Medžiaga

Svetainė: EuroCivic Lab Moodle
Kursas: EuroCivic“ studento rinkinys (LT)
Knyga: Medžiaga
Spausdino: Guest user
Data: penktadienis, 2026 spalio 23, 18:38

1. 1 atvejis: mokinių tarybos rinkimai

Mūsų mokykloje kasmet vyksta mokinių tarybos rinkimai. Nors kiekvienas mokinys turi teisę kelti savo kandidatūrą ir balsuoti, labai nedaug mokinių ryžtasi siekti pirmininko vietos. Daugelis mano, kad ši pareigybė tėra simbolinis vardas ir nesuteikia tikros galios spręsti ar keisti mokyklos problemas.

Praėjus savaitei po rinkimų paskelbimo mokytojai praneša, kad šiemet pirmininko vietos siekia tik vienas mokinys. Kandidatų į kitas pareigas – pavaduotojo, sekretoriaus, iždininko – taip pat labai mažai. Balsuojantiems mokiniams belieka menkas pasirinkimas! Vieni į tai nekreipia dėmesio, kiti juokiasi ir sako, kad balsuoti nėra prasmės, nes nugalėtojas jau ir taip aiškus.

Tą pačią savaitę per pilietiškumo pamoką nusprendžiame kelti savo kandidatūras į skirtingas pareigas ir iš tikrųjų ką nors pakeisti mokykloje. Nutariame dirbti kaip komanda: aptariame kiekvieno vaidmens atsakomybes ir pasiskirstome darbus pagal tai, kam kas labiau tinka. Pradedame nuo kampanijos, kad atkreiptume kitų mokinių dėmesį.

  • Anoniminė internetinė anketa klausia mokinių, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kokias galimybes galėtų sukurti. 

  • Po mokyklą iškabinami skrajutės apie rinkimus,

  • Pagal atsakymus parengiami plakatai ir skrajutės su realiais, praktiškais žingsniais, kaip spręsti problemas ir kurti daugiau galimybių,

  • Susitikimas su mokytojais ir mokyklos direktoriumi, kad aptartume, kaip įgyvendinti mūsų sprendimus

Kampanijoje taip pat pabrėžiame demokratinio dalyvavimo svarbą, kad pasiektume mokinius, kurie netiki, jog jų balsas ir mokinių taryba ką nors keičia. Mūsų šūkis: „Dalyvavimas – demokratijos širdis. Pokytis įvyksta tada, kai kiekvieno balsas svarbus.“

Susidomėjimas kampanija auga diena iš dienos. Iš anketų atsakymų sužinome, kad kaip mokiniai turime įvairių problemų ir kad mokinių taryba yra prasminga erdvė, kurioje mokiniai gali tiesiogiai pasakyti mokytojams ir kitiems mokyklos žmonėms savo problemas bei sprendimus. 

Klausimai apmąstymui
  1. Iš pradžių tik vienas mokinys norėjo tapti pirmininku. Ar manai, kad mokiniai turėtų kelti savo kandidatūras į mokinių tarybą? Paaiškink.

  2. Ar svarbu, kad visi mokiniai balsuotų mokinių tarybos rinkimuose? Kodėl?

  3. Ką manai apie tai, kaip mokiniai suprato mokinių tarybos prasmę prieš kampaniją?

  4. Ar sutinki, kad mokinių tarybos yra tik simbolinės? Paaiškink ir pateik savo nuomonės priežasčių. 

  5. Koks demokratiškas būdas galėtų pakeisti žmonių požiūrį į rinkimų svarbą?

  6. Ką tau reiškia pilietinis dalyvavimas?

Mokymosi tikslai 

  1. Suprasti, kodėl svarbu dalyvauti mokyklos demokratijoje ir kaip tai susiję su platesnėmis pilietinėmis bei europietiškomis vertybėmis. 

  2. Suabejoti mintimi, kad mokinių tarybos tėra simbolinės, ir paaiškinti, kodėl bendras veikimas gali atnešti tikrą pokytį. 

  3. Apmąstyti, kas kampaniją padaro veiksmingą ir įtraukia žmones.  

Rekomenduojamas naudojimas

Gerai tinka kaip vaidmenų žaidimas: grupės sukuria bandomąją kampaniją dėl tikros mokyklos problemos. Taip pat puiki pokalbio pradžia prieš tikrus mokinių tarybos rinkimus. Namų darbui mokiniai gali surasti vieną pavyzdį, kaip mokinių taryba pasiekė konkretų pokytį, ir pristatyti jį klasei.

