Medžiaga

Trumpas aprašymas

Ši veikla pasitelkia vaizdinius duomenis, kad mokiniai pamatytų socialinę ir ekonominę nelygybę pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Platformoje „Dollar Street“ jie gali užeiti į tikrų šeimų namus, suskirstytus pagal pajamas. Dėmesys skiriamas kasdienio gyvenimo būtiniausiems dalykams, ypač vandeniui ir maistui.

Atlikdami užduotį mokiniai pasirenka tris skirtingų pajamų šeimas (vieną iš ES ir dvi iš kitų pasaulio kraštų) ir palygina jų galimybes gauti švaraus vandens bei maisto kokybę. Taip jie supranta, kaip pajamos (DVT 1 ir 10) tiesiogiai lemia galimybę naudotis pagrindine higiena (DVT 6) ir sveikai gyventi. Pabaigoje mokiniai kritiškai apmąsto savo pačių išankstines nuostatas apie skirtumus tarp europietiško ir pasaulinio gyvenimo lygio.

Mokymosi tikslai

Suvokti socialinę ir ekonominę įvairovę Europos Sąjungoje ir už jos ribų pagal vaizdinius kokybinius duomenis. Įvardyti ryšį tarp DVT 1 (mažinti skurdą) ir DVT 6 (švarus vanduo ir sanitarija) pagal konkrečius šeimų pavyzdžius. Ugdytis kritinį mąstymą apie atotrūkį tarp stereotipų ir tikro gyvenimo.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Interaktyvi platforma

Rekomenduojamas naudojimas

1 žingsnis: peržiūrėkite galeriją ir naudodami filtrus (pavyzdžiui, „vandens šaltinis“, „dantų šepetėliai“, „rankos“, „tualetai“) patyrinėkite galimybes gauti vandens.  

2 žingsnis: pasirinkite vieną ES šeimą ir dvi skirtingų pajamų šeimas iš kitų pasaulio regionų

Trumpas aprašymas

Šis atvejis nagrinėja socialinius iššūkius, susijusius su aplinkos darnumu ir Europos žaliuoju kursu. Mokiniai tyrinėja vietos ginčą dėl automobilių eismo mažinimo prie mokyklų ir žalesnio transporto. Vieni gyventojai nori švaresnio oro ir saugesnių gatvių, kiti nerimauja, kad klimato politika labiau paliečia mažesnes pajamas gaunančias šeimas.

Per pokalbį klasėje mokiniai analizuoja, kaip aplinkos apsauga, ekonominis teisingumas ir socialinė įtrauktis kartais susikerta. Veikla skatina peržengti paprastą „už ar prieš“ ir ieškoti subalansuotų, realių sprendimų, jungiančių darnumą ir solidarumą.

Atvejis taip pat parodo, kad europietiška pilietybė reiškia bendrą atsakomybę už bendrus iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą, kartu pripažįstant, kad skirtingos bendruomenės tas politikas patiria skirtingai. Mokiniai apmąsto, kaip piliečių, savivaldybių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas padeda teisingai pereiti prie darnesnės ateities.

Mokymosi tikslai 

Suprasti ryšį tarp aplinkos darnumo ir socialinio teisingumo.

Pamąstyti, kaip Europos klimato politika veikia skirtingas socialines grupes.

Ugdytis kritinį mąstymą ir problemų sprendimą nagrinėjant tikro gyvenimo dilemas.

Rekomenduojamas naudojimas

Tinka pilietiškumo, geografijos, darnumo ar Europos studijų pamokoms kaip pokalbio pradžia, diskusija ar grupinė problemų sprendimo užduotis, susieta su Europos žaliuoju kursu ir DVT.

Trumpas aprašymas

Šis atvejis nagrinėja klaidingą informaciją, skaitmeninę atsakomybę ir demokratinį pilietiškumą Europoje. Mokiniai analizuoja, kaip klaidinantis vaizdo įrašas greitai pasklinda tarp jaunimo ir paveikia nuomones dar nepatikrinus faktų. Veikla parodo, kaip jausmingas turinys, iškraipytos antraštės ir uždari interneto burbulai kuria painiavą, priešpriešą ir nepasitikėjimą.

Tyrinėdami ir kalbėdamiesi klasėje mokiniai mokosi kritiškai vertinti informaciją internete, atpažinti patikimus šaltinius ir suprasti klaidingos informacijos poveikį visuomenei. Atvejis skatina apmąstyti, kaip medijų raštingumas saugo demokratinį pokalbį.

