solidarumo vaidmenį? 

• Kurie pokalbiai buvo įtraukiausi? 

• Ar mokiniai gebėjo susieti pamoką su savo bendruomene? 

Mokymosi tikslai

• Suprasti, su kokiais sunkumais susiduria pabėgėliai ir perkeltieji asmenys.
• Išnagrinėti, kaip Europos piliečiai padėjo pabėgėlių bendruomenėms.
• Skatinti empatiją, toleranciją ir įtrauktį.

Sąsaja su DVT

Pagrindinis DVT

• DVT 10 – mažinti nelygybę 

Susiję DVT

• DVT 4 – kokybiškas švietimas 

• DVT 16 – taika, teisingumas ir stiprios institucijos

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

• Žmogaus teisės ir orumas 

• Lygybė ir įtrauktis 

• Pagarba įvairovei 

• Solidarumas su pažeidžiamais žmonėmis 

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla – 13–16 metų

Išankstinės žinios

Bazinis supratimas apie migraciją ir žmogaus teises.

Trukmė

Iš viso: 90 minučių

Grupės dydis ir sudarymas

Mokiniai suskirstomi į 4–6 asmenų grupes

Aplinka

Klasė arba socialinių mokslų kabinetas.

Priemonės

• Pabėgėlių istorijos ir interviu 
• Atspausdinti žemėlapiai ir nuotraukos 
• Dideli popieriaus lapai ir žymekliai 
• interneto prieiga (neprivaloma)

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas 

Pakvieskite nevyriausybinės organizacijos atstovą ar su migrantais dirbantį specialistą pasikalbėti su mokiniais.

Prieinamumas ir įtrauktis

• Pridėta vaizdinės medžiagos, padedančios suprasti 
• Mokiniai patys pasirenka pristatymo vaidmenis 
• Yra supaprastinti žodynėlio lapai

Aprašymas

Mokiniai nagrinėja pabėgėlių priėmimo centrų, įsteigtų keliose Europos šalyse per humanitarines krizes, pavyzdžius. Jie sužino, kaip mokyklos, nevyriausybinės organizacijos ir savanoriai perkeltoms šeimoms suteikė būstą, mokslą, maistą ir emocinę paramą.

Naudinga nuoroda:

https://hias.org/hias-eu/welcome-circles-europe/?utm_source=chatgpt.com

https://european-social-fund-plus.ec.europa.eu/en/social-innovation-match/case-study/garden-encounter?utm_source=chatgpt.com

https://home-affairs.ec.europa.eu/projects/nicolina-humanitarian-and-social-assistance-centre_en?utm_source=chatgpt.com

Grupės parengia:

• „Sveiki atvykę“ vadovą naujiems mokiniams 

• Plakatus, skatinančius įtrauktį ir toleranciją 

• Trumpus pristatymus, kaip mokyklos gali padėti atvykusiesiems

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Mokytojas vertina dalyvavimą, pokalbiuose parodytą empatiją ir bendradarbiavimą.

Apibendrinamasis Vertinimas 

Grupės pateikia:

• Įtraukties plakatai 

• Trumpi rašytiniai apmąstymai

Mokinys

Įsivertinimas

„Vienas dalykas, kurį sužinojau apie įtrauktį, yra…“ 

„Kaip mokyklos gali tapti svetingesnės?“

Draugų grįžtamasis ryšys

Mokiniai pasako klasės draugams, kas patiko, ir pateikia pasiūlymų.

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

• Plakatai ir pristatymai 
• Apmąstymo užrašai 
• Grupinės veiklos nuotraukos

Poveikio stebėjimas

Stebėkite, ar klasėje daugėja įtraukaus elgesio ir bendradarbiavimo.

Sklaida

Iškabinkite įtraukties žinutes mokyklos erdvėse.

Tolesni žingsniai

Surenkite mokykloje „Įtraukties dieną“ ar daugiakultūrį renginį.

Mokytojo apmąstymas

• Ar mokiniai parodė empatiją ir supratimą? 

• Ar mokiniai gebėjo susieti migracijos klausimus su pilietiškumo vertybėmis? 

Trumpas aprašymas

Ši veikla kviečia mokinius tapti „darnumo detektyvais“, tiriančiais kasdienių užkandžių ir pietų poveikį aplinkai.

Mokiniai analizuoja vieno produkto (pavyzdžiui, į plastiką suvynioto obuolio ar sulčių pakelio) kelionę nuo pagaminimo iki išmetimo.

