Pamokų planai

Pamokos pavadinimas:

ES tapatybės sritys ir jų ryšys su kultūrine diplomatija

Organizaciniai dalykai

Grupė: vyresnės pradinės / pagrindinės mokyklos klasės

Trukmė: 75 minutės

Mokymosi tikslai

1. Įvardyti kelis pagrindinius europietiškos tapatybės ištakų ramsčius
2. Įvardyti kelis europietiškos tapatybės bruožus
3. Paaiškinti, kuo europietiška ir tautinė tapatybės panašios ir kuo skiriasi
4. Argumentuoti, kodėl Europos Sąjungai svarbu būti „suvienijusiai įvairovę“
5. Kritiškai išnagrinėti pagrindines europietiškos tapatybės sritis
6. Mokėti apibrėžti kultūrinę diplomatiją
7. supras kaip kultūrinė diplomatija siejasi su europietiška tapatybe ir ją formuoja

Sėkmės kriterijai

1. Žinoti, ką apima europietiška tapatybė
2. Suprasti, kaip kultūrinė diplomatija susijusi su europietiška tapatybe

Pagrindinis turinys ir priemonės

●      Kompiuteris ir projektorius

●      Atspausdinti paveikslėliai ir kategorijų kortelės

●      Neprivaloma: jei yra galimybė, mokytojas gali atsinešti daiktų vaidmenų žaidimui

●      Testo klausimai kiekvienam mokiniui internetu arba atspausdinti (pavyzdžiui, internetinis testas ar išėjimo bilietai)

●      Išėjimo bilietai

Aprašymas

1. Įvadas

(15 minučių)

Pamoka prasideda veikla, kurioje mokiniai patys atranda žinias ir kartu skiria europietišką bei tautinę tapatybę. Kiekvienai grupei mokytojas duoda dvi atspausdintas korteles – „europietiška tapatybė“ ir  „tautinė tapatybė“ – bei kelis atspausdintus paveikslėlius. Paveikslėliuose bus:

●      Europos Sąjungos vėliava

●      Šalies valstybinė vėliava

●      Europos Parlamento pastatas

●      Šalies parlamento pastatas

●      Vietinis patiekalas (mokinių mėgstamas maistas)

●      Muzikos festivalis

●      Euro vaizdai, pavyzdžiui, monetos

●      Eifelio bokštas

●      Paveikslėlis su sienomis (kad būtų galima aptarti laisvą judėjimą Europos Sąjungoje)

Mokytojas paprašo kiekvienos grupės padėti ant stalo dvi korteles ir po jomis suskirstyti gautus paveikslėlius pagal tai, ar, jų manymu, jie priklauso europietiškai, ar tautinei tapatybei.

Kai grupės užduotį atlieka, atsakymai aptariami su visa klase.

Mokytojas gali pasitelkti šiuos klausimus, kad pokalbis vyktų sklandžiai, kai mokiniai aiškina, kur kuris paveikslėlis tinka.

●      Kas yra tapatybė?

●      Ar kai kurie paveikslėliai tinka abiem kategorijoms?

●      Ar tapatybės vienos su kitomis persidengia?

●      Ar europietiška tapatybė yra aiškiai apibrėžta?

Ar europietiška tapatybė yra pastovi, ar kintanti?

2. Pristatymas (10 minučių)

Po šios veiklos mokytojas trumpai pristato naują informaciją skaidrėmis. Turiniui galima naudoti mokinio ar mokytojo vadovą, bet trumpai skaidrės turėtų apimti šias temas.

a) europietiškos tapatybės ištakas

b) europietiškos tapatybės bruožus

Pristatydamas skaidres mokytojas paminės ir frazę „suvienijusi įvairovę“ kaip vieną europietiškos tapatybės bruožų. Ties šia fraze jis sustoja ir paprašo mokinių pasidalyti savo mintimis.

●      Kaip jie mano, ką tai reiškia?

●      Kaip tai pasiekti? Ar gali sugalvoti pavyzdį?

●      Kaip šalys ir žmonės gali būti suvienyti įvairovėje?

3. Taikymas: pasitikriname supratimą

Mokiniams galima duoti trumpą testą su svarbiausiais klausimais, kad būtų patikrinta, kaip visi suprato pristatytą medžiagą. Svarbu duoti mokiniams progą padirbėti savarankiškai. Šis testas yra formuojamasis vertinimas, padedantis mokytis. Tai reiškia, kad jo tikslas – ne pažymys, o galimybė mokiniams pamatyti savo supratimo lygį ir išsiaiškinti neaiškumus.

Jei klasėje yra įrangos, testą galima pateikti ir internetu (pavyzdžiui, anonimine „Microsoft Forms“ apklausa), kad mokytojas gautų anoniminius atsakymus ir bendrą grįžtamąjį ryšį apie savo darbą. Jei klausimai tik su pasirenkamais atsakymais, jie gali būti patikrinami automatiškai iškart. Vis dėlto visada verta kitoje pamokoje skirti laiko aptarti rezultatus ir galimus klaidingus supratimus prieš einant toliau.

Daugiau žr. šio vadovo 5 veiklą.

4. Vaidmenų žaidimas (20 minučių)

Toliau kultūrinė diplomatija aiškinama per vaidmenų žaidimą klasėje. Taip mokomasi žaidžiant: mokiniai mokosi vaidindami ir per vaidmenis parodo, kaip supranta kultūrinę diplomatiją. Vaidmenys paskiriami burtais. Istorijos pradžia duodama, o toliau mokiniai improvizuoja. Vaidmenų galima atsisakyti arba pridėti pagal mokinių skaičių.