Mokiniai taip pat nagrinėja, kaip skaitmeninis pilietiškumas susijęs su europietiškomis vertybėmis: demokratija, atsakomybe, įtrauktimi ir kritiniu mąstymu. Svarbiau nei vien atskirti „tiesą“ nuo „melo“ yra suprasti, kodėl klaidinga informacija plinta ir kaip piliečiai gali atsakingai elgtis internete.

Mokymosi tikslai

Ugdytis medijų raštingumą ir kritinio vertinimo gebėjimus.

Suprasti, kaip klaidinga informacija veikia demokratinį pokalbį ir viešąją nuomonę.

Pamąstyti apie atsakingą elgesį internete ir aktyvų pilietiškumą.

Rekomenduojamas naudojimas

Tinka pilietiškumo, medijų raštingumo, informacinių technologijų ar socialinių mokslų pamokoms kaip pokalbio pradžia, faktų tikrinimo užduotis ar grupinis apmąstymas, susietas su demokratija, skaitmeniniu pilietiškumu ir europietiškomis vertybėmis.

Trumpas aprašymas 

Įsivaizduok, kad nedidelį Europos šalies kaimelį užklumpa didelė audra. Vandens tiek daug, kad vietos ugniagesiai nebesusitvarko. Kas vyksta toliau?

Per šią veiklą mokiniai sužino, kad sunkiu metu nė viena šalis nelieka viena.

Žaidime viena „šalis“ paspaudžia didelį įsivaizduojamą „pagalbos mygtuką“. Tada „kaimyninės šalys“ atsidaro savo „stebuklingas kuprines“ ir aptaria, kuo gali padėti. Viena siūlo sraigtasparnį, kita – švarias antklodes, trečia – daugiau gydytojų ir taip toliau.

„Perduodami“ pagalbą nelaimės ištiktai šaliai, mokiniai aiškiai pamato, ką reiškia būti Europos piliečiais: net ir sunkiausiais momentais tampame stipresni, kai dalijamės tuo, ką turime, ir veikiame kartu.

Mokymosi tikslai 

- Solidarumas: suprasti, kad Europos Sąjungos šalys turi padėti viena kitai.

- Problemų sprendimas: suprasti, kad kartu problemas išspręsti lengviau.

- Priklausymo jausmas: jaustis svarbiam ir reikalingam ES nariui.

Formatas / šaltinio nuoroda 

[Susikibusios rankos, apsuptos ES žvaigždžių]

Rekomenduojamas naudojimas

- Veikla rate: paklauskite mokinių: „Jei kaimyno namus užlietų vanduo, ką jam paskolintum?“

- Pagalbos žemėlapis: ant Europos žemėlapio nubraižykite „pagalbos tiltus“ tarp šalių, rodančius, kaip pagalba keliauja per sienas.

Trumpas aprašymas

Įsivaizduok, kad keliauji užsienyje ir nemoki tos šalies kalbos. Staiga pamatai, kad kažkam reikia pagalbos. Ką darytum? 

Per šią veiklą mokiniai susipažįsta su pagalbos numeriu 112, kuris veikia visose Europos Sąjungos šalyse ir leidžia greitai išsikviesti pagalbą.

Mokiniai sužino, kad būdami ES piliečiai jie visur gali skambinti tuo pačiu numeriu – 112. Paskambinę bus sujungti su gydytojais, ugniagesiais ar policija bet kurioje Europos Sąjungos šalyje.

Klasėje surengiamas „gelbėjimo vaidinimas“: vienas mokinys vaidina situaciją, kai jam reikia pagalbos, o kiti mokosi, kaip skambinti 112. Taip vaikai supranta, kad Europos Sąjunga veikia kaip bendras saugumo tinklas: pagalbą gausi bet kurioje šalyje, nesvarbu, kokia kalba kalbi ir kur esi.

Mokymosi tikslai 

- Saugumas: įsiminti numerį 112 ir žinoti, kad jis veikia visose Europos šalyse.

- Pasitikėjimas: jaustis ramiau ir drąsiau žinant, kad pagalba visada pasiekiama, net ir būnant užsienyje.

- Europietiškas solidarumas: suprasti, kad esame vienos didelės bendruomenės dalis ir rūpinamės vieni kitais.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Europos pagalbos numeris

Rekomenduojamas

naudojimas

- 3 modulis: saugumas Europoje.

 - Praktinė veikla: mokiniai pasidaro savo „112 pasą“ arba „saugumo ženklelį“ ir parsineša namo kaip priminimą apie šį svarbų numerį. 