Klasė atlieka valgymo zonos atliekų auditą ir rūšiuoja atliekas į kompostuojamas, perdirbamas ir „amžinąsias šiukšles“ (sąvartynui). Pamatę, kiek plastiko susikaupia per savaitę, mokiniai susieja savo įpročius su JT darnaus vystymosi tikslu 12 (atsakingas vartojimas ir gamyba) ir tikslu 14 (gyvybė vandenyje).

Projektas baigiamas visos mokyklos „Priešpiečių be atliekų iššūkiu“, kuris vaikams suprantamai pristato žiedinę ekonomiką.

Mokymosi tikslai

• Suprasti atliekų hierarchiją: atskirti mažinimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą bei įvertinti, kuris būdas veiksmingiausias.

• Sisteminis mąstymas: atsekti produkto gyvavimo ciklą ir suprasti, kaip vietos atliekos veikia pasaulio vandenynus ir jų gyvybę.

• Pilietinė atsakomybė: parengti ir pristatyti praktišką planą, kaip mokykloje sumažinti plastiko naudojimą.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Interaktyvus šaltinis: The World's Largest Lesson – 12 tikslas

Rekomenduojamas naudojimas

• 4 modulis – mūsų planeta, mūsų atsakomybė

• Veiksmas: sukurkite „šiukšlių galeriją“, kurioje mokiniai užrašo, per kiek metų suyra įvairios atliekos (pavyzdžiui, plastikinis butelis – 450 metų).

• Pokalbis: kodėl kai kurie sveiki produktai pakuojami į plastiką? Paieškokite „nuogų“, nesupakuotų alternatyvų.

Trumpas aprašymas 

Ši veikla supažindina mokinius su 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. Mokiniai tampa „DVT superherojais“ ir tyrinėja, kaip šie tikslai padeda spręsti dideles pasaulio problemas: skurdą, badą, taršą, nelygybę ir klimato kaitą.

Mokytojas parodo 17 spalvotų DVT piktogramų ir paaiškina, kad kiekvienas tikslas yra tarsi misija iki 2030 m. sukurti geresnį pasaulį. Mažose grupėse mokiniai pasirenka po vieną tikslą ir nagrinėja:

• Kokia problema sprendžiama?

• Kodėl tai svarbu?

• Ką gali padaryti vaikai?

Komandos parengia plakatą ar trumpą pristatymą apie pasirinktą tikslą. Klasėje sukuriama „DVT siena“, rodanti, kad visi 17 tikslų susiję tarpusavyje.

Projektas baigiamas klasės veiksmų planu, susietu su vienu iš tikslų, ir parodo, kad net jauni piliečiai gali prisidėti prie geresnio pasaulio.

Mokymosi tikslai

• Pasaulio pažinimas: atpažinti 17 DVT ir suprasti jų paskirtį.

• Susietas mąstymas: suprasti, kad pasaulio problemos yra tarpusavyje susijusios.

• Aktyvus pilietiškumas: įvardyti paprastus veiksmus, kuriais vaikai gali prisidėti prie vieno DVT.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Interaktyvus šaltinis: The World's Largest Lesson – DVT mokykloms

Rekomenduojamas naudojimas

• 4 modulis – mūsų planeta, mūsų atsakomybė.

• Veikla: sukurkite klasėje „DVT sieną“ su visais 17 tikslų ir mokinių idėjomis.

• Pokalbis: kuris DVT vaikams svarbiausias? Ar kai kurie tikslai tarpusavyje susiję? Kaip Europa gali prisidėti prie jų įgyvendinimo?

Trumpas aprašymas 

Šioje veikloje mokiniai įsivaizduoja, kad yra muziejaus kuratoriai 2100 metais. Jų užduotis – sukurti nedidelę parodą apie tai, kaip Europa XXI amžiuje išsprendė svarbius socialinius ir aplinkos iššūkius.

Kiekviena grupė pasirenka po vieną DVT ir susieja jį su europietiška vertybe: solidarumu, lygybe, demokratija, įtrauktimi, atsakomybe ar darnumu. Tada mokiniai sukuria išgalvotą muziejaus eksponatą, vaizduojantį sėkmingą europinį veiksmą, susijusį su pasirinktu tikslu. 

Eksponatas gali būti piešinys, daiktas iš antrinių žaliavų, skaitmeninis vaizdas, simbolinis artefaktas, plakatas ar ateities laikraščio straipsnis; paskui grupės vienos kitoms pristato savo eksponatus.