2. 2 atvejis: mokyklos valgykla

Mūsų mokykloje yra valgykla, kurioje pietaujame. Daugeliui mokinių dienos meniu patinka. Tik ne Lindai, kuri yra veganė! Ji ne kiekvieną dieną randa valgykloje veganiškų pietų.

Pasidalijame šia situacija su draugais: vieni sako Lindai, kad veganų mokinių nedaug, tad tai visai normalu. Kiti siūlo atsinešti maisto iš namų. Treti sako, kad tai neturėtų priklausyti nuo skaičių: reikia gerbti skirtingus pasirinkimus ir kiekvienas mokinys turi galėti pavalgyti mokykloje. Nusprendžiame šią situaciją keisti.

Pirmiausia pasikalbame su Linda ir paklausiame, ko jai reikia ir ko ji pati nori. Ji sako: „Tiesiog noriu pietauti valgykloje kartu su visais.“

Pasikalbame su valgyklos darbuotojais ir gauname mėnesio meniu. Sukuriame apklausą apie mokinių mitybos pasirinkimus ir suskaičiuojame, kiek yra veganų ir vegetarų. Sužinome, kad sunku ne tik veganams, bet ir mokiniams, turintiems maisto alergijų, nes sudedamosios dalys niekur nenurodytos. Apie problemą ir savo sprendimus pasakome ir mokyklos vadovybei:

  • Kasdienis meniu su veganiškais ir vegetariškais patiekalais.

  • Aiški lentelė su patiekalų sudedamosiomis dalimis mokiniams, turintiems alergijų.  

  • Meniu ir sudedamųjų dalių skelbimas internete, kad tėvai ir mokiniai galėtų pasitikrinti iš anksto.

Taip pat kalbamės su kitais mokiniais ir paaiškiname, kodėl valgykla turėtų siūlyti daugiau pasirinkimų, nors veganų ir vegetarų nedaug. Dalijamės savo idėjomis ir taip imame galvoti ir apie kitas mokyklos problemas.

Po šių pokyčių galime rinktis patiekalus, kurie mums tinka. Valgome visi kartu be jokios painiavos ir suprantame kai ką svarbaus: įtrauktis ne visada prasideda nuo didelių pranešimų. Kartais tereikia pasirūpinti, kad kiekvienas galėtų saugiai ir su malonumu pavalgyti!

Klausimai apmąstymui:
  1. Kokia buvo šios mokyklos problema? Kodėl?

  2. Ką manai apie kai kurių mokinių patarimus Lindai – kad tai normalu, nes veganų mažai, arba kad ji gali atsinešti maisto iš namų? Ar sutinki? Kodėl taip arba kodėl ne?

  3. Kaip pagarbiai kalbėtis su draugu, kai su juo nesutinki?

  4. Perskaityk šį sakinį dar kartą: „Dalijamės savo idėjomis ir taip imame galvoti ir apie kitas mokyklos problemas.“ Paaiškink, kodėl piliečiams svarbu dalytis idėjomis ir ieškoti sprendimų. 

  5. Ką mokykloje reiškia „įtrauktis“?

Mokymosi tikslai 

  1. Paaiškinti, ką iš tikrųjų mokykloje reiškia įtrauktis: ne minimumą, o tai, kad kiekvienas jaustųsi tikrai priklausantis. 

  2. Pasitreniruoti pilietinius gebėjimus: kalbėtis ir pristatyti sprendimus tiems, kurie priima sprendimus. 

  3. Pamąstyti, kodėl svarbu atsižvelgti į mažumos poreikius, net jei tai liečia nedaug žmonių.

Rekomenduojamas naudojimas

Gerai tinka kaip grupinė problemų sprendimo užduotis: kiekviena komanda sukuria savo veiksmų planą Lindos situacijai, paskui palygina su kitomis. Klausimai apmąstymui tinka ir rašto darbui ar įrašui forume. Mokytojas gali pradėti platesnį pokalbį apie kitas įtraukties spragas, kurias mokiniai pastebi savo mokykloje.

3. 3 atvejis: renkame Europos kultūros sostinę

Šią savaitę klasėje dalyvavome labai įdomioje veikloje. Mokytojas pasakė, kad kalbėsime apie Europos kultūros sostines, ir visą savaitę aiškinomės, ką jos reiškia.

Pirmiausia išsirinkome atrankos komisiją iš keturių mokinių. Likusi klasė pasidalijo į trijų mokinių grupes ir kiekviena turėjo pasiūlyti po vieną Europos miestą kitai atrankai.