- Žaidimas „Kalbos iššūkis“: mokytojas vaidina žmogų, kalbantį užsienio kalba, o mokiniai turi parodyti, kaip numeriu 112 ir aiškiais gestais išsikviesti pagalbą.

Trumpas aprašymas

Įsivaizduok, kad Europos šalį ištiko rimtas iššūkis: potvynis, miško gaisras, jūros tarša. Kas padeda?

 Per šią veiklą mokiniai sužino, kad Europos Sąjungos šalys sunkiu metu dirba kartu ir padeda viena kitai. Jos dalijasi ištekliais ir siunčia pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.

 Mokiniai tampa „ES superpiliečių komanda“. Vienas pristato problemą, o kiti suvaidina, kaip galėtų padėti skirtingos šalys ar žmonės: atsiųsdami ugniagesius, gydytojus, specialistus ar savanorius.

 Taip vaikai supranta, kad Europa yra bendruomenė, kurioje šalys remia viena kitą. Kad ir kur kiltų iššūkis, sprendžiame jį kartu.

Mokymosi tikslai 

- Solidarumo gebėjimai: suprasti, kad ES šalys padeda viena kitai ištikus bėdai.

- Aktyvus pilietiškumas: suprasti, kad net vaikai gali prisidėti mažais, bet svarbiais darbais.

- Europietiška tapatybė: didžiuotis, kad esi kartu dirbančios Europos bendruomenės dalis.

Formatas / šaltinio nuoroda

Oficialus šaltinis: Europos Komisija – informacija apie ES solidarumą ir civilinę saugą

Rekomenduojamas naudojimas

- 3 modulis: iššūkiai Europoje, kuriuos įveikiame kartu

- Praktinė veikla: mokiniai pasidaro savo „ES superpiliečio ženklelį“, kuriame parodo, kaip gali padėti kitiems.

- Žaidimas „Iššūkio misija“: mokytojas pristato Europos problemą (pavyzdžiui, miško gaisrą, potvynį, taršą). Vaidindami mokiniai parodo, kaip ES šalys gali bendradarbiauti ją spręsdamos.

Mokymosi tikslai

• Įvardyti pagrindines rizikas ir teises skaitmeniniame pasaulyje (privatumą, sutikimą, klaidingą informaciją, patyčias internete).

• Suprasti, kaip ES teisės aktai (BDAR, Skaitmeninių paslaugų aktas) saugo piliečius internete.

• Kartu ištirti, sukurti ir pristatyti skaitmeninių teisių kampaniją.

• Apmąstyti savo skaitmenines įpročius ir jų poveikį sau bei bendruomenei.

• Pasitreniruoti kalbėti viešai, bendrauti vaizdinėmis priemonėmis ir duoti grįžtamąjį ryšį.

Sąsaja su DVT

• Pagrindinis DVT: 
  DVT 4 – kokybiškas švietimas: skaitmeninis raštingumas kaip pagrindinis gebėjimas.

• Susiję DVT: 
  DVT 10 – mažinti nelygybę: mažiname skaitmeninę atskirtį. 
  DVT 16 – taika, teisingumas ir stiprios institucijos: saugome teises internete.
  DVT 17 – partnerystės: bendradarbiavimas grupėje ir tarp grupių.

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

• Laisvė ir atsakomybė – laisvė internete reiškia ir pareigas kitiems.

• Žmogaus orumas – kovojame su patyčiomis internete ir neapykantos kalba.

• Demokratija – kova su klaidinga informacija saugo demokratinį dalyvavimą.

• Solidarumas – palaikome bendraamžius, patiriančius žalą internete.

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla – 13–15 metų

Išankstinės žinios

Bazinė socialinių tinklų ir interneto naudojimo patirtis. Žinojimas, kas yra privatumas, slaptažodžiai ir saugumas internete.

Trukmė

Iš viso: 90 minučių

Grupės dydis ir sudarymas

20–30 mokinių, suskirstytų į 4–5 grupes po 4–6. Kiekviena grupė gauna skirtingą skaitmeninių teisių temą.

Aplinka

Klasė arba kompiuterių klasė. Suolai sustumti grupiniam darbui. Projektorius arba išmanioji lenta pristatymams.

Priemonės ir medžiaga

Temų kortelės (po vieną grupei)

ES skaitmeninių teisių informacinis lapas, A3 formato popierius plakatui

Žymekliai ir spalvoti rašikliai

Presentation feedback cards (peer review)

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

Pakvieskite vietos kibernetinio saugumo specialistą, nevyriausybinės organizacijos atstovą (pavyzdžiui, dirbantį su skaitmeninėmis teisėmis) ar „Europe Direct“ darbuotoją stebėti veiklos arba pristatyti temą per 5 minutes.

