Medžiaga
| Svetainė: | EuroCivic Lab Moodle |
| Kursas: | EuroCivic“ studento rinkinys (LT) |
| Knyga: | Medžiaga |
| Spausdino: | Guest user |
| Data: | penktadienis, 2026 spalio 23, 18:34 |
Turinys
- 1. 1 atvejis: saugumas ar svetingumas?
- 2. 2 atvejis: prieiga, gebėjimai ir teisingumas
- 3. 3 atvejis: gandas, baimė ir faktai
- 4. 4 atvejis: Europos Sąjungos piliečiai per „Dollar Street“ prizmę
- 5. 1 bendras projektas: skubi žinia!
- 6. 2 bendras projektas: skaitmeninė ir technologinė atskirtis
- 7. 3 bendras projektas: dalyvaujamasis biudžetas (demokratija mokykloje)
- 8. 4 bendras projektas: „MyPolis“ – dalyvavimas vietos gyvenime
- 9. 1 medija: klimato kaita – jaunimas rodo kelią, veikiame dabar!
- 10. 2 medija: mintys apie taiką
- 11. 3 medija: Elos žinutė – be sutikimo
- 12. 4 medija: „Migrants“
- 13. 5 medija: Mokymosi kampelis – virtualus Europos Parlamento vaidmenų žaidimas
- 14. 6 medija: „Bad News“ – žaidimas internete
1. 1 atvejis: saugumas ar svetingumas?
Kai Amiras ateina į klasę mokslo metų viduryje, dauguma mokinių apie jį žino tik du dalykus: jis atvyko iš kitos šalies ir dar mažai kalba mūsų kalba.
Keli mokytojai paaiškina, kad jo šeima pabėgo nuo karo ir paprašė prieglobsčio. Keli mokiniai padeda jam surasti klases ir, kai gali, verčia. Kiti laikosi atokiau – ne iš piktumo, o todėl, kad nežino, kaip elgtis.
Tada vietinėje tėvų grupėje socialiniame tinkle atsiranda įrašas, kuris greitai pasiekia mokinių telefonus:
„Mokyklos ir taip perpildytos. Kodėl mūsų vaikai turi netekti dalies dėmesio dėl atvykėlių?“
Ekrano nuotraukos keliauja iš rankų į rankas. Vieni komentarai pikti. Kiti mandagūs, bet griežti. Keli mokiniai persiunčia juos nieko nepridėdami. Kitiems nesmagu, bet jie nežino, ką atsakyti.
Klasėje ši tema iškyla per pamoką apie ES pilietybę ir migraciją.
Mokytojas neklausia: „Kas teisus?“
Jis klausia kitaip: „Kokie tikrieji klausimai slypi už šios situacijos?“
Klasė juos surašo:
-
Kas atsakingas už pabėgėlių priėmimą – mokyklos, valstybės ar ES?
-
Ar saugumas svarbiau už solidarumą?
-
Ar kažkas gali atrodyti neteisinga ir vis tiek būti teisinga?
Klasė nusprendžia kalbėtis ne apie Amirą, o su Amiru – atsargiai ir pagarbiai.
Jis prisipažįsta, kad labiausiai jaudina ne pamokos, o jausmas, kad jo tarsi nematyti.
„Nenoriu jokių išskirtinių sąlygų, – sako jis. – Tiesiog nenoriu būti problema.“
Mokiniai pažiūri, ką iš tikrųjų galima padaryti jų mokykloje:
-
sukurti draugo sistemą naujiems mokiniams, kurie dar nemoka kalbos,
-
parengti trumpus kelių kalbų vadovus apie mokyklos tvarką,
-
surengti informacinį vakarą, kuriame vietoj gandų būtų pateikiami tikri faktai apie migraciją.
Jie taip pat aptaria tai, ko mokykla viena nuspręsti negali, pavyzdžiui, prieglobsčio įstatymų ar sienų, ir kaip ši atsakomybė pasiskirsto tarp valstybės ir ES.
Niekas neišsisprendžia per vieną naktį. Kai kurie tėvai lieka skeptiški. Kai kurie mokiniai vis dar abejoja. Bet kažkas pasikeičia: Amiras nebėra pokalbių tema. Jis yra klasės draugas.
Ir klasė supranta, kad europietiškos vertybės išbandomos ne tik pasienyje, bet ir mokyklos klasėse.