Mokymosi tikslai 

- pamąstyti, kaip šiandienos pasirinkimai formuoja Europos ateitį

- kūrybiškai ir vaizdinėmis priemonėmis išreikšti pilietines ir darnumo idėjas

- bendradarbiauti grupėse ir aiškiai pristatyti savo idėjas kitiems

Formatas / šaltinio nuoroda 

Galutinius mokinių darbus galima įkelti kaip nuotraukas, plakatus, skaidres ar trumpus aprašymus

Rekomenduojamas naudojimas

Šią veiklą galima naudoti po to, kai mokiniai susipažįsta su 17 DVT ir pagrindinėmis europietiškomis vertybėmis. Ji gerai tinka grupiniam darbui klasėje, bet pritaikoma ir nuotoliniam mokymuisi.

Siūloma pamokos eiga:

1. Įvadas: mokytojas trumpai paaiškina, kad klasė kurs išgalvotą 2100 metų muziejų.
2. Darbas grupėse: mokiniai susiskirsto į mažas grupes. Kiekviena pasirenka vieną DVT ir vieną europietišką vertybę.
3. Eksponato kūrimas: kiekviena grupė sukuria muziejaus eksponatą, simbolizuojantį būsimą Europos sėkmės istoriją.
4. Muziejaus etiketė: mokiniai parašo trumpą etiketę savo eksponatui ir paaiškina: kas tai yra; kurį DVT jis atspindi; su kuria europietiška vertybe susijęs; kokią problemą Europa išsprendė; kokią žinią eksponatas siunčia ateities kartoms.
5. Paroda ir pristatymas: grupės išdėlioja savo eksponatus ir pristato juos klasei.
6. Apmąstymas: mokiniai aptaria, kokią Europą jie patys norėtų padėti sukurti

Trumpas aprašymas 

Ši veikla supažindina mokinius su oro tarša per vietos aplinkos tyrimą. Svarbiausia – kad mokiniai atpažintų ir suprastų galimus oro taršos židinius aplink savo mokyklą, keldami ir aptardami hipotezes apie taršos šaltinius, pavyzdžiui, eismą ar šildymą.

Dirbdami mažomis grupėmis mokiniai analizuoja aplinką, pasirenka galimas stebėjimo vietas ir pagrindžia savo pasirinkimą paprastais aplinkosaugos argumentais. Veikloje taip pat yra nesudėtingų skaičiavimų apie jutiklio energijos sąnaudas, todėl aplinkosaugos supratimas siejamas su išteklių taupymu ir matematika.

Ši medžiaga padeda siekti modulio tikslų: ugdo kritinį mąstymą, bendrą problemų sprendimą ir pirmuosius mokslinio mąstymo įgūdžius. Ji skatina susieti vietos stebėjimus su platesniais aplinkos ir darnumo iššūkiais ir ugdo tokias kompetencijas kaip sisteminis mąstymas bei sprendimai pagal faktus. Be to, ji parengia mokinius tolesniems bandymams, duomenų rinkimui ir gilesniam darbui gyvosios laboratorijos procese.

Mokymosi tikslai

Mokiniai:

• suprasti pagrindines oro taršos sąvokas

• kelti hipotezes apie vietos aplinkos problemas

• atpažinti galimus oro taršos židinius

• apskaičiuoti paprasto stebėjimo prietaiso energijos sąnaudas

Sąsaja su DVT

• DVT 3 – gera sveikata ir gerovė

• DVT 11 – darnūs miestai ir bendruomenės

• DVT 13 – klimato politika

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

• atsakomybė už aplinką

• aktyvus pilietiškumas

• sprendimai pagal faktus

Amžius / lygis

13–15 metų (pagrindinė mokykla)

Išankstinės žinios

• bazinis supratimas apie taršą

• paprasta matematika (daugyba, matavimo vienetai)

Trukmė

45 minutės

Grupės dydis ir sudarymas

3–4 mokiniai grupėje

Aplinka

klasė

Priemonės ir medžiaga

• darbo lapas

• žemėlapis (skaitmeninis ar atspausdintas)

• skaičiuotuvas

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas 

Mokyklos vadovybės ar savivaldybės įtraukimas

Prieinamumas ir įtrauktis

• mišrių gebėjimų grupės

• vaizdinės ir žodinės instrukcijos

• neprivalomas supaprastintas darbo lapas

Aprašymas

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

• grupės pokalbio kokybė

• pasirinktų vietų pagrindimas

Apibendrinamasis vertinimas 

trumpas rašytinis pasirinktos vietos paaiškinimas

Mokinys

Įsivertinimas

„Vienas dalykas, kurį sužinojau apie oro taršą, yra…“

Draugų grįžtamasis ryšys

„Vienas stiprus jūsų argumentas buvo…“ / „Norėčiau daugiau sužinoti apie…“

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

• žemėlapiai su pažymėtomis vietomis

• grupių darbo lapai

Poveikio stebėjimas

• rastų židinių skaičius

• hipotezių kokybė

Sklaida

Paskelbkite pamokos santrauką mokyklos sienlaikraštyje ar svetainėje.