Prieinamumas ir įtrauktis

• Kortelės su sakinių pradžiomis mokiniams, kuriems reikia daugiau pagalbos.

• Mokiniai patys pasirenka vaidmenį: tyrėjas, dizaineris, pranešėjas ar laiko sekėjas.

• Galimybė pristatyti įrašytu vaizdo įrašu, o ne gyvai.

• Paprašius pateikiamas supaprastintas žodynėlio lapas.

Aprašymas

Šiose dirbtuvėse mokiniai tampa „duomenų detektyvais“: jie ištiria vieną skaitmeninių teisių temą ir per trumpą kampanijos pristatymą jos moko klasės draugus. Kiekviena grupė gauna vieną iš penkių tikrų temų, atitinkančių ES politikos prioritetus: privatumas ir duomenų apsauga, klaidinga informacija ir netikros naujienos, patyčios internete ir neapykantos kalba, laikas prie ekrano ir skaitmeninė gerovė arba skaitmeninė įtrauktis ir atskirtis.

Mokiniai ne tik pasyviai gauna informaciją: jie turi temą suprasti, nuspręsti, kas svarbiausia, ir kūrybiškai tai perteikti bendraamžiams. Taip dirba tikri pilietiniai aktyvistai, nevyriausybinės organizacijos ir ES institucijos, sudėtingas teises paversdami suprantamomis žinutėmis.

Veikla baigiasi kartu sukurta „Klasės skaitmenine chartija“ – bendru įsipareigojimu, kuris priklauso visai grupei ir gali būti iškabintas klasėje ar paskelbtas mokyklos svetainėje.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Mokytojas stebi grupių bendradarbiavimą, turinio tikslumą, kūrybiškumą ir ES šaltinių naudojimą ruošiantis bei pristatant.

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Grupės pateikia plakatą ar skaidres su trumpu 5–8 sakinių paaiškinimu, kokia jų pagrindinė žinutė ir kaip ji susijusi su ES vertybėmis.

Student Self-Assessment

„Viena skaitmeninė teisė, apie kurią prieš šias dirbtuves nežinojau, yra…“

„Vienas dalykas, kurį pakeisiu savo elgesyje internete, yra…“

Draugų grįžtamasis ryšys

Kiekvienas mokinys užpildo grįžtamojo ryšio kortelę kitai grupei:

• Vienas stiprus dalykas: „Jūsų pristatymas buvo veiksmingas, nes…“

• Vienas pasiūlymas: „Galėtumėte patobulinti…“

• Vienas klausimas: „Norėčiau daugiau sužinoti apie…“

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

• Grupių plakatų ir pristatymų nuotraukos (su leidimu)

• Užpildytos grįžtamojo ryšio kortelės

• Rašytiniai įsivertinimo išėjimo bilietai

• Neprivaloma: trumpas pristatymų vaizdo įrašas

Poveikio stebėjimas

• Pastebėkite, ar vėlesnėse pamokose mokiniai patys dažniau kalba apie skaitmenines teises.

• Stebėkite, ar Klasės skaitmeninė chartija minima ir taikoma.

• Po dviejų savaičių surenkite trumpą testą, kad pamatytumėte, kiek įsiminta.

Sklaida

• Iškabinkite Klasės skaitmeninę chartiją ir grupių plakatus mokyklos skelbimų lentoje ar svetainėje.

• Nusiųskite santrauką projektui „EuroCivic Lab“ (eurociviclab.eu).

• Surenkite „Skaitmeninių teisių dieną“ kitoms klasėms.

Tolesni žingsniai

Pasiūlykite grupėms paversti plakatą 60 sekundžių kampanijos vaizdo įrašu. Pakvieskite skaitmeninių teisių organizaciją atsakyti į

mokinių klausimus. Susiekite veiklą su informacinėmis technologijomis, etika ar socialiniais mokslais.

Mokymosi tikslai

• Suprasti, kokia svarbi yra solidarumas krizių metu. 
• Įvardyti būdus, kaip Europos piliečiai padeda pažeidžiamoms grupėms. 
• Kartu sukurti pilietinę sąmoningumo kampaniją. 

