Mokymosi medžiaga

3.3. Europa kaip taikos projektas: ginkluotų konfliktų sugrįžimas

Nors ES kaip subjektas nuo pat savo įkūrimo beveik nedalyvavo jokiame dideliame ginkluotame konflikte kariniu ar politiniu požiūriu, pastaraisiais metais karo tema vėl atsidūrė ES dėmesio centre:

• Pastarojo meto kariniai konfliktai Europos erdvėje ir už jos ribų pastatė ES į kritinę padėtį, todėl jai tenka imtis ryžtingesnio vaidmens valdant didelio masto geopolitines krizes.

• Nors ES nėra karinė sąjunga, tikimasi, kad ji reaguos į saugumo pažeidimus ir atliks savo, kaip taikos ir stabilumo skatintojos, vaidmenį.

Tuo pačiu metu ES dalyvauja pasauliniuose įsipareigojimuose: iš 27 ES valstybių narių 23 priklauso NATO. ES ir NATO oficialiai pripažino viena kitą strateginėmis partnerėmis, turinčiomis bendrų interesų ir vertybių. Todėl glaudus ES bendradarbiavimas su NATO daro įtaką jos pozicijai konfliktuose ir santykiams su konkuruojančiomis valstybėmis.

→ Tai tapo dar akivaizdžiau pastaruoju metu kilusiuose konfliktuose visame pasaulyje, kuriuose dalyvavo Ukraina, Rusija, Izraelis, Palestina, Iranas ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Dabartinis politinis klimatas, kai pasikeičia JAV užsienio politika ir aljansai su Europos partneriais (pvz., grasinimas atimti Grenlandiją iš Danijos ir kt.), destabilizavo ir iš naujo įvertino tarptautinius santykius.

Tuo tarpu tradicinių sąjungininkų patikimumas tapo abejotinas, nes didėjanti pasaulinė įtampa ir dabartiniai konfliktai sukėlė netikrumą tarp ES piliečių.

Ar šiuo metu reikia didesnio karinio įsitraukimo ar atsiribojimo nuo bet kokios formos įsitraukimo, kuris ES iš taikos projekto paverstų kariniu subjektu?

Šiame kontekste dabar abejojama ES, kaip taikos projekto, pamatine misija.