Santrauką galima nusiųsti projekto „EuroCivic Lab“ svetainei (eurociviclab.eu) ir socialiniams tinklams. 

Tolesni žingsniai

• galutinės stebėjimo vietos pasirinkimas

• tikro jutiklio pristatymas

Mokytojo apmąstymas

Ar mokiniai gebėjo susieti vietos problemas su platesniais aplinkos iššūkiais?

Mokymosi tikslai

• Suprasti ryšį tarp europietiško pilietiškumo ir DVT. 
• Išnagrinėti darnumo, lygybės ir įtraukties klausimus.
• Kartu sukurti šviečiamosios parodos medžiagą.

Sąsaja su DVT

Pagrindinis DVT

• DVT 13 – klimato politika 

Susiję DVT

• DVT 4 – kokybiškas švietimas 

• DVT 10 – mažinti nelygybę 

• DVT 17 – partnerystės siekiant tikslų

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

• Darnumas ir atsakomybė už aplinką
• Lygybė ir įtrauktis
• Demokratinis dalyvavimas
• Europos piliečių bendradarbiavimas

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla – 13–16 metų

Išankstinės žinios

Bazinis supratimas apie aplinkos problemas ir pilietinį ugdymą.

Trukmė

2 pamokos, iš viso: 120 minučių

Grupės dydis ir sudarymas

Mokiniai dirba 4–6 asmenų grupėmis.

Aplinka

Klasė, parodų salė ar mokyklos aktų salė.

Priemonės

• Dideli popieriaus lapai ir žymekliai
• Atspausdintos DVT piktogramos
• Kompiuteriai ar planšetės (neprivaloma)
• Klijai, žirklės, spalvoti pieštukai
• Stendai pristatymui

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas 

Pakvieskite į parodą aplinkosaugos aktyvistų, savivaldybės darbuotojų ar darnumo klubų atstovų.

Prieinamumas ir įtrauktis

• Lankstūs pristatymo būdai (žodžiu, plakatu, skaidrėmis) 
• Vaidmenys pagal skirtingas mokinių stiprybes 
• Yra supaprastinti DVT informaciniai lapai

Aprašymas

Mokiniai kartu rengia parodą, siejančią europietišką pilietiškumą su darnaus vystymosi tikslais. Kiekviena grupė gilinasi į vieną DVT ir nagrinėja:

• su tuo DVT susijusius iššūkius 

• europinius veiksmus, remiančius darnumą 

• vietos sprendimus, kuriuos gali skatinti patys mokiniai 

Grupės parengia:

• Plakatai 

• Modelius ar diagramas 

• Trumpus pristatymus 

• Sąmoningumo žinutes 

Veikla baigiasi parodos apžiūra, kurios metu mokiniai paaiškina lankytojams savo darbus.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Mokytojas vertina:

• Dalyvavimą 

• Bendradarbiavimą 

• Kūrybiškumą 

• DVT supratimą

Apibendrinamasis vertinimas

Grupės pateikia:

• Parodos medžiagą 

• Trumpą rašytinį savo DVT projekto paaiškinimą

Mokinys

Įsivertinimas

„Vienas darnumo veiksmas, kurį galiu daryti, yra…“ 

„Man artimiausias DVT yra…“

Draugų grįžtamasis ryšys

Mokiniai pateikia:

• Teigiamų pastabų 

• Pasiūlymų, ką patobulinti 

• Klausimų pristatantiesiems

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

• Parodos stendų nuotraukos 

• Pristatymų įrašai 

• Mokinių apmąstymo lapai 

Poveikio stebėjimas

• Stebėkite aplinkosaugos įpročius mokykloje 
• Stebėkite dalyvavimą darnumo klubuose ar veiklose

Sklaida

• Pristatykite projektus per mokyklos atvirų durų dieną 
• Pasidalykite parodos nuotraukomis mokyklos platformose 
• Pristatykite pasirinktus projektus per mokyklos susirinkimus

Tolesni žingsniai

• Pradėkite mokyklos rūšiavimo akciją 
• Įkurkite darnumo klubą 
• Surenkite medelių sodinimo akciją

Mokytojo apmąstymas

Ar mokiniai sėkmingai susiejo DVT su pilietiškumu? 

Kurie DVT sudomino labiausiai? 

Kaip būsimi projektai galėtų labiau įtraukti bendruomenę?