Sąsaja su DVT

Pagrindinis DVT

• DVT 11 – darnūs miestai ir bendruomenės 

Susiję DVT

• DVT 3 – gera sveikata ir gerovė 

• DVT 10 – mažinti nelygybę 

• DVT 16 – taika, teisingumas ir stiprios institucijos

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

• Solidarumas ir vienybė sunkiu metu
• Pagarba žmogaus orumui 
• Aktyvus demokratinis dalyvavimas 
• Pažeidžiamų žmonių įtrauktis ir parama jiems

Amžius / lygis

Pagrindinė mokykla – 13–16 metų

Išankstinės žinios

Bazinis supratimas apie pilietiškumą, darbą komandoje ir bendruomenės paramos sistemas.

Trukmė

Iš viso: 90–120 minučių

Grupės dydis ir sudarymas

20–30 mokinių, suskirstytų į 4–5 grupes po 4–6

Aplinka

Klasė, kompiuterių klasė arba mokyklos erdvė

Priemonės ir medžiaga

• Popierius plakatams 
• Žymekliai ir spalvoti rašikliai 
• Interneto prieiga (neprivaloma) 
• Atspausdinti atsako į krizes pavyzdžiai 
• Projektorius arba išmanioji lenta

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

Pakvieskite vietos nevyriausybinės organizacijos atstovą, Raudonojo Kryžiaus savanorį ar bendruomenės vadovą pakalbėti apie bendruomenės atsparumą.

Prieinamumas ir įtrauktis

• Mišrių gebėjimų grupės 
• Mokiniams paskiriami skirtingi vaidmenys (pranešėjas, dizaineris, tyrėjas, rašytojas) 
• Pateikiami supaprastinti instrukcijų lapai 
• Vaizdinės priemonės mokiniams, kuriems reikia daugiau pagalbos

Aprašymas

Mokiniai kartu kuria „Solidarumo kampaniją“, atsakančią į krizės scenarijų: pandemiją, potvynius, migraciją ar maisto trūkumą. Grupės tiria, kaip Europos bendruomenės ekstremaliomis situacijomis parodė atsparumą ir pilietinę atsakomybę.

Kiekviena grupė parengia:

• Sąmoningumo plakatus 

• Trumpus pristatymus 

• Idėjų, kaip padėti bendruomenei 

• Veiksmų pasiūlymų mokyklai 

Veikla baigiasi „Solidarumo muge“, kurioje grupės pristato savo kampanijos medžiagą klasės draugams.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Mokytojas stebi:

• Grupės bendradarbiavimą 

• Dalyvavimą 

• Kūrybiškumą 

• Pilietinių sąvokų tikslumą

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

Grupės pateikia:

• Kampanijos plakatą arba skaidres 

• Trumpą apmąstymo aprašą (5–8 sakiniai)

Mokinys

Įsivertinimas

Vienas dalykas, kurį sužinojau apie solidarumą, yra…“ 

„Vienas veiksmas, kurio galiu imtis savo bendruomenėje, yra…“…

Draugų grįžtamasis ryšys

Mokiniai užpildo grįžtamojo ryšio korteles:

• Vienas stiprus dalykas 

• Vienas pasiūlymas, ką patobulinti 

• Vienas klausimas apie projektą

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

• Kampanijos plakatų nuotraukos 
• Grupių pristatymai 
• Apmąstymo lapai 
• Grįžtamojo ryšio kortelės

Poveikio stebėjimas

• Stebėkite mokinių dalyvavimą vėlesnėse pilietinėse veiklose 
• Stebėkite, ar išlieka dėmesys solidarumo ir atsparumo temoms 

Sklaida

• Iškabinkite plakatus mokyklos skelbimų lentose 
• Pristatykite rezultatus per mokyklos susirinkimą 
• Paskelbkite pasirinktus darbus mokyklos socialinių tinklų paskyrose

Tolesni žingsniai

Mokiniai sukuria:

• Trumpą sąmoningumo vaizdo įrašą 

• Mokyklos „Solidarumo chartiją“ 

• Lėšų ar daiktų rinkimo iniciatyvą

Mokytojo apmąstymas

• Ar mokiniai suprato solidarumo svarbą? 

• Kurios veiklos įtraukė labiausiai? 

• Ar aktyviai dalyvavo visi mokiniai? 

• Kaip šį projektą susieti su socialinių mokslų ar informacinių technologijų pamokomis? 

Trumpas aprašymas 

Šis projektas padeda mokiniams suprasti, kad Europoje žmonės padeda vieni kitiems, kai ištinka bėda. 

Pirmą savaitę mokiniai aptaria įvairius iššūkius, su kuriais gali susidurti Europos šalys: potvynius, gaisrus, taršą ar šeimas, kurioms reikia pagalbos. Dirbdami mažomis grupėmis jie nupiešia arba sukuria plakatą, atsakantį į klausimus:

 - Kokia yra problema?