Klausimai apmąstymui
-
Kokios baimės ar nerimas matomi šioje istorijoje ir kurie iš jų remiasi faktais, kurie nuomonėmis, o kurie – klaidinga informacija?
-
Ar galima padėti pabėgėliams ir kartu atsakyti į nerimą dėl ribotų išteklių? Kaip?
-
Kas priima sprendimus dėl migracijos skirtingais lygmenimis (mokykla, vietos bendruomenė, valstybė, ES)?
-
Ką reiškia „priklausyti“ kasdienybėje, o ne teorijoje?
-
Kai žmonėms nedrąsu prabilti, kas padeda užmegzti pagarbų pokalbį, o ne konfliktą?
|
Mokymosi tikslai |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
Gerai tinka diskusijai su visa klase: pirmiausia mokiniai pasikalba mažose grupelėse, paskui pasidalija su visais. Klausimai apmąstymui yra pradžios taškas. Mokytojas gali duoti istoriją perskaityti namuose ir paprašyti kiekvieno atsinešti po vieną dalyką, su kuriuo sutinka, vieną, kurį abejoja, ir vieną veiksmą, kurį siūlytų. |
2. 2 atvejis: prieiga, gebėjimai ir teisingumas
Kai mokykla praneša apie naują mokymosi platformą su dirbtiniu intelektu, reakcijos būna įvairios.
Vieni mokiniai apsidžiaugia. Sistema padeda susitvarkyti užrašus, siūlo kartojimo planą ir net paaiškina sunkias temas paprastesniais žodžiais. Jiems namų darbai staiga atrodo lengvesni.
Kitiems tai kelia įtampą.
Lina vienu nešiojamuoju kompiuteriu dalijasi su dviem broliais ir seserimis.
Markas turi telefoną, bet namuose nėra pastovaus interneto.
Eva turi visus įrankius, bet jaučiasi pasimetusi ir jų vengia, nes bijo „padaryti ne taip“.
Per pirmąsias savaites mokytojai pastebi dėsningumą: mokiniai, kurie jau turėjo gerą prieigą ir pasitikėjimo savimi, juda greičiau, o kiti tyliai atsilieka.
Niekas nėra atstumiamas tyčia. Jokia taisyklė nesako: „Tu čia nepritampi.“ Bet sistema tarsi apdovanoja tuos, kurie jau yra priekyje.
Per skaitmeninio pilietiškumo pamoką klasė aptaria, ką iš tikrųjų reiškia „skaitmeninė prieiga“.
Tai ne tik įrenginiai, bet ir gebėjimai, pasitikėjimas savimi bei pagalba.
Mokiniai surašo skirtumus, kuriuos mato:
-
kas turi patikimą internetą, o kas ne,
-
kas moka naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, o kas spėlioja,
-
kas laimi iš skaitmeninimo, o kas jaučiasi pasiklydęs.
Užuot kaltinę technologijas ar mokytojus, jie ieško sprendimų, realių jų mokyklai:
-
bendro naudojimo įrenginių valandos bibliotekoje po pamokų,
-
pagalbos grupelės, kuriose mokiniai vieni kitiems paaiškina įrankius,
-
aiškios taisyklės, kada dirbtinį intelektą naudoti galima, o kada ne.
Jie aptaria ir didesnius klausimus:
Kodėl ES investuoja į skaitmeninę pertvarką?
Ir kas nutinka, kai naujovės juda greičiau nei teisingumas?
Iškart niekas nepasikeičia. Platforma lieka. Dirbtinis intelektas niekur nedingsta. Bet klasė supranta, kad skaitmeninė pažanga be įtraukties gali padidinti nelygybę ir kad teisingumas – tai daugiau nei „visi gauna tokį patį prisijungimą“.
Jie suvokia, kad europietiškos vertybės turi galioti ne tik internete, bet ir visiems, kurie tik bando į jį patekti.
Klausimai apmąstymui
-
Kokios „skaitmeninės prieigos“ rūšys matomos šioje istorijoje (įrenginiai, gebėjimai, pasitikėjimas savimi, pagalba)?
-
Ar teisinga diegti pažangius skaitmeninius įrankius, jei ne visi gali jais vienodai pasinaudoti? Kodėl taip arba kodėl ne?
-
Kas turėtų mažinti skaitmeninę nelygybę: mokyklos, valstybės, ES ar visi kartu?