Trumpas aprašymas 

Per šį projektą mokiniai susisiekia su kita mokykla (kitame mieste ar šalyje) ir dalijasi svajonėmis apie planetą. Susipažinę su 17 darnaus vystymosi tikslų, kiekvienas mokinys pasirenka jam svarbiausią, pavyzdžiui, 14 tikslą (švarūs vandenynai) ar 2 tikslą (nulis bado).

Mokiniai savo rankomis pasidaro „pažadų atviruką“. Priekinėje pusėje nupiešia pasaulį, kuriame tas tikslas jau pasiektas. Kitoje pusėje užrašo vieną paprastą „pažado veiksmą“, kurio imsis (pavyzdžiui, „Pažadu naudoti daugkartinį vandens butelį“). Paskui atvirukai išsiunčiami partnerių mokyklai. Kai ateina atvirukai iš jos, mokiniai savo koridoriuje sukuria „pasaulinę pažadų sieną“ ir pamato, kad viso pasaulio vaikai kartu dirba tos pačios svarbios misijos labui.

Mokymosi tikslai

• Idėjų perteikimas: menu ir paprastais žodžiais paaiškinti pasirinktą pasaulinį tikslą bendraamžiui.
• Ryšių kūrimas: suprasti, kad kitur gyvenantys mokiniai turi tokių pačių vilčių ir iššūkių dėl ateities.
• Asmeninis įsipareigojimas: įvardyti vieną mažą kasdienį veiksmą, prisidedantį prie didesnio tikslo. Idėjų perteikimas: menu ir paprastais žodžiais paaiškinti pasirinktą pasaulinį tikslą bendraamžiui.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Tarpdalykinis projektas (dailė ir pilietinis ar globalusis ugdymas).
Remiantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų sistema

Rekomenduojamas naudojimas

- Gerai tinka pamokoms apie darnumą ir DVT. 

- Galima pritaikyti skaitmeniniam bendradarbiavimui (nuskenuoti atvirukai, virtualios parodos).

- Geriausia įgyvendinti po įvadinės pamokos apie 17 DVT, kad mokiniai suprastų tikslus prieš kurdami atvirukus.

Trumpas aprašymas

Šis projektas skirtas 12 darnaus vystymosi tikslui – atsakingam vartojimui ir gamybai – ir paverčia klasę laboratorija. Vieną savaitę mokiniai dirba „tyrėjų komandose“ ir skaičiuoja, kiek plastikinių pakuočių yra jų priešpiečių dėžutėse. Ant klasės sienos jie sukuria didelę spalvotą stulpelinę diagramą ir stebi „plastiko kalną“.

Antrą savaitę prasideda bendradarbiavimas: mokiniai kartu su šeimomis ir mokyklos valgykla ieško „užkandžių be pakuotės“ – maisto be plastiko, pavyzdžiui, bananų, apelsinų ar grūdinių sausainių daugkartinėse dėžutėse. Tikslas – kartu iki penktadienio kuo labiau sumažinti „plastiko kalno“ diagramą. Projektas baigiamas „Priešpiečių be pakuočių iškyla“, kurioje švenčiama, kiek atliekų bendruomenė sutaupė dirbdama kaip komanda.

Mokymosi tikslai 

• Duomenų rinkimas: pasitreniruoti paprastus skaičiavimus ir diagramas, kad matytųsi mūsų įpročių poveikis.

• Darbas komandoje: kartu su tėvais ir valgyklos darbuotojais keisti užkandžiavimo įpročius.

• Problemų sprendimas: rasti kūrybiškų būdų mėgautis maistu nekuriant „amžinųjų atliekų“.

Formatas / šaltinio nuoroda

„Šaltinis: vadovas „Mokyklos be plastiko““

Rekomenduojamas naudojimas

• Geriausia naudoti per „Žaliąją savaitę“ ar aplinkos mėnesį.

• Jei klasei pavyksta sumažinti plastiko atliekas daugiau nei perpus, apdovanokite ją sėklų sodinimo švente.

Trumpas aprašymas

Šioje veikloje mokiniai kuria išgalvotą Europos miestą, kuris priima atvykėlius: pabėgėlius ar migrantų šeimas. Miestas turėtų padėti žmonėms integruotis, stiprinti vietos bendruomenę ir išlikti atsparus krizių metu.

Mokiniai pradeda nuo pasirinktų duomenų iš EBPO infografiko „International Migration Outlook 2025 – Key facts and figures“. Mokytojas išrenka 2–3 paprastus duomenis, pavyzdžiui, apie migracijos srautus, dalyvavimą darbo rinkoje ar paramos poreikį švietime, sveikatos priežiūroje ir bendruomenės gyvenime.