 - Kam reikia pagalbos? 

- Kaip šalys gali padėti kartu?

 Antrą savaitę mokiniai įgyvendina vieną mažą, bet prasmingą iniciatyvą mokykloje ar su šeima: surenka daiktų paramai, pasodina gėlių, sukuria padėkos atvirukų padedantiems žmonėms arba plakatų apie gamtos saugojimą.

 Projektas baigiasi „Solidarumo diena“, kurios metu mokiniai pristato savo veiklas ir aptaria, kaip bendradarbiavimas stiprina Europą. Vaikai supranta, kad būti Europos dalimi reiškia rūpintis kitais ir padėti vieni kitiems.

Mokymosi tikslai 

- Bendradarbiavimas: suprasti, kad kartu sunkumus įveikiame greičiau ir lengviau.

- Pagalbos svarba: žinoti, kad teigiamą pokytį kuria ne tik suaugusieji.

- Europietiška bendrystė: jaustis svarbia bendruomenės, kurioje žmonės rūpinasi vieni kitais, dalimi.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Nuoroda: Europos Sąjunga – dirbame kartu ir remiame vieni kitus

Rekomenduojamas naudojimas

- Rekomenduojama įgyvendinti per „Žaliąją savaitę“ ar aplinkos mėnesį.

- Klasės paskatinimas: jei mokiniams pavyksta sumažinti plastiko naudojimą daugiau nei perpus, surenkite bendrą sėklų sodinimo šventę.

Trumpas aprašymas 

Šis projektas padeda mokiniams suprasti, kad Europoje žmonės padeda vieni kitiems.

Pirmiausia klasė aptaria iššūkius: potvynius, gaisrus, taršą. Mokytojas paaiškina, kad ES šalys bendradarbiauja ir remia viena kitą.

Kiekvienas mokinys pasidaro popierinę „plytą“ ir ant jos nupiešia ar parašo, kuo gali padėti (dalytis, rūšiuoti, taupyti vandenį, būti geram). Iš plytų ant sienos sukuriamas „pagalbos tiltas“. Mokiniai pamato, kad maži geri darbai kartu sukuria kažką tvirto.

Pabaigoje mokiniai užbaigia mintį:

„Aš padedu Europai, kai…“

Mokymosi tikslai 

- Bendradarbiavimas: suprasti, kad veikdami kartu esame stipresni.

- Gerumas: žinoti, kad padėti kitiems yra svarbu.

- Priklausymas: didžiuotis, kad esi Europos dalis.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Vaizdinė idėja

Rekomenduojamas naudojimas

- Tinka įgyvendinti per Europos dieną ar pilietiškumo pamokas.

- Įtraukite šeimas: pakvieskite šeimos narius sukurti po vieną „plytą“ bendram tiltui.

- Pabaiga: nufotografuokite klasę prie „pagalbos tilto“, kad būtų matyti visų pastangos ir bendras rezultatas.

Trumpas aprašymas

Šis mokomasis vaizdo įrašas padeda mokiniams atpažinti klaidingą informaciją ir netikras naujienas socialiniuose tinkluose bei kitose platformose. Per praktiškus pavyzdžius jie pamato, kaip iškraipytas turinys, klaidinančios antraštės ir jausmingos žinutės veikia viešąją nuomonę ir demokratinį pokalbį. Mokiniai skatinami stebėti, kaip informacija plinta internete ir kaip kritinis mąstymas padeda saugoti demokratines vertybes bei atsakingą skaitmeninį pilietiškumą Europoje.

Žiūrėdami vaizdo įrašą mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į tai:

• kaip pateikiama netikra ar klaidinanti informacija,

• kokiais jausmais bandoma paveikti žiūrovą,

• ar šaltiniai ir įrodymai patikimi,

• kaip socialiniai tinklai greitai išplatina klaidingą informaciją,

• kokios strategijos padeda atpažinti patikimą informaciją.

Siūlomi stebėjimo klausimai:

• Kurie vaizdo įrašo pavyzdžiai iš pradžių atrodė patikimi ir kodėl?

• Kokie ženklai padėjo atpažinti klaidingą informaciją?

• Kaip jauni žmonės gali patikrinti informaciją prieš ja dalydamiesi?

• Kodėl kritinis mąstymas svarbus demokratijai ir europietiškam pilietiškumui?

• Kokia atsakomybė tenka piliečiams skaitmeniniame pasaulyje?

