Veiklos klasėje

Veiklos pavadinimas:
Diskusija „Ar ES turėtų nustatyti griežtesnes klimato taisykles visoms valstybėms narėms?“

Mokymosi tikslai

Mokiniai:

●      Suprasti skirtingus požiūrius į ES bendradarbiavimą klimato srityje.

●      Remtis faktais ir argumentais pagrindžiant nuomonę.

●      Pasitreniruoti pagarbią ir demokratišką diskusiją.

●      Pamąstyti, kaip Europos sprendimai susiję su vietos gyvenimu.

Sąsaja su DVT

DVT 13 – klimato politika

DVT 16 – taika, teisingumas ir stiprios institucijos

Ryšys su ES vertybėmis ir tapatybe

Solidarumas – atsakomybė – darnumas – demokratija

Mokiniai patiria, kaip diskusija ir bendradarbiavimas išreiškia pagrindines europietiškas vertybes.

Amžius / lygis

13–15 metų (pagrindinė mokykla)

Išankstinės žinios

Bazinis supratimas apie klimato kaitą ir apie tai, ką ES daro aplinkai saugoti.

Trukmė

Bendra trukmė 45 minutės

Eiga

Grupės dydis ir sudarymas

15–30 mokinių.

Dvi diskutuojančios komandos (po 5–6 mokinius) ir stebėtojai.

Aplinka

Klasė

Priemonės ir medžiaga

Europos žaliojo kurso informacinis lapas (toliau)

Kortelės su užuominomis (grupėms „už“, „prieš“ ir stebėtojams – žr. toliau)

Lenta arba „Padlet“ argumentams užsirašyti

Laikmatis arba telefono chronometras

Neprivaloma: atspausdinta ar projektoriumi rodoma ES vėliava ir DVT 13 vaizdai

Bendruomenės ar partnerių įtraukimas (neprivaloma)

Nevyriausybinės organizacijos, savivaldybė, „Europe Direct“, vietos verslai; kontaktinis asmuo ir vaidmuo.

Prieinamumas ir įtrauktis

Vaizdinės priemonės ir sakinių pradžios ant lentos.

Lankstūs vaidmenys (kalbėtojas, užrašų vedėjas, klausėjas).

Skatinkite trumpus, aiškius teiginius vietoj ilgų kalbų.

Aprašymas

Mokiniai struktūruotoje klasės diskusijoje svarsto, ar ES turėtų nustatyti griežtesnes bendras klimato taisykles visoms valstybėms narėms. Mokytojas trumpai pristato Europos žaliąjį kursą ir paaiškina, kaip bendros aplinkos taisyklės saugo žmones ir planetą. Mokiniai pasidalija į tris grupes: „už“, „prieš“ ir stebėtojai. Dvi diskutuojančios komandos pagal informacinius lapus parengia ir pristato argumentus, o stebėtojai vertina aiškumą, argumentų naudojimą ir pagarbų pokalbį. Diskusija vyksta paprasta tvarka: įžanginės kalbos, atsakymai į priešingus argumentus, atvira diskusija, baigiamosios kalbos. Pabaigoje klasė kartu apmąsto, ką sužinojo apie bendradarbiavimą, solidarumą ir bendrą atsakomybę. Pamoka baigiama greitu balsavimu ir trumpais rašytiniais apmąstymais, kaip jauni žmonės gali prisidėti prie klimato apsaugos savo bendruomenėje.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas

Stebėkite aiškumą, argumentavimą ir bendradarbiavimą.

Apibendrinamasis vertinimas (jei taikoma)

-

Mokinys

Įsivertinimas

„Vienas dalykas, kurį sužinojau apie Europos kovą su klimato kaita, yra…“

Draugų grįžtamasis ryšys

„Vienas stiprus jūsų argumentas buvo…“ / „Norėčiau daugiau sužinoti apie…“

Dokumentavimas, įrodymai ir tolesni žingsniai

Ką surinkti

Nuotraukos (su leidimu), mokinių darbų pavyzdžiai, įrašai.

Poveikio stebėjimas

Užfiksuokite matomus pokyčius: pavyzdžiui, kad mokiniai drąsiau kalba viešai, vėlesnėse pamokose daugiau kalba apie klimatą arba imasi naujų iniciatyvų, įkvėptų diskusijos (pavyzdžiui, įkuria „Žaliųjų idėjų“ mokinių grupę).

Sklaida

Paskelbkite pamokos santrauką mokyklos sienlaikraštyje ar svetainėje. Santrauką galima elektroniniu paštu nusiųsti projekto „EuroCivic Lab“ svetainei (eurociviclab.eu) ir socialiniams tinklams. foldrajz@uni-eszterhazy.hu.

Tolesni žingsniai

Sukurkite vieno puslapio „Mokyklos žaliąjį kursą“ su 3 klimato veiksmais.

Mokytojo apmąstymas

Ar argumentai buvo pagrįsti faktais ir pagarbūs?

Ar mokiniai susiejo ES vaidmenį su savo pačių veiksmais?

Kaip ši veikla galėtų įkvėpti tikrų mokinių aplinkosaugos projektų?

Europos žaliasis kursas – informacinis lapas

Kas yra Europos žaliasis kursas?

Europos Sąjungos planas iki 2050 m. paversti Europą pirmuoju klimatui neutraliu žemynu – tai reiškia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų nebus išmetama daugiau, nei gamta gali sugerti.

Pagrindiniai tikslai:

Iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 % (palyginti su 1990 m.).

Naudoti daugiau atsinaujinančios energijos: vėjo, saulės, vandens.

Gerinti transportą – daugiau traukinių, elektromobilių, mažiau oro taršos.

Saugoti gamtą – miškus, švarų orą ir biologinę įvairovę.

Remti teisingą pertvarką – padėti neturtingesniems regionams ir darbuotojams pereiti prie žaliųjų darbų.

Kodėl tai svarbu:

Klimato kaita visoje Europoje sukelia potvynius, sausras ir karščio bangas.

Bendros taisyklės užtikrina teisingumą, kad prisidėtų kiekviena šalis.

Vienos šalys nerimauja dėl išlaidų, kitos sako, kad ryžtingi veiksmai gali sukurti naujų darbo vietų ir apsaugoti planetą.