Mes buvome 2 grupė: Linda, Chosė ir aš. Pradėjome nuo pastarųjų penkerių metų Europos kultūros sostinių ir ieškojome, kas joms bendra:

  • 2021: Elefsina (Graikija), Timišoara (Rumunija) ir Novi Sadas (Serbija)

  • 2022: Kaunas (Lietuva) ir Eš prie Alzetės (Liuksemburgas)

  • 2023: Vesprėmas (Vengrija)

  • 2024: Tartu (Estija), Bad Išlis (Austrija) ir Budė (Norvegija)

  • 2025: Kemnicas (Vokietija) ir Nova Gorica (Slovėnija)

  • 2026: Oulu (Finland) and Trenčín (Slovakia)

Linda sakė, kad Europos kultūros sostinėje turi vykti daug meno ir sporto renginių. Chosė sakė, kad miestas turi gerbti vietos tradicijas ir priimti skirtingas kultūras. Aš sakiau, kad svarbu pagalvoti apie prieinamumą ir gerą infrastruktūrą: kultūros centrus, patogų viešąjį transportą ir pakankamai viešbučių svečiams. Galiausiai sutarėme, kad miestui turi rūpėti aplinka ir darnumas.

Nusprendę, kas Europos kultūros sostinei svarbu, kiekvienas pasiūlėme po kelis mėgstamus miestus. Pagalvojome ir apie tai, kuriuose miestuose smagu lankytis ir lengva judėti.

Galiausiai balsavome ir sutarėme dėl vieno miesto, atitinkančio daugumą mūsų kriterijų. Pristatėme savo miestą ir su kitomis grupėmis aptarėme, kodėl jį pasirinkome. Buvo labai smagu dirbti kartu ir sprendimus priimti kaip komanda. Daug sužinojome apie skirtingus Europos miestus, jų kultūrą ir apie tai, kaip svarbu renkantis kultūros sostinę galvoti apie meną, žmones ir planetą!

Klausimai apmąstymui
  1. Kodėl Europos kultūros sostinė gali būti svarbi Europos žmonėms?

  2. Kokius kriterijus šioje istorijoje pasirinko 2 grupė? Ar sutinki su jais? Kodėl taip arba kodėl ne?

  3. Į ką dar galėtum atsižvelgti rinkdamas miestą?

  4. Kaip menas, kultūra ir renginiai padeda miesto žmonėms jaustis arčiau vieni kitų?

  5. Kaip miestai parodo pagarbą savo tradicijoms ir skirtingoms kultūroms?


Mokymosi tikslai 

  1. Įvardyti, kas miestą daro stiprų kultūriškai, socialiai ir aplinkosaugiškai, ir susieti tai su ES kultūros sostinių programos vertybėmis. 

  2. Pasitreniruoti dirbti kartu siekiant bendro sprendimo ir patirti, kaip atrodo demokratiškas svarstymas. 

  3. Pamąstyti, kaip menas, kultūra ir bendri renginiai padeda žmonėms pajusti europietišką tapatybę ir ryšį.

Rekomenduojamas naudojimas

Geriausiai tinka per vieną ar dvi pamokas: viena skiriama tyrimui ir grupių pokalbiui, kita – pristatymams ir klasės balsavimui. Mokytojas gali paprašyti namuose išsamiau pasidomėti pasirinktu miestu arba palyginti savo kriterijus su oficialiais ES atrankos kriterijais. Ypač įdomu daugiakultūrėse klasėse, kur mokinius gali sieti asmeniniai ryšiai su skirtingomis Europos šalimis ir miestais.

4. 4 atvejis: „Eurostato“ duomenų vizualizacijos

Trumpas aprašymas

„Eurostato“ duomenų vizualizacijos – tai interaktyvios lentelės ir vaizdiniai įrankiai, leidžiantys mokiniams tyrinėti ES statistiką pagal temas: DVT, ekonomiką, energetiką, visuomenę, regionus. Mokiniai gali lyginti šalis ir remtis patikimais duomenimis diskutuodami klasėje apie tikrus Europos iššūkius bei sieti juos su vietos gyvenimu.

Mokymosi tikslai 

- Skaityti ir lyginti ES duomenis (šalis ir regionus, tendencijas, rodiklius).

- Remtis faktais kalbant apie pilietinius, socialinius ar aplinkos klausimus.

- Susieti Europos iššūkius su vietos tikrove ir atitinkamais DVT.

Formatas / šaltinio nuoroda 

Duomenų vizualizacija

Rekomenduojamas naudojimas

- Kiekviena grupė pasirenka rodiklį, palygina 2–3 šalis ir parengia faktais pagrįstą teiginį.