Veikla stiprina medijų raštingumą, atsakingą elgesį internete ir demokratinio dalyvavimo suvokimą Europos skaitmeninėje erdvėje.

Mokymosi tikslai 

• Atpažinti dažniausius klaidingos informacijos ir netikrų naujienų požymius.
• Pasitreniruoti kritiškai mąstyti ir tikrinti šaltinius.
• Suprasti, kodėl skaitmeninė atsakomybė svarbi demokratijai.

Formatas / šaltinio nuoroda 

https://euvsdisinfo.eu/learn

Rekomenduojamas naudojimas

Tinka informacinių technologijų, pilietiškumo ar socialinių mokslų pamokoms. Galima derinti su grupinėmis faktų tikrinimo veiklomis ar pokalbiais apie saugumą internete.

Trumpas aprašymas

Šis infografikas nagrinėja sudėtingą ryšį tarp ekonominės raidos ir migracijos. Jis paaiškina, kad migraciją lemia ne vienas dalykas, o visuma: ekonominės galimybės, išsilavinimas, saugumas, socialiniai ryšiai ir asmeniniai siekiai. Vaizdinė medžiaga padeda suprasti, kad migracija dažnai auga būtent vystymosi laikotarpiais, nes daugiau žmonių gauna išteklių ir galimybių išvykti. Infografikas taip pat parodo, kokios svarbios yra pervedamos lėšos ir tarptautiniai šalių ryšiai.

Analizuodami infografiką mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į tai:

• kaip susiję vystymasis ir migracija,

• kodėl žmonės migruoja net iš besivystančių šalių,

• kokį vaidmenį apsisprendžiant vaidina išsilavinimas, pajamos ir galimybės,

• kaip migrantų siunčiami pinigai padeda šeimoms ir vietos ūkiui,

• kuo skiriasi migracijos mitai nuo tikrų statistinių tendencijų.

Siūlomi stebėjimo klausimai:

• Kodėl ekonominis vystymasis kartais gali padidinti migraciją?

• Kokie veiksniai, be skurdo, lemia sprendimą migruoti?

• Kuo migrantai prisideda prie savo kilmės šalių?

• Kuri infografiko informacija tave labiausiai nustebino?

• Kaip Europos bendradarbiavimas gali padėti kurti teisingą ir žmonišką migracijos politiką?

Veikla ugdo kritinį mąstymą, pasaulio pažinimą ir supratimą, kad migracija yra sudėtingas socialinis ir ekonominis reiškinys, susijęs su Europos ir pasaulio raida.

Mokymosi tikslai 

• Suprasti ryšį tarp vystymosi ir migracijos.
• Įvardyti įvairius socialinius ir ekonominius veiksnius, lemiančius migraciją.
• Pamąstyti, kaip migracija veikia ir kilmės, ir tikslo šalis.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Vystymasis ir migracija – nuo teorijos prie tikrovės (infografikas)

Rekomenduojamas naudojimas

Tinka geografijos, pilietiškumo ar socialinių mokslų pamokoms kaip pokalbio pradžia, infografiko analizės užduotis ar pasiruošimas diskusijai apie migraciją ir europietišką solidarumą.

Trumpas aprašymas 

Mokiniai analizuoja „Eurostato“ infografiką apie gyvenimo sąlygas ir regionų nelygybę Europoje. Dirbdami mažomis grupėmis jie lygina pajamų, užimtumo, būsto ir gyvenimo kokybės skirtumus tarp ES regionų, paskui aptaria, kaip ši nelygybė veikia žmonių galimybes ir gerovę.

Analizuodami infografiką mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į tai:

• kurie regionai susiduria su didesniais socialiniais ar ekonominiais sunkumais,

• kokios gali būti regionų nelygybės priežastys,

• kaip nelygybė veikia jaunų žmonių galimybes,

• kaip ES solidarumo ir sanglaudos politika gali mažinti skirtumus.

Siūlomi stebėjimo klausimai:

• Kurie skirtumai tave labiausiai nustebino?

• Kodėl vienuose regionuose gyvenimo sąlygos geresnės nei kituose?

• Kaip ES gali padėti mažiau išsivysčiusiems regionams?

• Kodėl Europoje svarbus solidarumas?

Veikla ugdo kritinį mąstymą, duomenų skaitymą ir europietiško solidarumo bei socialinės sanglaudos supratimą.

Mokymosi tikslai

• Perskaityti pagrindinius socialinius ir ekonominius duomenis infografike.
• Suprasti regionų nelygybę Europos Sąjungoje.
• Pamąstyti, kokie svarbūs Europoje yra solidarumas ir sanglauda.