Po trumpo pokalbio mokiniai grupėse sukuria įtraukaus Europos miesto piešinį ar skaitmeninį žemėlapį. Jame turi būti bent penkios įtraukios vietos ar paslaugos: svetinga mokykla, kalbų klubas, bendruomenės centras, sveikatos pagalbos punktas, jaunimo klubas, savanorių centras ar kultūrų festivalio erdvė.

Kiekviena grupė pristato savo miestą ir paaiškina, kaip suplanuotos vietos stiprina solidarumą, įtrauktį ir atsparumą.

Mokymosi tikslai 

Veiklos pabaigoje mokiniai gebės:

- paprastai ir pagal amžių perskaityti pasirinktus migracijos duomenis infografike;

- įvardyti atvykėlių, pabėgėlių ir migrantų šeimų poreikius vietos bendruomenėje;

- susieti migraciją, solidarumą ir atsparumą su europietiškomis vertybėmis bei darnaus vystymosi tikslais

Formatas / šaltinio nuoroda 

EBPO infografikas: „International Migration Outlook 2025 – Key facts and figures“

Rekomenduojamas naudojimas

Ši veikla rekomenduojama kaip grupinis darbas klasėje po to, kai pristatomos migracijos, pabėgėlių, solidarumo ir atsparumo krizėse temos. Ji tinka ir nuotoliniam ar mišriam mokymuisi, jei mokiniai kuria skaitmeninius žemėlapius.

Pirmiausia mokytojas klausia: „Ko gali prireikti žmogui, atvykusiam į naują šalį ar miestą?“ Mokiniai vardija galimus poreikius: mokyklą, draugus, kalbos pagalbą, sveikatos priežiūrą, saugumą, būstą, darbą, bendruomenės veiklas ir patikimą informaciją.

Paskui mokytojas pristato 2–3 pasirinktus EBPO infografiko duomenis. Mokiniai aptaria, ką duomenys rodo, kodėl tai gali būti svarbu Europos miestui ir kaip bendruomenė gali reaguoti palaikydama ir įtraukdama.

Grupėse mokiniai kuria savo išgalvotą Europos miestą. Žemėlapyje turi būti:

• miesto pavadinimas;

• bent penkios įtraukios vietos ar paslaugos;

• trumpi paaiškinimai, kam ir kaip kiekviena vieta padeda;

• bent viena ar dvi nuorodos į EBPO duomenis;

• susiję DVT;

• susijusios europietiškos vertybės;

• trumpa žinutė, užbaigianti sakinį: „Įtraukus Europos miestas yra stiprus, nes…“

Veikla padeda mokiniams suprasti migraciją ne kaip baimės šaltinį, o kaip bendruomenės iššūkį, kurį galima įveikti solidarumu, bendradarbiavimu ir kūrybiškais vietos sprendimais

Trumpas aprašymas

Šioje veikloje mokiniai žiūri TED-Ed vaizdo įrašą „What really happens to the plastic you throw away“ (autorė Emma Bryce). Jame parodomos trys galimos plastikinių butelių kelionės po to, kai jie išmetami: vienas atsiduria sąvartyne, kitas pasiekia vandenyną, trečias perdirbamas.

Po peržiūros mokiniai mažose grupėse tyrinėja, kaip kasdieniai vartojimo pasirinkimai susiję su darnaus vystymosi tikslais ir europietiškomis vertybėmis. Kiekviena grupė pasirenka vieną plastikinį daiktą – butelį, maisto pakuotę ar maišelį – ir sukuria jo „gyvenimo kelionę“ piešiniu ar skaitmeniniu būdu.

Mokiniai parodo, kas gali nutikti daiktui po panaudojimo, kokių aplinkos problemų jis gali sukelti ir kokių atsakingesnių alternatyvų gali rinktis jauni europiečiai. Veikla skatina kritiškai mąstyti apie atliekas, perdirbimą, atsakingą vartojimą ir savo vaidmenį kuriant darnesnę Europą.

Mokymosi tikslai 

Veiklos pabaigoje mokiniai gebės:

• suprasti plastiko atliekų poveikį aplinkai; 

• paaiškinti skirtingas plastiko atliekų baigtis: sąvartyną, taršą ar perdirbimą; 

• susieti plastiko taršą su darnaus vystymosi tikslais

Formatas / šaltinio nuoroda

Rekomenduojamas naudojimas

Šią veiklą galima naudoti po to, kai pristatomi darnaus vystymosi tikslai, ypač DVT 12, 13 ir 14. Ji tinka pamokai klasėje, projektiniam darbui ir nuotoliniam mokymuisi.