- 2 modulis: pagal rezultatus įvardykite ir vietos problemą, susijusią su europietiškos tapatybės vertybėmis. 

5. 5 atvejis: „EU Barcode“ – iššifruojame europietišką tapatybę

Trumpas aprašymas 

Ši veikla prasideda nuo „EU Barcode“ atvaizdo, skirto atidžiam stebėjimui ir pokalbiui. Iš pradžių mokiniams parodomas paveikslėlis be jokio paaiškinimo. Vedamais klausimais jie skatinami analizuoti vaizdo elementus, pastebėti raštus, spalvas ir struktūras bei kelti hipotezes, ką paveikslėlis galėtų reikšti.

Mokiniai turi jį iššifruoti galvodami apie simbolius ir vaizdinius kodus: kodėl pasirinkta brūkšninio kodo forma ir ką galėtų reikšti spalvotos linijos. Tik po šio bendro tyrimo atskleidžiama, kad tai – Europos Sąjungos vizualios tapatybės pasiūlymas.

Mokymosi tikslai 

- Pamąstyti apie Europos Sąjungos pilietybę kaip vienybę, sukurtą iš įvairovės;

- Suprasti, kaip simboliai ir kodai perteikia socialines ir politines idėjas;

- Ugdytis vaizdo analizės, aiškinimo ir hipotezių kėlimo gebėjimus.

Formatas / šaltinio nuoroda

EU Barcode

Rekomenduojamas naudojimas

- Mokiniai stebi paveikslėlį ir siūlo prasmes prieš gaudami bet kokį paaiškinimą;

- Grupės pokalbis apie simbolius, kodus, abstrakciją ir iššifravimą;

- Įvadas į Europos Sąjungos tapatybės ir pilietybės sąvokas;

- Kūrybinė tąsa: mokiniai sukuria savo brūkšninį kodą, vaizduojantį jų klasę, mokyklą ar vienybės idėją;

6. 6 atvejis: Europos paveldo ženklas

Trumpas aprašymas

Šiame projekte mokiniai susipažįsta su Europos paveldo ženklu ir supranta, kaip paveldo įvairovė praturtina Europą. Dirbdami grupėse jie tyrinėja skirtingas ES vietoves, nagrinėja kiekvienos istoriją, kultūrą, tradicijas ir reikšmę vietos bendruomenei. 

Kiekvienas mokinys ar grupė nagrinėja dvi konkrečias vietas:

- vieną savo šalyje, artimą jų kultūrinei patirčiai;

- kitą kitoje valstybėje narėje, kad atrastų ir apmąstytų Europos įvairovę; 

Mokiniai nagrinėja kiekvienos paveldo vietos kultūrines funkcijas, tradicijas ir socialines prasmes, vietų tarpusavyje nelygindami. Tokia analizė padeda pamąstyti, kaip skirtingos kultūros prisideda prie tapatybių tinklo, susitinkančio Europos Sąjungoje, kurį subalansuoja bendros vertybės.  

Užduotis padeda suprasti, kaip paveldas ir pilietiškumas yra susiję, kaip valstybės narės kartu kuria daugialypę europietišką tapatybę ir kaip kultūros projektai bei šalių bendradarbiavimas stiprina Sąjungą. 

Mokymosi tikslai 

- Ištirti Europos paveldo įvairovę ir kiekvienos valstybės narės vaidmenį kuriant Europos Sąjungoje susitinkantį tapatybių tinklą;

- Paskatinti pirmuosius klausimus apie tapatybę, įvairovę ir paveldo prasmę.

- Pamąstyti apie skirtingų tradicijų ir bendruomenių sugyvenimą bei bendradarbiavimą, prisimenant šūkį „Suvienijusi įvairovę“.

Formatas / šaltinio nuoroda

European Heritage Hub

Rekomenduojamas naudojimas

- Pristatykite Europos paveldo ženklą ir trumpai paaiškinkite, kam jis skirtas ir ką reiškia „paveldas“ skirtingais lygmenimis; 

- Pakvieskite mokinius naršyti platformoje „European Heritage Hub“ ir pamąstyti: kaip šis paveldas prisideda prie daugialypės europietiškos tapatybės? Kaip skirtingų šalių tradicijos gali sugyventi ir praturtinti Europos Sąjungą?

- Pasidalykite grupėse gimusiomis idėjomis ir jas aptarkite.

7. 1 bendras projektas: būk pokyčio pradžia!