Formatas / šaltinio nuoroda

„Eurostatas“: gyvenimo sąlygų statistika regionų lygmeniu

Rekomenduojamas naudojimas

Tinka kaip trumpa pokalbio klasėje pradžia, grupinė analizės veikla ar įvadas į nelygybės, sanglaudos politikos ir europietiško solidarumo temas.

Tipas

„YouTube“ vaizdo įrašas (aiškinamasis)

Trumpas aprašymas 

Šis vaizdo įrašas paprastai ir aiškiai paaiškina, kaip veikia ES civilinės saugos mechanizmas. Jis parodo, kaip Europos šalys dirba kartu ištikus didelei nelaimei: gaisrui, žemės drebėjimui ar potvyniui. Įraše paaiškinama, kad jei šalis viena nesusitvarko, ji gali paprašyti kitų Europos šalių pagalbos. Taip pat parodoma, kaip per sienas siunčiama speciali technika: gesinimo lėktuvai, gelbėtojų komandos ir kita įranga, padedanti apsaugoti žmones.

Mokymosi tikslai 

- Savitarpio pagalba: suprasti, kad ES šalys nelaimės metu remia ir gelbsti viena kitą.

- Gelbėtojų vaidmenys: pažinti ugniagesių, gydytojų, lakūnų ir kitų specialistų darbą.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Rekomenduojamas naudojimas

- Įvadas į solidarumą: pažiūrėkite vaizdo įrašą ir pradėkite pokalbį, kodėl svarbu turėti stiprius ir padedančius kaimynus.

- Kūrybinė veikla: mokiniai nupiešia „gelbėjimo žemėlapį“, kuriame matyti, kaip jų šalies lėktuvai ar sunkvežimiai vyksta padėti kaimyninei šaliai.

Tipas

„YouTube“ vaizdo įrašas (socialinė reklama)

Trumpas aprašymas 

Šis trumpas informacinis vaizdo įrašas skirtas 112 dienai ir paaiškina, kodėl svarbus Europos pagalbos numeris. Jis aiškiai parodo, kad 112 yra bendras pagalbos numeris, veikiantis visose ES šalyse.

Įraše pabrėžiama, kad pagalba pasiekiama visada – ir savo šalyje, ir keliaujant po kitas ES valstybes. Skambutis numeriu 112 yra nemokamas ir veikia nepriklausomai nuo kalbos, tad kiekvienas gali jaustis saugus ir tikras, kad pagalbą gaus tada, kai jos reikės.

Mokymosi tikslai

- Saugumas: suprasti, kad numeris 112 veikia visose Europos Sąjungos šalyse ir juo galima kviesti pagalbą bet kokioje situacijoje.

- Europietiška tapatybė: jaustis saugiam žinant, kad kiekvienas Europos pilietis yra saugomas visoje ES.

Formatas / šaltinio nuoroda

Rekomenduojamas naudojimas

- Saugumo pamoka: surenkite trumpą praktinę veiklą, kurioje mokiniai mokosi, kaip elgtis pavojingoje situacijoje.

- Vaidmenų žaidimas: išbandykite „pagalbos skambutį“ – mokiniai pasako, ką sakytų operatoriui, jei atostogaudami patektų į pavojingą situaciją, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

Trumpas aprašymas

Šis vaizdo įrašas priklauso serijai „EU Protects“ ir pasakoja tikrą istoriją, kaip Europos šalys susivienijo kovodamos su baisiais miškų gaisrais Italijoje.

Įraše matome tikrus žmones – lakūnus ir ugniagesius iš skirtingų šalių, siekiančius bendro tikslo. Abstrakti „ES politikos“ sąvoka virsta gyva drąsos, bendradarbiavimo ir savitarpio paramos istorija.

Vaizdo įrašas parodo, kad dideliems iššūkiams tampame stipresni tada, kai sujungiame jėgas.

Mokymosi tikslai

- Drąsa ir bendradarbiavimas: suprasti, kad aplinkos iššūkius lengviau įveikti veikiant kartu ir drąsiai prisiimant atsakomybę.

- ES solidarumas: suprasti, kad tai tikri žmonės, padedantys kitiems žmonėms sunkiu metu.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Rekomenduojamas naudojimas

- Modulis: Europos didvyriai. 

- Pokalbis. Paklauskite mokinių: „Jei turėtum supergalią padėti kaimyninei šaliai, kokia ji būtų?“ (pavyzdžiui, gebėjimas greitai pastatyti apsaugines užtvaras per potvynį arba iššaukti lietų sausros metu).