-
Kaip mokiniai gali padėti vieni kitiems, nieko nestigmatizuodami ir nespausdami?
-
Kaip atrodo teisinga skaitmeninė ateitis jauno žmogaus akimis?
|
Mokymosi tikslai |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
Puikiai tinka grupinei veiklai: pirmiausia mokiniai įvardija skirtingas nepalankias situacijas istorijoje, paskui kartu surikiuoja galimus sprendimus pagal svarbą. Gali būti ir namų darbas prieš klasės diskusiją, ar teisinga diegti naujas technologijas, kai ne visi gali jomis vienodai naudotis. Mokytojas gali papildyti trumpa apžvalga apie ES skaitmeninio švietimo veiksmų planą. |
3. 3 atvejis: gandas, baimė ir faktai
|
Trumpas aprašymas |
Mokinių grupėse internete plinta įrašas, teigiantis, kad imigrantų vaikai priimami į mokyklą pirmiau nei portugalų vaikai. Prie jo pridėta televizijos žinių ekrano nuotrauka. Kai kurios šeimos pyksta, klasės draugai kartoja tą patį teiginį, o du neseniai atvykę mokiniai ima jaustis nesaugiai ir nejaukiai. |
|
Mokymosi tikslai |
|
|
Formatas / šaltinio nuoroda |
Klaidinga informacija, dezinformacija ir propaganda: netikrų naujienų infografikas |
|
Rekomenduojamas naudojimas |
|
4. 4 atvejis: Europos Sąjungos piliečiai per „Dollar Street“ prizmę
|
Trumpas aprašymas |
Ši veikla kviečia mokinius tyrinėti gyvenimo būdų įvairovę pasaulyje ir Europos Sąjungoje per platformą „Dollar Street“. Joje pateikiamos tikrų šeimų nuotraukos ir vaizdo įrašai, sugrupuoti pagal pajamas, todėl galima analizuoti jų būstą, maistą, transportą, švietimą ir kitas kasdienybės sritis. Veikla skatina pamąstyti apie išankstines nuostatas, stereotipus ir apie tai, kaip sunku apibrėžti, ką reiškia būti Europos piliečiu, nes Sąjungoje sugyvena labai skirtingos gyvenimo patirtys. Derindami vaizdą su duomenimis, mokiniai pamato, kaip kūrybiški įrankiai atskleidžia prasmingas istorijas, ir ugdosi kritinį mąstymą apie tai, kaip informacija kuriama ir aiškinama. |
|
Mokymosi tikslai |
- Suvokti socialinę, ekonominę ir kultūrinę įvairovę Europos Sąjungoje; - Analizuoti ir lyginti tikras gyvenimo situacijas pagal vaizdinius kokybinius duomenis; - Pamąstyti apie stereotipus ir nuostatas apie Europos piliečius; |
|
Formatas / šaltinio nuoroda |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
- Peržiūrėkite nuotraukų galeriją platformoje „Dollar Street“; - Paskatinkite diskusiją apie skirtingas socialines ir ekonomines sąlygas Europoje; - Mažose grupėse panagrinėkite du klausimus: a) Jei Europos Sąjungos piliečių tikrovė tokia skirtinga, kiek įmanoma kalbėti apie bendras vertybes ir kas sprendžia, kaip tos vertybės pavaizduojamos? b) Kaip projektai, jungiantys duomenis su vaizdiniais pasakojimais, paverčia informaciją įrankiu įsivaizduoti, kvestionuoti ir iš naujo suprasti mus supantį pasaulį? |
5. 1 bendras projektas: skubi žinia!
Mokiniai dirbs kaip žurnalistai ir parengs straipsnį arba vaizdo įrašą vietos laikraščiui.
-
Mokytojas paskiria temą, susijusią su ES iššūkiu, pavyzdžiui, klimato kaita ir žalia pertvarka.
-
Dirbdama aštuonių žmonių grupėmis, kiekviena komanda tiria su klimato kaita susijusią temą savo vietovėje (pavyzdžiui, rūšiavimą, baterijas šiukšlyne, potvynius, didelį energijos suvartojimą).
-
Mokiniai renka informaciją, statistinius duomenis iš ataskaitų ir kalbina kaimynystės žmones, susijusius su tiriama tema.
-
Rezultatus jie gali pristatyti dviem būdais: parašyti straipsnį ir nusiųsti jį vietos laikraščiui arba sukurti vaizdo įrašą apie savo tyrimą ir jo rezultatus laikraščio socialiniams tinklams.