Siūloma pamokos eiga:

1. Apšilimo pokalbis: mokytojas klausia, kokius plastikinius daiktus mokiniai naudoja kasdien ir kas, jų manymu, su jais nutinka po išmetimo.
2. Vaizdo įrašo peržiūra: mokiniai žiūri TED-Ed įrašą ir užsirašo tris galimas plastikinio butelio keliones.
3. Pokalbis grupėse: mažose grupėse mokiniai aptaria įraše parodytus aplinkos padarinius ir įvardija susijusius DVT.
4. Kūrybinė užduotis: kiekviena grupė pasirenka vieną plastikinį daiktą ir sukuria jo „gyvenimo kelionę“ kaip piešinį ar skaitmeninį darbą. Jie parodo bent tris galimus kelius: 

• sąvartynas

• tarša gamtoje ar vandenyje

• perdirbimas ar pakartotinis naudojimas

5.  Europietiškos atsakomybės sąsaja: mokiniai prideda skyrelį, ką jauni europiečiai, mokyklos ar vietos bendruomenės gali daryti, kad plastiko atliekų būtų mažiau. 

6. Presentation: grupės pristato savo darbus klasei. 

7. Apmąstymas: klasė aptaria, kaip atsakingas vartojimas gali tapti europietiškos tapatybės ir aktyvaus pilietiškumo dalimi.

Trumpas aprašymas

Šis trumpas mokomasis vaizdo įrašas pristato 17 darnaus vystymosi tikslų ir paaiškina, kaip jie susiję su europietiškomis vertybėmis: solidarumu, lygybe, demokratija ir darnumu. Mokiniai sužino, kaip Europos Sąjunga per šalių ir piliečių bendradarbiavimą remia klimato politiką, kokybišką švietimą, socialinę įtrauktį ir atsakingą vartojimą.

Žiūrėdami vaizdo įrašą mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į tai:

• kurie DVT labiausiai matomi kasdienybėje,

• kaip ES bendradarbiavimas remia darnų vystymąsi,

• kokių veiksmų vietoje gali imtis jauni žmonės,

• kaip europietiška tapatybė susijusi su atsakomybe pasauliui.

Siūlomi stebėjimo klausimai:

• Kurie DVT atrodo svarbiausi Europos ateičiai?

• Kaip mokiniai gali prisidėti prie darnaus vystymosi?

• Kodėl pasaulinėms problemoms spręsti būtinas bendradarbiavimas?

Veikla ugdo darnumo suvokimą, aktyvų pilietiškumą ir bendros europietiškos atsakomybės supratimą.

Mokymosi tikslai

Įvardyti pagrindinius darnaus vystymosi tikslus.

Suprasti ryšį tarp ES vertybių ir darnumo.

Pamąstyti apie asmeninę ir bendruomenės atsakomybę.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Veikime dėl darnaus vystymosi tikslų

Rekomenduojamas naudojimas

Tinka kaip įvadinė veikla klasėje, pokalbio pradžia ar namų darbas, susijęs su europietiška tapatybe ir darnumu.

Trumpas aprašymas 

Mokiniai analizuoja infografiką apie Europos žaliąjį kursą ir žiedinę ekonomiką. Vaizdinė medžiaga parodo, kaip kompostavimas, perdirbimas ir atliekų mažinimas prisideda prie darnumo ir klimato apsaugos Europoje. Skaitydami infografiką mokiniai atranda ryšį tarp kasdienių aplinkosaugos veiksmų ir platesnių europinių darnumo tikslų.

Analizuodami infografiką mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į tai:

• pagrindinius pristatytus aplinkos iššūkius,

• kaip kompostavimas ir perdirbimas mažina atliekų kiekį,

• ryšį tarp asmeninio elgesio ir veiksmų dėl klimato,

• kaip žiedinės ekonomikos sprendimai kuria žalesnę Europą.

Siūlomi stebėjimo klausimai:

• Kokias aplinkos problemas iškelia infografikas?

• Kurie sprendimai atrodo veiksmingiausi ir kodėl?

• Kaip jauni žmonės gali prisidėti prie atliekų mažinimo?

• Ką infografikas sako apie bendradarbiavimo svarbą saugant aplinką?

Veikla ugdo gebėjimą skaityti vaizdinę informaciją, kritinį mąstymą ir darnumo suvokimą, kartu stiprindama supratimą apie europietišką atsakomybę už aplinką.

Mokymosi tikslai 

Suprasti pagrindinius žiedinės ekonomikos principus.