Įvardyk tau rūpimą mokyklos problemą (pavyzdžiui, ne visada švarų kiemą arba tai, kad mokiniai ne visada gerbia vieni kitus). Kartu su klasės draugais parenk pristatymą, pabandyk įtikinti kitus mokyklos bendruomenės narius, kad tema svarbi, ir paaiškink, ką jie galėtų nuveikti vietos bendruomenėje. 

Eik šiais žingsniais:

  1. Pasirinkite pristatymo temą. Aptarkite ir nuspręskite kartu su klasės draugais.

  2. Parenkite pristatymo medžiagą. Aiškiai pristatykite problemą ir paaiškinkite, kodėl ji svarbi. Pasiūlykite kitus veiksmų žingsnius. 

  3. Suplanuokite pristatymą. Skirtingi komandos nariai gali pristatyti skirtingas dalis. 

  4. Pristatykite savo klasėje. Aptarkite su mokytoju ir klasės draugais pasiūlytus veiksmų žingsnius. Išklausykite ir jų pasiūlymus.

  5. (neprivaloma) Jei įmanoma, pristatykite visiems mokyklos mokiniams. Taip atkreipsite dėmesį į temą, paaiškinsite, kodėl ji svarbi, ir aptarsite, ką galima padaryti. 

  6. Po pristatymo parenkite trumpą spausdintą veiksmų planą ir pasidalykite pasiūlymais su klase bei visa mokykla. Į planą įtraukite praktiškus pasiūlymus, kuriuos kiekvienas gali pradėti įgyvendinti iškart. 

  7. Dabar, kai turite planą ir konkrečius pasiūlymus, aptarkite komandoje, kaip dar galite skatinti pokytį savo mokykloje. Kaip informuosite kitus? Kaip padėsite įgyvendinti? Kokių veiksmų galima imtis?

Mokymosi tikslai 

Veiklos turi padėti mokiniams: 

  1. Bendradarbiauti su klasės draugais, mokyklos ir vietos bendruomene ieškant svarbių problemų sprendimų

  2. Planuoti ir organizuoti renginius bei kitus veiksmus jiems rūpimomis temomis! 

Rekomenduojamas naudojimas

Mokiniai šia medžiaga gali naudotis grupėse klasėje ir mokykloje. Mokytojas padeda procesui vykti. 

8. 2 bendras projektas: europietiškos tapatybės paroda!

Sužinoję tiek daug apie europietišką tapatybę, kartu su klase ir mokytojais galite surengti mokyklos parodą. Suplanuokite parodą, kuri išreikštų jūsų europietišką tapatybę. 

Mokytojai padės rasti vietą mokykloje ir nuspręsti, kuriomis dienomis bei valandomis žmonės galės parodą aplankyti. 

Mokytojai kartu su klasėmis gali nustatyti taisykles, kaip bus saugomi eksponatai. Keli mokiniai gali sukurti (pavyzdžiui, nupiešti) parodos ženklus, primenančius, kaip elgiamės muziejuose ir parodose. 

  • Eksponatų neliečiame. 

  • Vaikštome ramiai. 

  • Negeriame ir nevalgome.

  • Saugome, kad niekas nebūtų sugadinta. 

  • Dar kas nors? 

Į parodą kiekvienas mokinys gali atsinešti kažką, kas jam siejasi su europietiška tapatybe. Tai gali būti nuotrauka, paveikslas, daiktas iš namų ar kas kita. Būk kūrybiškas! 

Namuose gali skirti laiko kažkam naujam sukurti. Juk tiek sužinojai apie europietišką tapatybę. Kas dabar ateina į galvą? Nupiešk arba pastatyk! 

Atsinešę daiktus į mokyklą, suskirstykite juos į grupes: pavyzdžiui, susijusius su ES institucijomis ir simboliais, susijusius su kultūra ir taip toliau.

Savo eksponatų gali atnešti ir kiti mokyklos žmonės: kitų klasių mokiniai ar net patys mokytojai!

Kai paroda bus paruošta, ją galės aplankyti tėvai ir vietos bendruomenė. Gali pakviesti savo brolius, seseris ar draugus iš kitų mokyklų. 

Parodą galima sujungti su kitais renginiais: pokalbiais, muzika ar vaizdo įrašais. Aptark su mokytoju ir kitas idėjas. Būk kūrybiškas!

Mokymosi tikslai

  1. Asmeniškai ir kūrybiškai išreikšti, ką reiškia europietiška tapatybė, remiantis visu moduliu. 

  2. Pasitreniruoti bendradarbiauti ir organizuoti: kartu suplanuoti, sugrupuoti ir pristatyti viešą renginį. 

  3. Sustiprinti bendros tapatybės ir bendruomenės jausmą, pakviečiant kitus – šeimas ir kaimynus – į pokalbį apie tai, ką reiškia būti europiečiu.