Numatoma trukmė – 20 minučių, bet tai priklauso nuo to, kiek mokinių nori dalyvauti. Jei norinčiųjų daug, spektaklį gali tekti pakartoti. Visi, kurie nori gauti vaidmenį, turėtų turėti tokią galimybę. Kadangi tikslaus scenarijaus nėra, net kelis kartus vaidinamas spektaklis gali pasisukti ir baigtis visai kitaip!

Daugiau žr. šio vadovo 2 veiklą.

5. Review & Evaluation: Exit tickets (5 minutes)

Pabaigoje – grįžtamojo ryšio klausimai išėjimo bilietų forma, kad mokytojas žinotų, kaip geriau padėti mokiniams kitose pamokose. Keli pagrindiniai klausimai pateikti vadovo pabaigoje.

Vertinimas

Diagnostinis vertinimas per pirmąją veiklą

Mokinių atsakymai per pamoką

Išėjimo bilietai

Diferencijavimas ir įtrauktis

Mokytojas diferencijuoja pagal savo mokinius ir aplinkybes.

Pastabos / patarimai /  Apmąstymas

Kas pavyko ir ką kitą kartą pakeisti.

Pamokos pavadinimas:
Mokomės apie ES plėtrą ir integraciją

Organizaciniai dalykai

Grupė: vyresnės pradinės / pagrindinės mokyklos klasės

Trukmė: 90 minučių

Mokymosi tikslai

Mokiniai:

1. paaiškinti kaip kaip ES plėtra gali paveikti naujas ir esamas valstybes nares
2. Palyginti ir atskirti sąvokas „ES plėtra“ ir „integracija“
3. Įvardyti kelis būdus, kaip galima dalyvauti ES politikos formavimo procesuose
4. Argumentuoti, kodėl verta aktyviai dalyvauti su europietiška tapatybe susijusiose temose

Sėkmės kriterijai

●      Žinoti sąvokas „europietiška tapatybė“ ir „ES plėtra“

●      Paaiškinti, kodėl svarbu įsitraukti į su europietiška tapatybe susijusias temas

Pagrindinis turinys ir priemonės

●      Atspausdintas atvejo tekstas kiekvienam mokiniui

●      Kompiuteris ir projektorius

●      Planšetės mokiniams ar jų grupėms, jei mokykla jų turi

●      Diskusijos instrukcijų kortelės grupėms

●      Laikmatis diskusijai

●      Neprivaloma: maži popieriaus lapeliai slaptam balsavimui per diskusiją 

Aprašymas

1. Įvadas

(5–10 minučių)

Pamokos pradžioje mokytojas užduoda klasei šiuos klausimus:

●      Kas yra Europos Sąjunga?

●      Ar šalys gali įstoti į Europos Sąjungą?

Mokiniai pasako savo atsakymus. Kelias minutes mokytojas leidžia jiems kalbėtis tarpusavyje, nesakydamas teisingų atsakymų, kad mokiniai pasidalytų turimomis žiniomis ir įsivaizdavimais.

2. Pristatymas (5 minutės)

Po mokinių atsakymų ir pokalbio mokytojas pateikia informaciją. Tai gali būti trumpas pristatymas (pavyzdžiui, 5 skaidrės). Jame pristatoma: a) kas yra Europos Sąjunga, b) kurios šalys jai priklauso, nurodant įstojimo metus, ir c) trumpi sąvokų „ES plėtra“ ir „Europos integracija“ paaiškinimai (galima naudotis vadovo žodynėliu).

3. Taikymas: atvejo analizė (15 minučių)

Kiekvienas mokinys gauna atspausdintą medžiagą, kad perskaitytų individualiai (arba komandose) ir užsirašytų atsakymus į teksto pabaigoje pateiktus klausimus.

Mokiniai pirmiausia pamąsto, paskui aptaria ES plėtros ir europietiškos tapatybės galimybes bei iššūkius.

Daugiau žr. šio vadovo 3 veiklą.

4. Diskusija (20 minučių)

Susipažinus su naujomis sąvokomis, pamoka sutelkiama į piliečių įsitraukimo į ES klausimus svarbą. Tam klasėje surengiama diskusija.

Daugiau žr. šio vadovo 1 veiklą.

5. Grupės pristatymas (30 minučių)

Diskusijoje išsiaiškinus piliečių įsitraukimo svarbą, vyksta grupės pristatymas. Jis padeda mokytojui pamatyti, ar mokinių interesai telkiasi į kurią nors vieną sritį. Jei taip, tai gali reikšti, kad mokiniai norėtų daugiau jaunimo iniciatyvų būtent toje srityje.

Rengiant grupių pristatymus, jei klasėje ar mokyklos kompiuterių klasėje yra įrangos, mokiniams patariama informacijos ieškoti internete. Labai svarbu įjungti saugios paieškos nustatymus arba nurodyti saugią svetainę.

Daugiau žr. šio vadovo 4 veiklą.

5. Review & Evaluation (5 minutes)

Mokiniams galima duoti įsivertinimo lentelę, kad įvertintų, kiek pasiekė pamokos ar viso skyriaus tikslus.

Vertinimas

Diagnostinis vertinimas per pirmąją veiklą

Mokinių atsakymai per visą pamoką (formuojamasis vertinimas)

Grupės pristatymas leidžia idėjas įvertinti mokytojui, klasės draugams ir patiems mokiniams

Įsivertinimo lentelė

Diferencijavimas ir įtrauktis

Mokytojas diferencijuoja pagal savo mokinius ir aplinkybes.

Pastabos / patarimai /  Apmąstymas

Kas pavyko ir ką kitą kartą pakeisti.