Spausdinti šį skyriųSpausdinti šį skyrių

Medžiaga

2. 2 atvejis: ar būti žaliam per brangu?

Kai savivaldybė paskelbia planą mažinti automobilių eismą prie mokyklos ir įrengti daugiau dviračių takų, reakcijos pasipila iškart. Vieni mokiniai apsidžiaugia: jiems patinka mintis apie švaresnį orą ir saugesnes gatves. Kiti nusiteikę atsargiau.

„Mano tėvai negali šiaip sau nusipirkti elektromobilio“, sako vienas mokinys per klasės pokalbį.

Kitas priduria: „Žalioji politika lengvesnė turtingoms šeimoms.“

Netrukus socialiniuose tinkluose ima plisti projekto kritika:

„Klimato politika baudžia paprastus žmones, o politikai skraido po visą pasaulį.“

Per geografijos pamoką mokiniai klausimą panagrinėja atidžiau. Jie sužino, kad oro tarša jų mieste padidėjo, ypač prie mokyklų, ir kad ES klimato politika siekia ne tik mažinti taršą, bet ir gerinti žmonių sveikatą.

Mokytojas prašo mokinių įvardyti tikrąją dilemą:

  • Ar aplinkos apsauga kai kuriems žmonėms gali atrodyti neteisinga?

  • Kas turėtų mokėti už žaliąją pertvarką?

  • Kaip veiksmai dėl klimato gali likti socialiai teisingi?

Klasė pasidalija į mažas grupes ir ieško praktiškų sprendimų. Užuot ginčijęsi tik „už“ arba „prieš“, jie ieško kompromisų:

  • pigesnis viešasis transportas mokiniams,

  • saugesnė dviračių infrastruktūra,

  • parama mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms,

  • mokyklos kampanijos, skatinančios eiti pėsčiomis ar važiuoti kartu vienu automobiliu.

Vienas mokinys apibendrina:

„Gal klausimas ne toks, ar tapsime žalesni, o toks – kaip tai padaryti teisingai.“ Pokalbis padeda mokiniams suprasti, kad darnumas susijęs ne tik su aplinka, bet ir su solidarumu, įtrauktimi bei bendra atsakomybe Europoje.

Klausimai apmąstymui

  • Kodėl kai kurie žmonės klimato politiką laiko neteisinga?

  • Kaip aplinkos apsauga ir socialinis teisingumas gali eiti kartu?

  • Kokia atsakomybė tenka piliečiams, savivaldybėms ir ES?

  • Kurie istorijoje minimi sprendimai atrodo realiausi?

  • Kaip jauni žmonės gali prisidėti prie žalesnių bendruomenių?

Trumpas aprašymas

Šis atvejis nagrinėja socialinius iššūkius, susijusius su aplinkos darnumu ir Europos žaliuoju kursu. Mokiniai tyrinėja vietos ginčą dėl automobilių eismo mažinimo prie mokyklų ir žalesnio transporto. Vieni gyventojai nori švaresnio oro ir saugesnių gatvių, kiti nerimauja, kad klimato politika labiau paliečia mažesnes pajamas gaunančias šeimas.

Per pokalbį klasėje mokiniai analizuoja, kaip aplinkos apsauga, ekonominis teisingumas ir socialinė įtrauktis kartais susikerta. Veikla skatina peržengti paprastą „už ar prieš“ ir ieškoti subalansuotų, realių sprendimų, jungiančių darnumą ir solidarumą.

Atvejis taip pat parodo, kad europietiška pilietybė reiškia bendrą atsakomybę už bendrus iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą, kartu pripažįstant, kad skirtingos bendruomenės tas politikas patiria skirtingai. Mokiniai apmąsto, kaip piliečių, savivaldybių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas padeda teisingai pereiti prie darnesnės ateities.

Mokymosi tikslai 

Suprasti ryšį tarp aplinkos darnumo ir socialinio teisingumo.

Pamąstyti, kaip Europos klimato politika veikia skirtingas socialines grupes.

Ugdytis kritinį mąstymą ir problemų sprendimą nagrinėjant tikro gyvenimo dilemas.

Rekomenduojamas naudojimas

Tinka pilietiškumo, geografijos, darnumo ar Europos studijų pamokoms kaip pokalbio pradžia, diskusija ar grupinė problemų sprendimo užduotis, susieta su Europos žaliuoju kursu ir DVT.