Rekomenduojamas naudojimas

Geriausiai tinka kaip baigiamasis modulio projektas, sujungiantis viską, ko mokiniai išmoko. Mokytojui verta iš anksto rasti vietą ir datas ir leisti mokiniams patiems nustatyti parodos taisykles (kai kurioms grupėms patiks kurti ženklus). Kitų klasių ir darbuotojų įsitraukimas praplečia bendruomenės jausmą. Parodą atvėrus tėvams ir vietos žmonėms, ji tampa prasminga ir tikra, o ne vien klasės užduotimi.

9. 3 bendras projektas: ką tau reiškia ES?

Trumpas aprašymas 

Mokiniai kalbina savo bendruomenės žmones (šeimos narius, mokytojus, vietos darbuotojus, migrantus, vyresnio amžiaus gyventojus) ir klausia: ką jums reiškia Europa? Kuri ES vertybė svarbiausia? Kada jautėtės susiję su Europa? O kada ne?

Jie renka garso įrašus, citatas, nuotraukas (su sutikimu), o paskui mokykloje ar savivaldybėje surengia parodą su plakatais, QR kodais ir portretais.

Mokymosi tikslai 

- Per pokalbius suprasti skirtingus požiūrius į tapatybę ir pilietiškumą.

- Susieti asmenines istorijas su europietiškomis vertybėmis, teisėmis ir pareigomis.

Formatas / šaltinio nuoroda 

https://www.qr-code-generator.com/

ir 

https://www.audacityteam.org/

Rekomenduojamas naudojimas

Naudokite kaip baigiamąją 2 modulio veiklą.
Susiekite su demokratine atmintimi ir įtraukties temomis.



10. 4 bendras projektas: „We-Europeans“ – atsakas populizmui per aktyvų europietišką pilietiškumą

Trumpas aprašymas 

„We-Europeans“ – projektas, vienijantis įvairius partnerius ir siekiantis atsakyti populizmo augimui Europoje, kuris gali iškreipti daugialypę Europos Sąjungos tapatybę. Kartu jis skatina aktyvaus pilietiškumo vertybes: pagarbą žmogaus teisėms, laisvę, demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę.

Projektas jungia mokomąjį turinį, apmąstymą ir įrankius, padedančius geriau suprasti populizmą, kritiškai jį vertinti ir konstruktyviai atsakyti kasdienybėje. Internete pateikiami teminiai straipsniai, patikrinti faktai, informaciniai vaizdo įrašai apie ES, argumentavimo įrankiai ir nemokamas nuotolinis kursas (MOOC) su moduliais apie komunikaciją, atsako strategijas ir pilietinius gebėjimus.

Mokymosi tikslai

- Suprasti populizmą ir jo poveikį europietiškoms tapatybėms;

- Ugdytis komunikacijos ir argumentavimo gebėjimus, padedančius konstruktyviai ir išmanant atsakyti į populistines žinutes;

- Stiprinti europietiškos tapatybės daugialypiškumą skatinant sąmoningą dalyvavimą;

Formatas / šaltinio nuoroda 

Interneto platforma su medijos ištekliais

Rekomenduojamas naudojimas

Nuotolinį kursą galima naudoti savarankiškam darbui arba apversto mokymosi metodui ir pradėti nuo jo pokalbį klasėje:

a) populistinių pasakojimų palyginimas su faktiniais duomenimis;

b) kūrybiško atsako kūrimas (trumpi vaizdo įrašai, argumentuoti tekstai);

11. 1 medija: kas yra vaikų dalyvavimas?

Trumpas aprašymas 

Šiame „The Eurochild Podcast“ epizode komunikacijos koordinatorius Davide Rambaldi kalbasi su Vaikų tarybos nariais Georgios Efrem ir Rhythm apie tai, ką reiškia tikras vaikų dalyvavimas. Jie aptaria, kaip vaikai ir jaunimas gali aktyviai dalyvauti priimant jų gyvenimą liečiančius sprendimus, o ne tik simboliškai. Pokalbyje pateikiami tikri pavyzdžiai iš Kipro ir Maltos, kur jauni žmonės prisidėjo prie politikos formavimo, teikė pasiūlymus valstybės institucijoms ir net dalyvavo atrenkant darbuotojus. Svarbiausia mintis: vaikus reikia įtraukti nuo pat projekto pradžios ir kalbėti jiems suprantama kalba. Epizodas pabrėžia, kad vaikai prisideda jau šiandien, o ne tik yra ateities piliečiai, ir parodo, kaip tikras dalyvavimas suteikia jiems galios keisti savo bendruomenę.