-
Mokiniai balsuoja, kuris darbas bus paskelbtas laikraštyje
|
Mokymosi tikslai |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
Geriausiai tinka kaip ilgesnis projektas per kelias pamokas: viena skiriama planavimui, viena ar dvi – tyrimui ir interviu, viena – galutinio darbo kūrimui ir pristatymui. Mokytojas iš anksto nurodo ES iššūkio temą, o grupės pasirenka savo vietinį kampą. Darbo išsiuntimas tikram laikraščiui ar vaizdo įrašo paskelbimas suteikia prasmės ir motyvacijos. Pabaigai gerai tinka klasės balsavimas už geriausią darbą. |
6. 2 bendras projektas: skaitmeninė ir technologinė atskirtis
Mokiniai gali surengti įvadinį kursą senjorams, norintiems susipažinti su socialiniais tinklais.
Mokytojas paskiria temą, susijusią su ES iššūkiu „skaitmeninė ir technologinė atskirtis“. Klasė mokykloje surengia seminarą senjorams ir parengia pristatymą, kaip naudotis socialiniais tinklais.
-
Mokiniai dirba penkių žmonių komandomis.
-
Kiekviena komanda pristato po vieną socialinį tinklą.
-
Kiekviena komanda surenka informaciją apie tai:
-
kaip užsiregistruoti
-
kaip dalytis turiniu
-
kaip kurti istorijas
-
kaip susisiekti su kitais žmonėmis
-
kaip susirašinėti
-
Klasė mokykloje surengia seminarą 65 metų ir vyresniems žmonėms. Kiekviena komanda pristato savo socialinį tinklą ir padeda senjorams stiprinti skaitmeninius gebėjimus.
|
Mokymosi tikslai |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
Geriausiai tinka kaip pilnas projektas su tikru renginiu pabaigoje: pats seminaras ir yra baigiamasis renginys. Mokytojui verta iš anksto susisiekti su vietos senjorų centru ar bendruomene, kad susirinktų dalyviai. Pasiruošimas gerai vyksta grupėse klasėje, mokiniams pirmiausia išbandant pristatymus vieniems su kitais. Trumpas aptarimas po renginio – kas nustebino ir ko išmokote iš senjorų – tampa turininga apmąstymo veikla. |
7. 3 bendras projektas: dalyvaujamasis biudžetas (demokratija mokykloje)
|
Trumpas aprašymas |
„OPEscolas“ – portugališka dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva, suteikianti mokiniams tikrą demokratinį procesą mokyklai pagerinti. Mokiniai įvardija mokyklos poreikius, rengia projektų pasiūlymus, vykdo kampanijas, balsuoja ir įgyvendina nugalėjusią idėją. Programa turi aiškius etapus, terminus ir gaires, todėl puikiai tinka patirtiniam pilietiškumo mokymuisi, įskaitant biudžeto planavimą. |
|
Mokymosi tikslai |
- Sugalvoti įgyvendinamą projektą (poreikiai, biudžetas, nauda). - Atsakingai dalyvauti procese, kuriame reikia priimti sprendimus (kampanija, balsavimas, atsiskaitymas). - Bendradarbiaujant įgyvendinti tikrą pagerinimą mokyklos bendruomenėje. |
|
Formatas / šaltinio nuoroda |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
1 modulis – naudokite kaip veiklos pagrindą įvadui į gyvosios laboratorijos metodą. |
8. 4 bendras projektas: „MyPolis“ – dalyvavimas vietos gyvenime
|
Trumpas aprašymas |
„MyPolis“ sujungia gyventojus, tarp jų ir jaunimą, su vietos sprendimų priėmėjais. Mokiniai gali sužymėti jiems rūpimas problemas, aptarti sprendimus, surinkti bendruomenės nuomonę ir perduoti pasiūlymus savivaldybei, jaunimo tarybai ar organizacijoms. |
|
Mokymosi tikslai |
- Įvardyti vietos problemas ir nustatyti, kam jos aktualios. - Atsakingai dalyvauti skaitmeninėje erdvėje ir pilietiniame dialoge. - Sukurti arba kartu su kitais sukurti sprendimus ir pristatyti pasiūlymus vietos žmonėms. |
|
Formatas / šaltinio nuoroda |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
Naudokite kaip kanalą, per kurį mokinių pasiūlymai pasiekia vietos institucijas (savivaldybę, jaunimo tarybą, organizacijas). |
9. 1 medija: klimato kaita – jaunimas rodo kelią, veikiame dabar!
