Mokymosi medžiaga

2. Kodėl egzistuoja ES iššūkiai tada ir dabar?

1. Kaip viskas prasidėjo?

Europos Sąjunga (ES) atsirado ne taikos laikotarpiu, o kaip atsakas į dideles krizes. Du XX amžiaus pasauliniai karai nuniokojo miestus, susilpnino nacionalines ekonomikas ir nutraukė glaudžius ryšius tarp valstybių. Todėl Europos lyderiai siekė sukurti tokią bendradarbiavimo sistemą, kuri padėtų užtikrinti, kad karas Europoje daugiau nepasikartotų.

Po Antrojo pasaulinio karo jie suprato, kad ilgalaikei taikai reikalingas bendradarbiavimas. Jei šalys abipusiai kontroliuotų pagrindines žaliavas, tokias kaip anglis ir plienas, klestėtų bendradarbiavimas, o ne karas. 1951 m. šešios šalys – Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas – įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). Tai sustiprino pasitikėjimą ir padarė karą tarp jų praktiškai neįmanomą.

Po kelerių metų, 1957 m., jie įkūrė Europos ekonominę bendriją (EEB), kuri padėjo šalims laisvai prekiauti ir glaudžiau bendradarbiauti. Tai buvo pirmieji svarbūs žingsniai link ES, kokią ją žinome šiandien. Pastaraisiais dešimtmečiais Europa susidūrė su daugeliu didelių iššūkių, tokių kaip naftos krizė, diktatūrų žlugimas Pietų Europoje ir režimų kaita Rytų Europoje. Šios situacijos paskatino šalis dar glaudžiau bendradarbiauti ir ieškoti sprendimų, pagrįstų bendromis vertybėmis. (Wallace, Pollack ir Young, 2020)

2. ES tikslas: taika, klestėjimas ir partnerystė.

Europos Sąjungos kūrimą paskatino įsitikinimas, kad bendradarbiavimas yra vertingesnis už konfliktą. Tačiau svarbu pripažinti, kad nuo pat pradžių Europos projektą formavo ir ekonominiai siekiai – ypač bendros rinkos kūrimas, grindžiamas laisva prekyba bei laisvu prekių, paslaugų ir žmonių judėjimu.

Pagrindiniai jo tikslai yra šie:

Taika – užtikrinti Europos saugumą, problemas sprendžiant dialogu, o ne karu.
Gerovė – kurti teisingą ir stabilią ekonomiką, kurioje šalys galėtų prekiauti ir augti.
Partnerystė – stiprinti demokratiją, žmogaus teises ir solidarumą Europoje bei pasaulyje.

Nors visa ES veikla grindžiama bendromis pagrindinėmis vertybėmis, nauji iššūkiai nuolat išbando Europos bendradarbiavimą.

3. Iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Europa

a. Ekonominės ir socialinės problemos

Kai viena šalis susiduria su sunkumais, jų poveikį dažnai pajunta ir kitos. 2008 m. finansų krizė ir COVID-19 pandemija parodė, kaip glaudžiai susijusios yra Europos ekonomikos. Siekdama atsigauti, ES sukūrė bendrus paramos fondus, tokius kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė arba „NextGenerationEU“ , kad padėtų šalims atsigauti kartu. Net ir šiandien Europoje yra daug daugiau išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių regionų, todėl ES turi skatinti solidarumą ir užtikrinti lygias galimybes. 

b. Klimatas ir aplinka.

Europa vis labiau patiria klimato kaitos padarinius – potvynius, gaisrus ir karščio bangas. Vienas svarbiausių Europos žaliojo kurso tikslų – iki 2050 m. paversti Europą klimatui neutraliu žemynu. Todėl ES siekia saugoti gamtą, mažinti taršą ir užtikrinti, kad žalioji bei teisinga pertvarka nepaliktų nuošalyje nė vieno regiono.

c. Migracija ir senėjimas

Karai ir skurdas už Europos ribų paskatino didesnius migrantų ir pabėgėlių srautus, nes daugelis žmonių ieško saugumo ir geresnių gyvenimo sąlygų. 2015 m. ES susidūrė su migracijos krize, o iki šiol tebėra ieškoma teisingų ir veiksmingų sprendimų, kaip priimti, apgyvendinti ir paremti atvykstančius žmones. Tuo pačiu Europa susiduria ir su visuomenės senėjimu – mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o priežiūros paslaugų poreikis didėja. Todėl migracija gali tapti svarbia pagalba, tačiau tik tuo atveju, jei atvykę žmonės bus sėkmingai integruoti į visuomenę ir darbo rinką.

d. Technologijos ir skaitmeniniai iššūkiai

Technologijos daro įtaką mūsų gyvenimui, mokymuisi ir darbui. ES nori užtikrinti, kad kiekvienas turėtų prieigą prie skaitmeninių įrankių ir informacijos, tačiau taip pat turime užtikrinti duomenų apsaugą ir spręsti su dirbtiniu intelektu ir internetiniu saugumu susijusius klausimus. Skaitmeninė pažanga turi gerbti demokratiją ir žmogaus teises. (Europos Komisija (2024 m. sausio 22 d.)).

e. Pasauliniai konfliktai ir saugumas

Karas Ukrainoje priminė Europai, kad taika nėra absoliučiai garantuota. ES veikė kartu, kad paremtų Ukrainą ir sumažintų jos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Sąjunga taip pat bendradarbiauja su tokiais partneriais kaip JAV ir JT, kad apgintų laisvę ir bendradarbiavimą visame pasaulyje.

4. Kaip ES prisitaiko?

Per visą savo istoriją Europa ne kartą pavertė krizes pažanga. 1950-aisiais svarbiausi tikslai buvo taika ir pokario atstatymas. Devintajame dešimtmetyje buvo stiprinama bendroji rinka ir pradėta įgyvendinti „Erasmus“ mainų programa. Dešimtajame dešimtmetyje įvestas euras ir remtos naujos demokratinės valstybės. 2000–2020 m. daugiausia dėmesio skirta žaliajai pertvarkai, skaitmenizacijai ir socialinei vienybei.

ES nuolat keičiasi – ji mokosi iš iššūkių ir stiprėja per bendradarbiavimą.