Mokymosi tikslai 

  • Mokiniai supranta, kas yra tikras vaikų dalyvavimas, o kas tik simbolinis.

  • Mokiniai įvardija praktiškus būdus, kaip vaikai gali paveikti sprendimus mokykloje, bendruomenėje ir politikoje.

  • Mokiniai apmąsto, kaip svarbu kalbėtis visiems suprantamai ir įtraukti nuo pat pradžių.

Formatas / šaltinio nuoroda

https://eurochild.org/news/podcast-what-is-child-participation/ 

Rekomenduojamas naudojimas

Naudokite šią tinklalaidę pokalbiui klasėje ar grupinėms veikloms pradėti. Mokiniai gali analizuoti vaikų dalyvavimo pavyzdžius, sugalvoti, kaip patys galėtų prisidėti prie sprendimų mokykloje ar bendruomenėje, ir apmąstyti, kodėl jų balsas svarbus.

12. 2 medija: mokiniai pažįsta pasaulį per Jungtinių Tautų modelį

Trumpas aprašymas 

Šioje ištraukoje pristatoma Jungtinių Tautų modelio (MUN) programa – politikos simuliacija, kurioje mokiniai atlieka JT atstovų vaidmenis. Dalyviai diskutuoja, rengia rezoliucijas ir balsuoja, dažniausiai Generalinėje Asamblėjoje ar Saugumo Taryboje. Programa suteikia praktinės demokratinių procesų, tarptautinės diplomatijos ir konfliktų sprendimo patirties. Pabrėžiama svarbi pamoka: gera vadovystė reiškia tarnavimą kitiems, o ne valdžios rodymą. Mokiniai supranta klausymosi, kompromiso ir bendradarbiavimo vertę, o tai skatina dialogą, o ne priešpriešą. Apskritai MUN ugdo išmanančius, aktyvius ir viltingus jaunus piliečius, kurie suvokia pasaulio iššūkius ir nori veikti savo bendruomenėje bei už jos ribų.

Mokymosi tikslai

  • Mokiniai supranta demokratinius procesus ir tarptautinės diplomatijos pagrindus.

  • Mokiniai suvokia, kokie svarbūs geram vadovavimui yra bendradarbiavimas, kompromisas ir klausymasis.

  • Mokiniai apmąsto savo galimybes būti aktyviais, atsakingais piliečiais, suvokiančiais pasaulio problemas.

Formatas / šaltinio nuoroda

 

Rekomenduojamas naudojimas

Naudokite šį vaizdo įrašą kaip įvadą į praktinį pilietinį dalyvavimą. Po peržiūros mokiniai gali surengti diskusijų simuliaciją apie vietos ar pasaulio klausimus, parengti bandomąsias rezoliucijas ir apmąstyti, kokių gebėjimų reikia priimant sprendimus kartu.

13. 3 medija: vaikų gerovė – tapatybė ir vertybės

Trumpas aprašymas 

Šis vaizdo įrašas nagrinėja tapatybę ir jos dalis: kilmę, kalbą, pomėgius ir asmenines vertybes. Pabrėžiama, kad stipri tapatybė ir pasitikėjimas savimi būtini gerai savijautai ir sėkmei. Mokiniai skatinami pažinti, priimti ir didžiuotis tuo, kas jie yra ir kas jiems svarbu. Vertybės apibrėžiamos kaip įsitikinimai ar savybės, kurios mus veda, o praktiniai patarimai, pavyzdžiui, sudaryti savo pomėgių sąrašą, padeda vaikams atpažinti svarbiausias savo vertybes. Įrašas taip pat ragina branginti savo kultūrą ir kalbą bei būti savimi – taip visuomenė tampa įvairesnė ir įdomesnė. Pagrindinė žinia: tapatybė keičiasi laikui bėgant, bet ištikimybė savo vertybėms stiprina pasitikėjimą savimi ir atsparumą.

Mokymosi tikslai 

  • Mokiniai įvardija savo asmeninės tapatybės dalis: kultūrą, kalbą ir pomėgius, kurie susiję ir su tautine tapatybe.

  • Mokiniai supranta, kaip vertybės kreipia mūsų elgesį ir sprendimus.

  • Mokiniai apmąsto, kaip svarbu būti savimi ir didžiuotis savo besikeičiančia tapatybe.