|
Trumpas aprašymas |
Šioje TEDx kalboje Anh Phan, Sidnėjaus tarptautinės mokyklos (SISS) 1B klasės mokinė, kalba apie skubią klimato kaitos problemą ir paaiškina, kodėl ji liečia kiekvieną. Ji pradeda nuo asmeninės patirties – oro taršos ir didelio karščio, kad klausytojai susietų temą su kasdienybe. Klimato kaitą ji aiškina kaip spartų Žemės šilimą, kurį sukelia žmogaus veikla: iškastinio kuro deginimas ir natūralios gamtos naikinimas. Ji atkreipia dėmesį į sunkius padarinius: miškų gaisrus, potvynius, kylantį jūros lygį ir ekstremalius orus įvairiose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Vietname. Visoje kalboje ji pabrėžia, kad vaikai ir jaunimas nėra bejėgiai prieš pasaulines problemas – jie gali pakeisti padėtį. Pabaigoje ji išvardija aiškius ir praktiškus veiksmus: sodinti medžius, rinktis aplinkai draugišką transportą, rūšiuoti, taupyti energiją ir mažiau vartoti. Vaizdo įrašas parodo, kad veikti dėl klimato yra įmanoma ir aktualu jauniems žmonėms. |
|
Mokymosi tikslai |
|
|
Formatas / šaltinio nuoroda |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
Naudokite vaizdo įrašą kaip įvadą į pamoką apie klimato kaitą ar darnumą. Po peržiūros mokiniai aptaria, kaip klimato kaita veikia jų gyvenimą, ir sugalvoja realių veiksmų, kurių gali imtis namuose ar mokykloje. |
10. 2 medija: mintys apie taiką
|
Trumpas aprašymas |
„Moving On – Voices from Children in Migration“ yra Lundo muziejaus „Kulturen“ paroda ir dokumentavimo projektas. Jo centre – vaikų, kurie buvo priversti migruoti dėl karo ir konfliktų, balsai ir patirtys. Vaizdo įraše pasakoja vaikai, pabėgę nuo karo Ukrainoje, ir vaikai, atvykę į Švediją per 2015–2016 m. pabėgėlių bangą. Per jų istorijas projektas nagrinėja taiką kaip karo ir smurto nebuvimą, kai kasdienis gyvenimas saugiai tęsiasi, o namai nesugriauti. Taika pristatoma kaip būsena, leidžianti jaustis stabiliai ir ramiai. Kartu projektas pripažįsta, kaip sunku taiką pasiekti, ir pabrėžia socialinės sanglaudos, savęs pažinimo bei tarpusavio supratimo svarbą. Nors kalbama apie traumą, baimę ir netektį, darbas perteikia viltį ir tikėjimą ateitimi. Iškeldamas vaikų požiūrį, projektas parodo jų atsparumą ir gebėjimą mąstyti apie taiką, saugumą ir priklausymą. Jis padeda siekti modulio tikslo – kad vaikai matytų save kaip aktyvius piliečius, kurių balsas ir patirtis svarbūs kalbant apie migraciją ir saugumą. |
|
Mokymosi tikslai |
|
|
Formatas / šaltinio nuoroda |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
Naudokite vaizdo įrašą kaip pradžią pokalbiui apie migraciją, taiką ir saugumą. Mokiniai apmąsto, ką taika reiškia jiems, aptaria, kaip visuomenė gali padėti perkeltiems vaikams, ir ieško būdų, kaip patys gali aktyviai ir su empatija dalyvauti bendruomenėje. |
11. 3 medija: Elos žinutė – be sutikimo
|
Trumpas aprašymas |
Šį vaizdo įrašą sukūrė „Deutsche Telekom“, o pasakoja jį skaitmeninė mergaitė vardu Ela. Įrašas atskleidžia pavojus, su kuriais vaikai susiduria skaitmeniniame pasaulyje. Ela kreipiasi tiesiai į savo tėvus ir įspėja, kad internete paskelbtos nuotraukos ir asmens duomenys gali būti panaudoti skaitmeninėms kopijoms kurti, o tai gali baigtis tapatybės vagyste ar finansine žala. Ji taip pat paaiškina balso klonavimo, patyčių internete ir žeminančių memų iš asmeninių nuotraukų pavojus. Pagrindinė mintis – kreipimasis į tėvų atsakomybę: vaikų skaitmeninį privatumą būtina saugoti, o suaugusieji turi suprasti, kad veikla internete palieka ilgalaikį skaitmeninį pėdsaką. Ši medžiaga parodo saugaus technologijų naudojimo svarbą ir tai, kaip vaikų duomenys internete gali paveikti jų dabartį ir ateitį. |