Įvardyti ryšį tarp ES žaliojo kurso ir darnumo tikslų.

Pamąstyti apie asmeninę atsakomybę saugant aplinką.

Formatas / šaltinio nuoroda 

ES žaliasis kursas

Rekomenduojamas naudojimas

Tinka kaip trumpa pokalbio veikla klasėje, darnumo projekto pradžia ar įvadas į DVT, susijusius su klimato politika ir atsakingu vartojimu.

Trumpas aprašymas

Šis trumpas animacinis vaizdo įrašas pristato pagrindinius Europos žaliojo kurso tikslus ir paaiškina, kaip Europos Sąjunga siekia iki 2050 m. tapti klimatui neutrali. Mokiniai susipažįsta su atsinaujinančia energija, švaresniu transportu, biologinės įvairovės apsauga ir darniu gyvenimo būdu bei pamąsto, kaip atsakomybė už aplinką susijusi su europietišku bendradarbiavimu ir pilietiškumu.

Žiūrėdami vaizdo įrašą mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į tai:

• aplinkos iššūkius, iškeltus vaizdo įraše,

• kaip ES šalys bendradarbiauja klimato srityje,

• darnių sprendimų kasdienybėje pavyzdžius,

• kaip piliečiai ir jauni žmonės gali kurti žalesnes bendruomenes.

Siūlomi stebėjimo klausimai:

• Kodėl veiksmai dėl klimato svarbūs Europos ateičiai?

• Kurie vaizdo įraše pristatyti sprendimai atrodo veiksmingiausi?

• Kaip jauni žmonės gali prisidėti prie darnumo savo vietovėje?

Veikla ugdo aplinkosauginį sąmoningumą, kritinį mąstymą ir supratimą, kad darnumas yra bendra europietiška atsakomybė.

Mokymosi tikslai 

Suprasti pagrindinius Europos žaliojo kurso tikslus.

Įvardyti sąsajas tarp darnumo ir europietiško bendradarbiavimo.

Pamąstyti apie asmeninę atsakomybę saugant aplinką.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Rekomenduojamas naudojimas

Tinka kaip įvadinė veikla klasėje, pokalbio pradžia ar pasiruošimas pamokoms apie DVT ir klimato politiką.

Trumpas aprašymas 

„All Aboard For Global Goals!“ – Jungtinių Tautų ir populiarios vaikiškos serialo „Tomas ir draugai“ bendras darbas. Vaizdo įrašas paaiškina darnaus vystymosi tikslus vaikams suprantamai: būti „naudingu garvežiu“ (geru piliečiu) ir padėti draugams.

Per pažįstamus veikėjus darnumo ir lygybės tikslai tampa asmeniškesni ir lengviau suprantami. Daugiausia dėmesio skiriama gerumui, dalijimuisi ir rūpinimuisi aplinka kasdienybėje.

Mokymosi tikslai

• Susieti komandinio darbo ir gerumo vertybes su pasaulinių tikslų siekimu.

• Suprasti, kaip maži kasdieniai darbai mokykloje ir namuose prisideda prie platesnių pasaulinių tikslų.

Formatas / šaltinio nuoroda

Rekomenduojamas naudojimas

• Labiausiai tinka jaunesniems mokiniams (5–8 metų).

• Rekomenduojama kaip įvadinė veikla kuriant klasės „Tikslų lentą“, kurioje mokiniai užrašo gerus darbus, pagalbą kitiems ar rūšiavimą.

Trumpas aprašymas 

Šiame vaizdo įraše Malala Yousafzai pristato darnaus vystymosi tikslus viso pasaulio vaikams. 17 tikslų pateikiami kaip bendras planetos „darbų sąrašas“ su trimis pagrindinėmis temomis: skurdo panaikinimu, kova su nelygybe ir klimato kaitos stabdymu.

Animacija supaprastina sudėtingas pasaulio problemas ir padeda vaikams įsivaizduoti pasaulį kaip bendrus namus, kuriuos saugoti ir atkurti reikia visų pagalbos.

Mokymosi tikslai

• Suprasti 17 pasaulinių tikslų kaip bendrą planetos ateities „darbų sąrašą“.

• Suvokti, kad ir atskirų žmonių, net vaikų, veiksmai padeda spręsti pasaulines problemas.

Formatas / šaltinio nuoroda

Rekomenduojamas naudojimas

• Įvadinė, sudominanti veikla pamokai apie darnaus vystymosi tikslus.

• Tęsinys: paprašykite mokinių pasirinkti tris tikslus iš „darbų sąrašo“ ir nupiešti, kaip atrodytų sėkmingai pasiektas, „atliktas“ tikslas.