Formatas / šaltinio nuoroda

Rekomenduojamas naudojimas

Naudokite šį vaizdo įrašą pokalbiui apie asmeninę tapatybę, įvairovę ir vertybes pradėti. Mokiniai gali sudaryti savo vertybių sąrašus, papasakoti apie savo kultūrą arba apmąstyti, kaip tapatybė veikia jų pasirinkimus ir veiksmus.

14. 4 medija: demokratija, teisės, atmintis – Aljube muziejaus liudijimai

Trumpas aprašymas

Aljube muziejus renka ir saugo pasipriešinimo dalyvių bei buvusių politinių kalinių, taip pat jų artimųjų ir bendruomenės narių, liudijimus apie Portugalijos diktatūros laikotarpį, pasibaigusį 1974 m. Balandžio revoliucija. Dokumentacijos centre ir liudijimų rinkiniuose mokytojai randa pirmo asmens pasakojimų, padedančių mokytis apie žmogaus teises, demokratines laisves, pilietinę drąsą ir represijų padarinius. Mokiniai gali naudoti liudijimus nagrinėdami etinius dilemas, pasipriešinimo formas ir laisvės bei demokratijos prasmę šiandien.

Mokymosi tikslai

- Analizuoti liudijimus kaip pirminius šaltinius ir įvardyti svarbiausias pilietines bei žmogaus teisių temas.

- Susieti asmeninius pasakojimus su demokratinėmis vertybėmis, teisėmis ir pareigomis.

- Kritiškai apmąstyti ir kalbėtis apie jautrius istorijos bei visuomenės klausimus.

Formatas / šaltinio nuoroda

Liudijimai

Rekomenduojamas naudojimas

- 2 modulis. Pradžios klausimai: kas įvyko? Kokios teisės ir laisvės čia pažeidžiamos? Prieš kokius pasirinkimus atsidūrė žmonės? Ką tu dėl to jauti ir ką galime daryti tokiose situacijose?

- Grupės užduotis: sudaryti savo rajono teisių ir vertybių žemėlapį.

15. 5 medija: lyčių lygybė – skubus iššūkis

Trumpas aprašymas 

Ši pamoka padeda mokiniams pamatyti, kaip lyčių vaidmenys ir stereotipai veikia kasdienybę, mokymosi pasirinkimus ir ateities galimybes. Per vedamą pokalbį ir praktines veiklas su duomenimis bei vaizdine medžiaga mokiniai apmąsto lyčių nelygybės priežastis ir padarinius ir svarsto, kaip jauni žmonės gali kurti lygesnį ir įtraukesnį pasaulį, pradėdami nuo savo bendruomenės.

Mokymosi tikslai 


- Atpažinti, kaip lyčių vaidmenys ir stereotipai veikia asmeninius pasirinkimus ir visuomenės lūkesčius.

- Analizuoti duomenis ir žiniasklaidą apie lyčių lygybę ir skatinti pokalbį.

- Įvardyti veiksmus, kurių mokiniai gali imtis dėl lyčių lygybės savo bendruomenėje.

Formatas / šaltinio nuoroda 

2030 m. darbotvarkės iššūkiaiLyčių lygybė: skubus ir bendras iššūkis

Rekomenduojamas naudojimas

Naudokite tapatybės ir vertybių temose, kad asmeninė patirtis susisietų su europietiškomis teisėmis ir lygybės principais (2 modulis)

16. 6 medija: pasirinkimai mūsų bendrai ateičiai

Trumpas aprašymas 

Ši medžiaga nagrinėja sudėtingus kompromisus, kurių reikia siekiant darnaus vystymosi tikslų. Per interaktyvias istorijas ir vedamas veiklas mokiniai pamato, kaip veiksmai vieno tikslo labui gali paveikti kitus. Ji padeda suprasti darnumą, susieja pasaulines problemas su vietos tikrove ir skatina mąstyti apie vertybes bei atsakomybę.

Mokymosi tikslai 

- Suprasti, kad darnaus vystymosi tikslai gali turėti įtampų, kompromisų ir prieštaringų interesų.

- Ugdytis kritinį mąstymą nagrinėjant darnumo ir sprendimų priėmimo dilemas.

- Suvokti, kad darnūs sprendimai reikalauja ir nuolaidų.

Formatas / šaltinio nuoroda 

DVT dilemos

Rekomenduojamas naudojimas

2 modulis. Padeda mokiniams suprasti, kad darnumas reikalauja sąmoningų pasirinkimų, o ne paprastų sprendimų, ir susieti europietišką tapatybę su DVT.