|
Mokymosi tikslai |
|
|
Formatas / šaltinio nuoroda |
Versija anglų kalba: Versija vokiečių kalba: |
|
Rekomenduojamas naudojimas |
Naudokite vaizdo įrašą kaip pokalbio apie saugumą internete ir skaitmeninę etiką pradžią. Mokiniai išanalizuoja galimą riziką dalijantis asmens duomenimis, sugalvoja apsisaugojimo būdų ir susikuria „skaitmeninio saugumo planą“ savo įrenginiams ir socialiniams tinklams. |
12. 4 medija: „Migrants“
|
Trumpas aprašymas |
„Migrants“ – animacinis filmas apie klimato kaitą ir migraciją. Dvi baltosios meškos dėl aplinkos problemų netenka namų Arktyje ir atkeliauja į mišką, kuriame jau gyvena rudosios meškos. Sugyventi pasirodo sunku, todėl kyla klausimų apie priklausymą, solidarumą ir baimę. Filmas pradeda pokalbį apie migraciją, klimato kaitą ir teritoriją |
|
Mokymosi tikslai |
- Įvardyti didžiausius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Europa: migraciją, klimato kaitą, socialinę sanglaudą. - Suprasti ryšį tarp pasaulinių iššūkių ir vietos bei kasdienės tikrovės. - Pamąstyti apie jaunimo vaidmenį sprendžiant šiuos iššūkius. |
|
Formatas / šaltinio nuoroda |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
- Įvadas į 1 modulio skyrių apie dabartinius ES iššūkius (Kas yra ES piliečiai?). - Vedama klasės diskusija, siejanti vaizdo įraše keliamus klausimus su mokinių patirtimi ar naujausiomis žiniomis. |
13. 5 medija: Mokymosi kampelis – virtualus Europos Parlamento vaidmenų žaidimas
|
Trumpas aprašymas |
Šiame interaktyviame žaidime mokiniai tampa Europos Parlamento nariais. Jie svarsto pasiūlymą, derasi, ieško kompromiso ir balsuoja, taip sužinodami, kaip ES teisės aktai gimsta iš dialogo, susitarimų, klausymosi, argumentų ir sprendimų. |
|
Mokymosi tikslai |
- Apibūdinti pagrindinius sprendimų priėmimo Europos Parlamente žingsnius. - Pasitreniruoti derėtis, ieškoti kompromiso ir pagarbiai diskutuoti. - Pamąstyti, kaip įstatymai veikia piliečių gyvenimą. |
|
Formatas / šaltinio nuoroda |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
- Naudokite po skyriaus apie demokratiją ir dalyvavimą (1 modulis), kad institucijos susisietų su mokinių patirtimi. - Apmąstymo klausimai: kokios pozicijos laikiausi, kokį argumentą panaudojau, kokį kompromisą priėmiau ir ką sužinojau apie demokratiją ES. |
14. 6 medija: „Bad News“ – žaidimas internete
|
Trumpas aprašymas |
„Bad News“ – interaktyvus žaidimas, kuriame mokiniai atlieka netikrų naujienų kūrėjų vaidmenį. „Gamindami“ klaidingą informaciją, jie sužino dažniausias nuomonės manipuliavimo strategijas, pavyzdžiui, poliarizaciją ir sąmokslo teorijas. |
|
Mokymosi tikslai |
- Suprasti, kaip veikia dezinformacija. - Ugdytis atsparumą žiniasklaidos manipuliacijoms. - Pamąstyti apie skaitmeninę etiką ir atsakomybę dalijantis informacija. |
|
Formatas / šaltinio nuoroda |
|
|
Rekomenduojamas naudojimas |
Galima naudoti prieš diskusijas apie demokratiją, socialinius tinklus ar pilietinį dalyvavimą arba po jų (1 modulis). |